Dar prieš porą dešimtmečių vargu ar kam nors kildavo noras turistauti šiame energetikų mieste – ką ten veikti ir kuo ten grožėtis? Be to, ir iš Visagino jokių kvietimų atvykti nesigirdėjo. Tačiau, panašu, kad situacija smarkiai keičiasi. O po garsiai nuskambėjusio „Černobylio“ serialo, vis daugiau jaunų žmonių susidomi ir buvusios sovietinės energetikos objektais.
Jeigu Elektrėnai vos 50 km nuo Vilniaus, Visaginas – tiesiausiu keliu geležinkeliu 112 km, tačiau romantikos ir įspūdžių čia tikrai galima pasisemti. Tad kuo vilioja Visaginas?
Pirmas įspūdis – tarsi po kelionės laiko mašina. Viskas lyg ir primena daugiaaukščius Mažeikius ar Elektrėnus, tik Visagino apylinkių pušynai atrodo kur kas žavesni ir jaukesni.
Ryte atvykus traukiniu smagu pažintį su miestu pradėti prie kavos puodelio, besigrožint Visagino ežeru iš kempigo. Į pirmosios dienos išvyką taip pat nesunku įterpti ekskursiją autobusu su privalomu gidu į Ignalinos atominės elektrinės simuliatorių. Pietūs Artiomo Zernino mini restorane „Ikura“ – puiki atokvėpio valandėlė. O jei dar užtenka jėgų ir laiko, kartu su Oksana Denisenko galima apeiti miestą ir išklausyti ekskursijos „Visagino garsai ir architektūra“.
Nakvynė Visagino kempinge, kaimo turizmo sodyboje ar irklavimo bazėje gėrintis Visagino ežero vaizdais – puikus pabėgimas iš karantino prislėgtos būties. Šio ežero nereikėtų painioti su Drūkšių ežeru. Sklinda kalbos, kad Visagino ežere net žuvys nuo radionuklidų kiek didesnės, o tai absoliuti nesąmonė, tačiau tikras faktas – ežeras niekad neužšaldavo, kol iki 2010 metų veikė elektrinė.
Patys visaginiečiai pripažįsta, kad kaimo turizmo paslaugoms erdvės Visagine yra nemažai. Apylinkės iš tiesų gražios, o po užsienio kelionių grįžę visaginiečiai grįžę trumpam į gimtąsias vietas nori jomis grožėtis ne iš 9 aukšto balkono, o kad ir iš kaimo turizmo sodybos terasos.
Būtent pažinčiai su šiuo ežeru ir galima būtų skirti antrąją viešnagės dieną. Tą daryti smagiausia sėdint kanojoje ar turistinėje baidarėje ir bandant apiplaukti bent du trečdalius Visagino ežero. O vakarop – atgal į Vilniaus traukinį.
Naktinių pramogų mėgėjus galbūt viliotų kiek kitokios atrakcijos, kurių čia taip pat randasi vis daugiau, pavyzdžiui, branduoliniai barai ar atominės diskotekos. Belieka tikėtis, kad pandemija vasarop atsitrauks, ir šios pramogos taps prieinamos ir vietiniams, ir atvykstantiems svečiams.
Tad Visagino turizmo entuziastai jau dabar svarsto apie tai, kaip vilioti lankytojus artėjant atostogų sezonui. Miesto savivaldybės atstovai kalba apie planus Visaginą paversti inovatyvios pramonės ir kūrybinės industrijos miestu.
Visaginas jau dabar save įvardija gamtos, fizikos ir chemijos pažinimo centru. Planuojama įsteigti ir branduolinės energetikos muziejų. Išmanančių gidų čia neturėtų stigti: iš 18 tūkst. gyventojų didžioji dalis yra specialistai su aukštuoju išsilavinimu.
Visagino kultūros centro direktorius Audronis Imbrasas sako, kad svarstomi ir sumanymai surengti sportinių akrobatų bei cirko pasirodymus. Kiek mažesne apimtimi, bet ir toliau planuojama rengti „Visagino Country“ festivalį.
Idėjų pokyčiams ir galimybių pasukti iš atominio į mokslinio pažinimo miestą Visagino vadovai semiasi iš panašias elektrines uždariusių Vokietijos bei Švedijos miestų. Tad patirčių esama, o žmonių jas išbandyti Visagine taip pat užtenka.
„Visaginas tikrai yra atradimas. Jis tampa madingas trendas“, - sako didžiausios šalyje vietinio turizmo „Kelionių laiko“ direktorė Ilona Jozėnienė. „Jei prieš 20 metų tik moksleiviai važiuodavo išbandyti atominės elektrinės simuliacinių valdymo įrenginių, dabar į ekskursijas autobusu važiuojama masiškai. Aišku, prie to prisidėjo ir serialo „Černobylis“ populiarumas. Neatsitiktinai ir „Kelionių laiko“ programa vadinasi „Černobylio paslapčių paieška Visagine“.
Ilonos Jozėnieninės teigimu, kai kurie turistai pageidautų pietų pertraukas surengti atominėje elektrinėje, tačiau vietos valgykla dirba tik darbo dienomis, tad tokia pramoga dar tik svarstoma. Be to, šis kraštas Lietuvoje garsėja ir sentikių kultūra, o ši tautinė ir religinė grupė vis dar menkai figūruoja šalies turistiniuose maršrutuose.
Visagino turizmo plėtros centro vadovė Anastasija Jevtiuchova žada, kad jos vadovaujamos įstaigos padės organizuoti tautinių mažumų edukacines programas. Galėsite paskanauti tikrų ukrainietiškų barščių, išgerti tikros tradicinės rusiškos arbatos iš samovaro ar paragauti totorių deserto čakčako.
„Kelionių laiko“ vadovė patarė visaginiečiams į turistines programas įtraukti ir profesoriaus botaniko Adomo Grebnickio įveistą „Rojaus sodą“. Lietuviai iš tiesų yra priklausomi nuo obelų ar kriaušių veislių, tad nevienam būtų įdomu praplėsti savo žinias apie sodininkystę.
Tad pamažu atsiveriant kelionių galimybėms po Lietuvą bei šiltėjant orams, Visaginas gali tapti nesunkiai pasiekiama ir visiškai netikėta kryptis. 42 tautybių gyventojų turintis miestas su jaunom hipsteriškom idėjom, kurias parsiveža pargrįžėliai iš Anglijos ar Olandijos, meno bendruomenės sumanymai – visa tai ir dar daugiau įdomybių laukia atvykstančių svečių.
