Plungės dvaro sodybos parkas

Pagoniškus laikus menantis Plungės dvaro parkas formuoti pradėtas XVIII amžiaus viduryje, valdant Zubovų giminei. Vėliau, Plungės dvarą įsigijus grafui Mykolui Oginskiui, parkas pertvarkytas: pasodinta vietinių ir egzotiškų dekoratyvinių medžių ir krūmų, iškasti 7 kaskadiniai tvenkiniai. Išskirtinį kraštovaizdį parkui suteikia pratekanti Babrungo upė. Parke stovi kunigaikščio Mykolo Oginskio rūmai, šalia jų – legendomis apipintas Perkūno ąžuolas. Manoma, kad seniausias parke esantis statinys yra pilaitė – laikrodinė. Pilaitė yra miniatiūrinė Palazzo Vecchio rūmų, esančių Florencijoje, kopija.
Atvykus gegužės mėnesį parke galima pasigrožėti bijūnų ir obelų žiedais. Praėjusį pavasarį atsodinta bijūnų lysvė, pasodinta net 400 įvairių jų rūšių. Lysvė lankytojus pasitinka vos tik įėjus pro centrinius parko vartus. Šalia atkurtas ir M. Oginskio dvaro parke buvęs sodas. Jame pasodinti net 137 medeliai.

Plungės dvaro parke esantys M. Oginskio rūmai
Foto: Plungės TIC archyvo nuotr.

Šateikių dvaro parkas

Šateikių dvaro parką grafai Pliateriai įkūrė apie 1875 m. Iš visų pusių parką supo skaldyto akmens mūro siena su stiklo šukėmis viršuje. Parke buvo vandens baseinas, tvenkinių kaskada, padaryta patvenkus Blendžiavą. Po parką vaikščiodavo fazanai, aikštelėse puikavosi trys skulptūros. Pagal retų medžių skaičių Šateikių dvaras yra buvęs vienas iš turtingiausių parkų Lietuvoje.
Šiuo metu išlikę tik parko tvoros fragmentai. Parkas per šitiek metų išretėjęs, bet vis dar įspūdingas; didžiausia vertybė – egzotiniai medžiai ir krūmai. Pagrindinis dvaro pastatas šiuo metu restauruojamas (kol kas dar nėra aiškų, kas jame įsikurs), kiti dvaro pastatai jau gerokai sunykę. Greta – išskirtinė miestelio bažnyčia, ta pati, kurioje susituokė M. K. Čiurlionis ir rašytoja Sofija Kymantaitė.

Šateikių dvaro parkas
Foto: A. Bertašiūtė

Platelių dvaro parkas

Platelių dvaro parkas įkurtas XIX a. Nors parkas ir nedidelis, bet jame daug įvairių vingiuotų takelių. Parko teritorijoje galite pamatyti įspūdingus gamtos paminklais paskelbtus medžius: storiausią Lietuvoje uosį, Platelių liepą bei Platelių vinkšną. Storiausias Lietuvoje uosis dar vadinamas Raganos uosiu. Apie šį unikalų medį yra net keletas padavimų. Vienas iš jų pasakoja, kad velnias suglaudęs keturis uosius, ir taip jie suaugo ir liko sujungti į vieną kamieną. Greta uosio yra sudegusių medinių dvaro centrinių rūmų pamatų likučiai. Platelių parkas – didžiausia šikšnosparnių buveinė visoje Žemaitijos nacionalinio parko teritorijoje.

Parkas gali sudominti mažuosius turistus. Čia įkurtas 1 km ilgio ,,Giliuko ir Kaštoniuko“ takas. Take – 19 sustojimų. Juose sužinosite apie dvaro parko istoriją, natūralią pievą, tvenkinį, išvirtusio medžio reikšmę, akmenis, kerpes, čia augančius medžius.

Plateliu dvaro parkas, Raganos uosis
Foto: K.Narkutės-Beniušienės nuotr.

Energetinių labirintų ir geometrinių figūrų parkas

Energiniai labirintai skirti ne klaidžioti, o medituoti, pasisemti jėgų, pasimelsti, apmąstyti, atrasti nusiraminimą. Šie labirintai turi tik vieną taką, kuriuo medituojantis žmogus gali nueiti iki jo centro ir sugrįžti atgal.

Parke išdėstyti penki labirintai, išpuošti dekoratyviniais augalais, apsodinti gėlėmis, kupolai, mandala, merkaba. Ilgiausias energinio labirinto takelis – 1,7 km ilgio. O norint pereiti visus penkis šiuo metu įrengtus labirintus – susidarytų puspenkto kilometro.

Energetinių labirintų ir geometrinių figūrų parkas
Foto: J. ir A. Jakimavičių nuotr.