Šiemet Kūčios bus ketvirtadienį, o pirmoji šv. Kalėdų diena – penktadienį, todėl pridėjus savaitgalio dienas išeis net keturios laisvos dienos. Vis dar neaišku, ar dėl karantino suvaržymų per šiuos laisvadienius bus galima susitikti su giminėmis bei draugais, todėl lietuviai jau dabar planuoja, kitaip išnaudoti išeigines ir bent trumpam ištrūkti iš namų.

Pasak Lietuvos kaimo turizmo asociacijos (LKTA) prezidentės Agnės Vaitkuvienės, anksčiau kaimo turizmo sodybas porai dienų nuomodavosi didesnės grupės, šiemet tokių susibūrimų vengiama, planuojamos ilgesnės atostogos su šeima.

„Tendencija Kalėdas švęsti ne namuose populiarėjo su lyg kiekvienais metais, dažniausiai kaimo turizmo sodybas užsisakydavo didesnės draugų kompanijos arba giminės. Susirinkdavo 20–30 žmonių. Šiemet koronavirusas viską pakoregavo – graibstomi nedideli nameliai, o didžiosios sodybos išgyvena sunkų laikmetį. Namelius šventiniam laikotarpiui ar net savaitei užsako šeimos, kurios nori pakeisti aplinką, pabūti gamtoje. Anksčiau to nebuvo – šeimos važiuodavo pas gimines arba draugus“, – pasikeitusius lietuvių planus pastebėjo Agnė Vaitkuvienė.

Nors šiemet kaimo turizmo sodybų užsakymai šventėms pasipylė gana anksti ir gausiai, pašnekovė sako, kad paskelbus karantiną domėjimasis sodybomis šventiniu laikotarpiu nuslopo. Anot jos, namelių šeimai užsakymų skaičius tikrai išaugęs, bet sodybos didesnėms kompanijos – vis dar nežinioje.

„Iki karantino turėjome labai daug užsakymų Kalėdoms didesnėms grupėmis, buvo pasirašytos sutartys, visi tikėjosi, kad karantinas baigsis, bet jis pratęstas ir iki dabar neaišku, kokia situacija bus per šventes. Maži nameliai šiemet kur kas paklausesni, pavyzdžiui, Molėtų, Trakų, Kauno rajonuose, laisvų vietų šventėms jau sunkoka rasti“, – Delfi sakė A. Vaitkuvienė.

Agnė Vaitkuvienė

Anot pašnekovės, karantinas kaimo turizmo sodybų nuomos kainoms šventiniu laikotarpiu didelės įtakos nepadarė, jos išlieka tokios pačios kaip vasaros savaitgaliais.

„Kainos priklauso nuo užimtumo. Lapkričio mėnesį, kai sodybos stovėjo tuščios, šeimininkai lengvai leidosi į derybas ir kainą nuleisdavo. Kalėdinis laikotarpis gana intensyvus, užsakymų daug, todėl būtų neprotinga mažinti kainas“, – teigė ji.

LKTA vadovė pažymėjo, kad daugelis į kaimo turizmo sodybą atvykusių šeimų nori leisti laiką aktyviai – keliauja po apylinkes, žygiuoja su šiaurietiškomis lazdomis ar išbando lygumų slides. Tačiau šiuo metu žmonės pasigenda galimybės pasinaudoti populiariausiomis pramogomis – pirtimi ar kubilu, tad pridūrė, kad Vyriausybės sprendimas uždrausti jomis naudotis yra perteklinis: „Dėl dabar galiojančių reikalavimų šių paslaugų siūlyti negalima net namelyje su privačia pirtimi gyvenančiai šeimai. Tikimės, kad SAM susiprotės ir bent jau šeimai leis nueiti į pirtį, juk nekalbame apie dideles žmonių grupes. Tai yra perteklinis reikalavimas“, – įsitikinusi A. Vaitkuvienė.

Foto: Shutterstock

Kaimynines šalis keičia Lietuvos apylinkėmis

Lietuvių norą bent per šventes pakeisti aplinką pastebi ir apgyvendinimo paslaugas teikiančios platformos „Cohost.lt“ įkūrėjas Mantas Srėbalius. Jis teigia, kad per karantiną žmonės nėra linkę apartamentų rezervuoti daug anksčiau, nei numatyta viešnagė, tačiau kambarius didžiosioms šventėms tautiečiai graibsto jau dabar.

„Tai, kad šiemet lietuviai švenčių nesutiks svečiose šalyse, jaučiasi vis stipriau. Susidomėjimas apgyvendinimo paslaugomis šventiniu laikotarpiu nuolat didėja. Negana to, dėl pandemijos buvo atšaukti įvairūs renginiai miestuose, todėl matome, jog tai paskatina žmones rinktis gamtą ir laiką su artimaisiais planuoti šalies kurortuose. Ypač didelio susidomėjimo sulaukiama pajūryje, kur jau dabar daugiau nei trečdalis apartamentų yra rezervuoti“, – pranešime žiniasklaidai įžvalgomis dalijosi M. Srėbalius.

Foto: Asmeninis albumas

Lietuvių norą šventes paminėti kitokiomis sąlygomis jaučia ir kitos apgyvendinimo ir pramogų paslaugas teikiančios įmonės. Viešbučių paslaugų portalo „NoriuNoriuNoriu.lt“ verslo partneris ir vadovas Karolis Kurpis taip pat pastebi, kad artėjant šventiniam laikotarpiui vis labiau jaučiamas lietuvių noras bent trumpam grįžti į prieškarantininę rutiną. Anot jo, įprastą šventinę nuotaiką tautiečiai stengiasi susikurti ieškodami apgyvendinimo pasiūlymų ir įsigydami pramogų, kuriomis galės džiaugtis ne tik per šv. Kalėdas ar Naujuosius metus, tačiau ir pasibaigus karantinui.

„Pastebėjome, kad šventinio laikotarpio metu lietuviai dažniau renkasi gamtoje įsikūrusius viešbučius, kurie užtikrina privatumą bei saugumą. Populiarūs išlieka Lietuvos kurortai: Druskininkai, Birštonas bei pajūris. Be to, rezervuodami gyvenamąsias vietas šv. Kalėdoms ar Naujiesiems metams, tautiečiai itin aktyviai domisi sveikatinimo, gydomojo poilsio ir sanatorinio segmento paslaugomis“, – sakė K. Kurpis.

Foto: Shutterstock

Šventės ne namuose, tačiau šeimos rate

Tiesa, M. Srėbalius atkreipia dėmesį, kad per šventes keliauti norintys lietuviai į situaciją šalyje nenumoja ranka. Jis aiškina, kad atsižvelgiant į tai, jog per karantiną apartamentuose gyvenančių žmonių skaičius privalo būti ribojamas, pakito ir lietuvių pasirinkimai. Didėjant užsikrėtimų skaičiui šalyje poilsiautojai stengiasi ne tik išvykti toliau nuo miesto, bet ir sumažinti visus įmanomus kontaktus su žmonėmis.

„Užuot didžiąsias metų šventes praleidę su draugais ar giminėmis, lietuviai mieliau renkasi švęsti tik savo šeimos rate. Rinkdamiesi apartamentus tautiečiai taip pat tapo išrankesni – dauguma vengia bet kokio kontakto su kitais bei prioritetą teikia būstams su bekontakčio įsiregistravimo galimybe“, – aiškino M. Srėbalius.

Foto: Shutterstock