Žaslių miestelio vardas dažnai minimas Lietuvos istorijoje. Žasliai susiję su Lietuvos metraštyje užrašyta legenda apie lietuvių kilmę iš romėnų. Mirus Romos kunigaikščio Palemono palikuonio kunigaikščio Kukovaičio motinai Pajautai, sūnus padaręs stabą jai atminti ir pastatęs prie Žaslių ežero. Žmonės tą stabą garbinę ir Pajautą laikę deive. Paskui tas stabas supuvo ir ten užaugo liepos. Tą vietą vėliau žmonės ir garbinę.
Istoriniuose šaltiniuose Žasliai pirmą kartą paminėti 1457 m. Miestelis garsėja tuo, kad čia gyveno žydų, lenkų ir lietuvių bendruomenės. Apsilankyti ir prisiminti šio miestelio istoriją galima iki šiol. Senosios miesto gatvės ir pastatai, miestelio aikštė atkurs prisiminimus apie anksčiau gyvenusias bendruomenes, jų istoriją ir gyvenimą. Žaslių miestelis labai stipriai degė 1905 m., sudegė 14 gyvenamųjų namų, bet kilus gaisrui visi miestelio gyventojai skubėjo gelbėti vaistinės, sakoma, kad vaistinė užkirto kelią miestelio sunaikinimui.
Centrinėje Žaslių aikštėje buvo filmuojama serialo „Tadas Blinda“ scena. Todėl aikštė dar pavadinama Blindos aikšte. Verta apsilankyti gražioje Šv. Jurgio bažnyčioje ir jos šventoriuje, nuo kurio atsivers nuostabus vaizdas į Žaslių ežerą.
Be gražios gamtos šventoriuje yra Jėzaus, nešančio kryžių, koplyčia ir palaidojimų. Amžinojo poilsio čia atgulė parapijoje tarnavę kunigai Matas Cijūnaitis, Kazimieras Kibelis, istorikas ir žydų gelbėtojas Juozapas Stakauskas, ir kiti, kardinolo Vincento Sladkevičiaus motina Uršulė, kriptoje yra palaidoti dailininko ir vieno iš 1863-64 m. sukilimo Lietuvoje vadovų Antano Zalieskio tėvai, netoliese buvusio Kasčiukiškių dvaro savininkai.
Na, o po visų pasivaikščiojimų galima užsukti į Žaslių tradicinių amatų centrą, žinoma, tik ne karantino metu. Šio pastato vietoje anksčiau buvo žydų ortodoksų sinagogos pastatas, o netoliese chasidų sinagoga. Iš viso miestelyje buvo, manoma, trys žydų sinagogos.
Centre įprastai vyksta įvairios maisto edukacijos (žaslietiškos košės gaminimas, cepelinų ruošimas ir kepimas krosnyje, šakočio kepimas, karamelinių saldainių gaminimas ir t.t.). Jei nebūsite alkani, dar yra ir kitokios edukacijos – vilnos vėlimas, žvakių liejimas, senasis mezgimas ir t.t.
Šalia pagrindinio įėjimo į Tradicinių amatų centrą pastebėsite bareljefą, ko gero, garsiausiam Žaslių žydui Leopoldui Godovskiui. Šis muzikas ir pedagogas amžininkų buvo vadinamas „Buda prie fortepijono“, „Kairiosios rankos apaštalu“, nes propagavo kairiosios rankos išvystymą, ir laikomas vienu geriausių pasaulio pianistu. Nuolatiniais Godovskių šeimos svečiais buvo Čarlis Čaplinas, Džordžas Geršvinas, Albertas Einšteinas ir kitos to meto įžymybės.
Po apsilankymo Žaslių tradicinių amatų centre galima nukeliauti į senąsias Žaslių žydų kapines, nes Žasliuose nuo 1555 m. iki 1941 m. nuolat gyveno daug žydų. Taip pat galite apsilankyti prie Naujažerio akmens su ženklais.
Vasaromis Žasliuose tradiciškai vyksta įvairūs renginiai: „Bėgimas aplink Žaslių ežerą“, vykstantis nuo 1983 metų ir pritraukiantis sportininkų iš visos Lietuvos, „Tradicinių amatų ir folkloro šventė“, „Dainų konkursas“.
Įdomus faktas, kad tarpukaryje Žasliuose buvo penkiasdešimt viena parduotuvė, bet tik viena iš jų buvo ne žydų.
Visų įdomių Žaslių vietų tikrai nepaminėjome. Apsilankykite ir pamatykite Žaslius.
