Ne, tai – ne košmaras ar slogaus serialo siužetas. Tai – po Naujamiesčio gyventojų kojomis esanti Šaltojo karo laikų slėptuvė „Automatika“, visuomenėje dažniau vadinama tiesiog bunkeriu.

Šaltojo karo metais Lietuvos sostinės požemiuose buvo įrengta daugiau nei 300 civilinės gynybos slėptuvių (bunkerių), skirtų apsaugoti gyventojus nuo radiacinių, cheminių, biologinių atakų, aviacinių bombardavimų ir kitų panašių grėsmių, tačiau nė viena iš jų nebuvo panaudota.

Griuvus SSRS, daugelis Vilniaus bunkerių transformavosi į naktinius klubus, sporto sales, boulingus arba tiesiog tuščias sandėliavimo patalpas, o jų įranga dažnai nukeliaudavo į metalo laužą. Laimei, mūsų dienas pasiekė itin autentiška slėptuvė, kuri priklausė prieš keletą metų bankrutavusiam Naujamiesčio pramonės mohikanui. Keičiantis teritorijos savininkams ir ją verčiant į loftų bei biurų kompleksą, išskirtines ekskursijas organizuojanti VšĮ „Gatvės gyvos“ priėmė ryžtingą sprendimą – šią slėptuvę išsaugoti kaip originalų praėjusios epochos eksponatą mūsų ir ateities kartoms.

Albertas Kazlauskas, vienas iš dabartinių slėptuvės savininkų, papasakojo, ką lankytojai gali išvysti bei sužinoti 1975 m. įrengtame bunkeryje ir kaip kilo mintis jį įsigyti.

„Sužinojome, kad komplekso savininkai nusprendė buvusios gamyklos patalpose įrengti loftus, o vietoje bunkerio – sandėliukus. Tai reiškė, kad bunkeris bus sunaikintas. Mums labai pagailo šitos slėptuvės, nes Vilniuje nėra daug tokių vietų išlikę, tad nusprendėme slėptuvę perpirkti. Kol kas tai – brangiausias mūsų gyvenime pirkinys. Draugai juokėsi, kad dar neturime įsigiję būsto, bet turime bunkerį“, – pasakoja žinomas gidas Albertas Kazlauskas.

Foto: DELFI / Dalia Vaitkutė-Šiaulienė

Po derybų su loftų vystytojais 2019 m. gidai nuosavomis lėšomis išpirko buvusią slėptuvę ir ėmė dėti didžiules pastangas prikelti ją naujam gyvenimui.

„Buvo momentų, kai tiesiog apimdavo neviltis ir klausdavome savęs, kokią gi bėdą mes čia nusipirkome. Kovojome su visa naikinančia drėgme, daiktai auginosi pelėsio sluoksnius, nepavykdavo suremontuoti to, kas, atrodė, eis kaip per sviestą, – pasakoja gidas. – Vis dėlto mažais žingsneliais priėjome iki momento, kai turime kuo didžiuotis. Slėptuvėje išliko visa pirminė aštuntojo dešimtmečio išvaizda, didžioji dalis daiktų buvo rasti čia pat buvusiose spintose.“

Slėptuvė, kurią gali aplankyti kiekvienas norintis, išsiskiria autentiškų detalių gausa, todėl atsidūrę joje keliausite ne tik erdve, bet ir laiku. Tokie požeminiai statiniai buvo maksimaliai izoliuojami nuo išorinio pasaulio, juose kauptas maistas, vaistai, apsaugos priemonės, įvairi cheminė, radiacinės žvalgybos technika ir net laisvalaikio praleidimo priemonės – tam, kad slėptuvėje užsibuvus ilgėliau nepakriktų psichika.

Foto: DELFI / Dalia Vaitkutė-Šiaulienė

Bunkerio savininkas juokauja, kad čia esančiuose plakatuose pavaizduotos instrukcijos aktualios ir šiandieninės pandemijos metu, pavyzdžiui, kaip pasisiūti respiratorių, kaip taisyklingai dezinfekuoti rankas.

Ekskursijos be gido – aštrių pojūčių mėgėjams

Neseniai turistams atvertame buvusios įmonės „Lietuvos automatika“ bunkeryje siūlomos ne tik ekskursijos su gidu, bet ir privatūs apsilankymai – tik su prožektoriumi ir audiogidu.

„Tai – įdomus objektas ateičiai, nes bunkeriai vis labiau nyksta. Tokių kaip šis Vilniuje yra išlikę labai mažai. Be abejo, karantinas planus stipriai pakoregavo – pirminė idėja buvo jį atverti lankytojams iš užsienio, tačiau dabar užsieniečių srautas artimas nuliui. Vis dėlto gimė išganinga mintis leisti žmonėms slėptuvę lankyti savarankiškai, be pašalinių asmenų ir kontakto, naudojantis audiogidu. Rezultatai net viršijo lūkesčius, širdyje labai smagu, kad žmonėms tai palieka puikų įspūdį“, – pasakoja A. Kazlauskas.

Foto: DELFI / Dalia Vaitkutė-Šiaulienė

Lankytojams suteikiama galimybė tyrinėti objektą privačiai – pirkdami bilietą į ekskursiją dalyviai rezervuoja 1,5 val. ir per tą laiką slėptuvėje nebūna jokių pašalinių asmenų, tik tam laikui bilietą įsigijęs asmuo ar asmenų grupė. Taigi kiekvienas lankytojas gauna maksimalią pojūčių dozę – viską atidaro, įjungia ir išklauso pats, kiekvienam eksponatui be įtampos skiria tiek laiko, kiek norisi pačiam.

Nuo išorinio pasaulio izoliuotoje slėptuvėje galima apžiūrėti oro filtravimo aparatą, išlikusias maisto, medicinos priemones, gultus, įvairias ryšio priemones ir net čia kadaise suneštas knygas. Šaltą virpulį sukelia demonstruojama dujokaukė kūdikiui. Bunkerio savininkai kviečia čia rengti ir fotosesijas, kino seansus, mokymus ar net slaptus masonų ložės susitikimus. Pasak A. Kazlausko, šiame bunkeryje švenčiami net mergvakariai ir gimtadieniai.

Foto: DELFI / Dalia Vaitkutė-Šiaulienė

Privačios ekskursijos lietuvių kalba kaina suaugusiam dalyviui yra 10 Eur, nepilnamečiui arba pensininkui – 7 Eur. Dėl patalpų dydžio vienoje ekskursijoje rekomenduojama dalyvauti ne daugiau kaip 12 žmonių.