Lietuva dažnam yra dar neištyrinėta ir kupina netikėtumų, tad siūlome pažvelgti į jau matytas vietas naujomis akimis ir aplankyti dar nežinomas vietoves. Taigi pristatome antrąją vietą (pirmąją rasite ČIA), kurioje pasijusite, lyg svečioje šalyje:

Lietuvos Monakas

Paulavos (Pavlovo) respublika yra vienas unikaliausių reiškinių Lietuvos istorijoje. Ar esate girdėję, kad visai netoli Vilniaus, dabartiniame Šalčininkų rajone, XVIII a. gyvavo autonomiška respublika, turėjusi savo konstituciją, herbą, pinigus, parlamentą, iždą, savišalpos kasą, miliciją, gydytoją, mokyklą, o valdė ją prezidentas ir valstiečių seimas?

Šiandien apie ją mums primena tik išlikę dvaro rūmų, arklidžių ir kitų pastatų fragmentai, tačiau XVIII a. antroje pusėje tai buvo vieta, kurioje įgyvendinta radikaliausia ir progresyviausia valstiečių reforma Abiejų Tautų Respublikoje.

Paulavos respublika – buvęs demokratijos ir šviesių idėjų lopšys, įsikūręs vos 30 km nuo sostinės. Tai buvusi miniatiūrinė valstybė valstybėje tuometinėje Europoje. Svarbu, kad jos konstituciją patvirtino Lietuvos ir Lenkijos seimas. Konstitucija, pinigai, kariuomenė, vėliava, herbas, antspaudas, valdymo organai, švietimas, prekyba ir kt. – Paulavos respublika atkartojo įprastą valstybės sąrangą, tik jos dydis buvo 3040 ha, čia gyveno apie 800 gyventojų.

Foto: Shutterstock

Kadaise savo prezidentą, savus įstatymus bei valiutą turėjusi respublika Merkinės dvare galėjo tapti klestinčia valstybe valstybėje. Paulavos respubliką 1767 m. savo dvare įkūrė Povilas Ksaveras Bžostovskis. 1770 m. italų architektas Karlas Spampanis pastatė čia ankstyvojo italų klasicizmo stiliaus rūmus, o dvaro savininkas – respublikos prezidentas – panaikino baudžiavą ir leido valstiečiams laisvai tvarkyti savo turtą, verstis prekyba ir amatais, suteikė asmens laisvę, taip pat įsteigė mokyklą, stengėsi valstiečiams versti knygas, tad dvaro pajamos iki 1784 m. padidėjo daugiau kaip du kartus.

Foto: Shutterstock

Kaimiečiai buvo mokomi skaityti, rašyti, skaičiuoti, įvairių amatų. Iš karo tarnybai tinkamų vyrų sudaryti informuoti kariniai vienetai, kurie kasdien atlikdavo pratybas, o prireikus buvo įpareigoti ginti tėvynę. Iš pačių valstiečių sudarytas teismas, paskirti girininkai ir dešimtininkai lauko darbams prižiūrėti. Valdininkai, kurių sąžiningumą sekė pats savininkas, rašė smulkią atskaitomybę. Per keletą metų ši respublika pražydo – gražiai įdirbti laukai ėmė duoti didesnį derlių, apsišvietę ir padoriai apsirengę valstiečiai noriai ėjo į darbą ir aptvarkė savo sodybas. Dvarininkas kas 4 metai šaukdavo visuotinį gyventojų susirinkimą, kuriame patikrindavo gimimų ir mirimų duomenis, pasikalbėdavo su valstiečiais, suruošdavo jiems vaišes su šokiais.

Foto: DELFI / Toma Miknevičienė

Klestinčią valstybę vėliau pripažino Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Stanislovas Augustas Poniatovskis. Jei ne Rusijos okupacijos grėsmė, galbūt iki šiol Lietuvoje turėtume miestą-valstybę, įsikūrusią netoli Vilniaus. Jei ši valstybė valstybėje būtų išlikusi pastaruosius beveik 250 metų, ji tikrai galėjo įgyti tokį statusą, kokiu didžiuojasi tokios mažosios Europos valstybės kaip Monakas, Andora arba Vatikanas.

Respublika žlugo, kai jos įkūrėjas, suprasdamas, kad Rusija valdas greitai užims (per Lenkijos ir Lietuvos padalijimus), pasitraukė į Saksoniją ir išmainė Paulavos respubliką į dvarą tenai. Naujas vadovas vis dėlto nebandė tęsti respublikos veiklos, vėl grąžino lažą ir nusavino žemę, o vėliau valdas išties okupavo Rusija. Paulavos respublika buvo viena radikaliausių XVIII a. antrosios pusės valstiečių reformų Abiejų Tautų Respublikoje. Po karo kunigas Bžostovskis grįžo atgal į Turgelius, nusipirko namą ir toliau klebonavo Turgelių bažnyčioje. Į buvusių savo žemių, tuo metu valdomų naujų savininkų, gyvenimą nebesikišo, vėliau išvažiavo į Rukainius, kur klebonavo iki gyvenimo pabaigos.

Foto: Shutterstock

XVIII a. gyvavusios progresyviosios Paulavos respublikos laikus šiandien mena dvaro griuvėsiai.

Šiandien išlikę dvaro rūmų, vartų, arklidžių, ledainės pastatų liekanos, koplytėlė byloja apie išskirtinę praeitį ir kviečia prisiliesti prie istorijos. Savarankiška, diegianti naujoves ir nebijanti reformų Paulavos respublika gyvavo 28 metus (nuo 1769 iki 1797 m.). Paulavos gyventojai narsiai kovėsi su caro kariuomene 1794 m. sukilimo metu.

2012 m. Pavlovo respublikai suteiktas „antras gyvenimas“. Apie pusę metų trukę tvarkymo darbai, kurių metu įrengti pėsčiųjų takai bei automobilių stovėjimo aikštelė, apželdintas sklypas, sutvarkyti želdiniai, įrengtos šiukšliadėžės bei informaciniai stendai, neatpažįstamai pakeitė vietovę. Dabar Paulava tapo smalsuolių ir turistų lankytina vieta. Teritorija sutvarkyta, joje vis dar stūkso buvusių pastatų fragmentai.

Vieta – Šalčininkų rajonas