Šiuolaikinė statyba ant į vandenį sukaltų polių populiari šiltose Ramiojo ir Indijos vandenynų salose, kurios kartais vadinamos turistų rojumi. Tik ten poliai būna gelžbetonio, o ne mediniai, bet visa kita – sienos, stogas, langai, laiptai – labai primena tai, kas Molėtų krašte buvo statoma nuo senų laikų.

Apsilankius Molėtų turizmo informacijos centre lankytojai kviečiami užsidėti 3D šalmus ir pakeliauti laiku. Virtuali kelionė po Molėtų kraštą prasideda nuo supažindinimo su senovės poline gyvenviete ant Luokesų ežero. Ją archeologai povandenininkai atrado 1999-2000 metais. 2001-aisiais metais žvalgantis šiame ežere aptikta ir antroji Luokesų senovės gyvenvietė. Ji buvo įkurta Luokesų ežero pietinėje dalyje, rago formos seklumoje. Šioje vietoje ąžuolinės polių konstrukcijos datuojamos apie 780 m. pr. Kr.

Ištyrinėję dviejų gyvenviečių liekanas, nustatė, kad jos buvo įkurtos geležies amžiaus pradžioje ir priskiriamos brūkšniuotosios keramikos kultūrai. Šis senovės gyvenviečių kompleksas priskirtas unikaliems Europos archeologijos paminklams.

Gyvenvietės išsidėsčiusios netoli kranto, seklioje vietoje, jas skiria apie 600 metrų. Iš viso ežere suskaičiuota apie 400 į dugną sukaltų polių, kurie iš dumblo išlindę nuo pusės metro iki kelių centimetrų. Abi gyvenvietės yra to paties laikotarpio, pastatytos maždaug 800–400 m. pr. Kr.

Unikalios gyvenvietės buvo atrastos atsitiktinai – ežere ieškant ne tokio seno laikotarpio tiltų liekanų ir nuskendusių luotų. Atsižvelgiant į vietinių gyventojų pasakojimus, kad ežere randama neblogai išsilaikiusių stačių medžių rąstų, buvo patikrintos nurodytos vietos šiaurinio kranto įlankoje ir rasti poliai. Iš pradžių manyta, kad tai tilto liekanos, tačiau netrukus buvo pastebėta, kad poliai nusidriekę ne skersai ežero, o išilgai jo pakrantės. Netrukus greta buvo aptikta žalvario amžiaus keraminių puodų šukių, akmeninio kirvelio ašmenys, trinamosios girnos.

Tolesnių tyrimų metu buvo rasta medinės platformos dalių, lenta su išskaptuotomis skylėmis, apdegusių akmenų, medžio angliukų ir netgi tokių kasdienės buities reikmenų, kaip mediniai šaukštai, tošiniai kibirėliai ir karninės virvelės, rašoma visitaukstaitija.lt. Būtent po šito atradimo mokslininkai galėjo įsitikinti, kad šio laikotarpio žmonės valgymui naudojo šaukštus. Taigi visi radiniai bylojo, kad pavyko surasti Lietuvai nebūdingą senovinį statinį – ant polių statytą gyvenvietę.

Vykdomi archeologiniai tyrimai suteikia neįkainojamos informacijos apie šio ankstyvosios istorijos laikotarpio žmonių gyvenimo būdą ir sąlygas, nes po vandeniu rasti mediniai daiktai būna išsilaikę kur kas geriau nei sausumoje. Todėl radiniai svarbūs ne tik Lietuvos, bet ir Baltijos regiono bei visos Europos istorijai.

Tolimų mūsų protėvių sprendimas įsikurti virš vandens lėmė, kad dabar mes galime kur kas daugiau sužinoti apie jų gyvenimą. Tačiau kas gi juos vertė statyti būstus ežere? Rodos, tuo metu laisvos žemės trūkumo neturėjo būti, o statyba ant vandens neatrodo iš lengvųjų. Dar daugiau – tyrimų metu nustatyta, kad tuo metu toje vietoje, kur rastos gyvenvietės, greičiausiai buvo ne ežeras, o tik pelkėta jo pakrantė.

Mokslininkai neturi tikslaus atsakymo, tačiau manoma, kad taip buvo taupoma derlinga drėgna žemė, esanti netoli ežero, tikimasi lengviau apsiginti nuo užpuolikų ir naudotis ežero žuvies resursais. O statybos procesas, pasirodo, ne toks jau ir sudėtingas: mokslininkų atlikto eksperimento metu paaiškėjo, kad trys suaugę vyrai 5 m ilgio ir maždaug 15 cm skersmens polį, dažniausiai iš beržo, į dumblą gali įsmeigti per 9 min. Sustatę polius, protėviai ant jų klojo medinę platformą, o ant jos statė gyvenamuosius ir ūkinius pastatus. Manoma, kad vienoje gyvenvietėje gyveno iki dešimties šeimų, bet čia užsibuvo ne ilgiau kaip 20 metų.

Prieš keletą metų Molėtų rajono vadovai buvo pareiškę norą atkurti senovinę gyvenvietę virš vandens, kuri pritrauktų daug turistų. Ketinta į vandenį vėl kalti medinius polius, panašius į autentiškus. Archeologai narams mėgėjams ketino įrengti muziejų po vandeniu. Neabejota, kad atidengtos ir permatomu plastiku uždengtos senovės gyvenvietės liekanos sudomintų ne vieną povandenininką.

Deja, šiandien gyvenvietes galime išvysti tik virtualiai. Anot Molėtų TIC atstovo, šiuo metu objektas nėra pritaikytas lankymui dėl biurokratinių kliūčių. Galbūt šią gyvenvietę, stovėjusią virš Luokesų ežero, archeologai kada nors atkurs ir ją galima bus pamatyti tokią, kokia ji buvo tada – bronzos amžiuje. Na, o kol kas, atsidurti bronzos amžiaus aplinkoje, galima virtualiai.

Tad lankydamiesi prie gražaus, miškų įrėminto, seklių pakrančių Luokesų ežero, prisiminkite, kad čia istoriškai viena seniausių Lietuvos vietovių, menanti prieš maždaug 2500 metų čia vykusį mūsų protėvių gyvenimą.