Daugiau kaip dešimtmetį niokotas dvaras vis dar skleidžia buvusios didybės ir prabangos aurą. Nei karai, nei po Nepriklausomybės atgavimo siautėję vandalai nesugebėjo visiškai suniokoti Belvederio dvaro – dar ir dabar jame yra išlikusių didybės atminties pėdsakų. Ilgą laiką dvaras buvo neprieinamas pro šalį važiuojantiems keleiviams – jie tik iš išorės galėjo apžiūrėti dvaro architektūrą ir pasigrožėti nuostabiais apylinkių vaizdais.
Šią vasarą Belvederio dvaro vidus tapo prieinamas plačiajai visuomenei – į dvaro vidų gali pakliūti visi norintys. Nors pastato viduje jau senai nebeliko buvusios prabangos, tačiau dar ir dabar yra kur akis paganyti. Pradėtas tvarkyti dvaro parkas neužilgo taps romantiškų pasivaikščiojimų vieta.
Pasak naujojo dvaro valdytojo Valdo Malinausko, Belvederio dvaras savo duris lankytojams atvėrė neatsitiktinai – tai galimybė pamatyti dvarą dabartiniame stovyje, nes dvaro laukia dideli pokyčiai. Šiuo metu projektuojama ir kuriama originali ekspozicija, kurią kitais metais bus galima išvysti Belvederio dvare.
„Paskutinį dešimtmetį Belvederio dvaras buvo niokojamas vandalų, todėl įsigijome jį avarinės būklės. Mes paruošėme projektą jo būklei pagerinti, atlikome polichrominius tyrimus ir gavome leidimą dvaro restauracijai. Žinoma, kad lankytojai galėtų stebėti dvaro restauraciją, reikėjo pasirūpinti jų saugumu. Sutvirtinome laiptus, atitvėrėme zonas, kurių lankymas darbų metu galėtų kelti pavojų. Taigi šiuo metu lankyti dvarą yra visiškai saugu“, – Delfi sako V. Malinauskas.
Dvare apsilankę lankytojai, gauna prožektorių ir aplanko rūsio patalpas, taip pat pirmo, antro aukšto rūmų sales.
Rūmuose yra išlikę autentiškų sienų, lubų dekoro elementų, parketo, dvaro baldų. Oranžerijoje galima pasivaišinti kava, gaiviaisiais gėrimais, pasiklausyti muzikos.
Pasak dvaro valdytojo, liepos mėnesį, kuomet dvaras atidarė duris lankytojams, apsilankė apie 1500 žmonių, rugpjūčio mėnesį šis skaičius dar didesnis.
„Kiekvienais metais apsilankę turistai galės stebėti dvaro restauracijos pokyčius, o jų bus tikrai daug“, – sako V. Malinauskas.
Dvaras lankytojams atidarytas trečiadieniais-sekmadieniais, darbo valandos nuo 10 val. iki 19 val. Bilieto kaina 3 eurai, vaikams – 2 eurai.
Panemunės regioniniame parke esantis Belvederio dvaras, kurio istorija siekia XIX a. pradžią, statytas romantizmo stiliumi. Pasakojama, kad statant dvarą durų įrengta dvylika, kiek mėnesių metuose, langų – kiek metuose savaičių, o į kalvą vedančių laiptelių skaičius lygus dienų skaičiui metuose.
1835 m. Seredžiaus apylinkės, priklausiusios grafų Tiškevičių giminei, tapo Burbų giminės nuosavybe. Panevėžio bajorų maršalka Kletas Kazimieras Burba nutaręs čia įkurti jo giminės garbės ir turtų vertą rezidenciją, apie XIX a. vid. dešiniajame Nemuno krante, ant kalvos, nuo kurios atsiveria gražus reginys į upę ir jos apylinkes, pastatė prašmatnius rūmus apžvalgos bokštu, iš kurio atsiskleidžia Nemuno slėnio grožis. Sakoma, būtent šis vaizdas inspiravo dvaro pavadinimą – iš italų belvedere – gražus reginys.
Belvederio dvaro kompleksą sudaro pats dvaras, svirnas, koplyčia ir 17 ha dydžio parkas, besišliejantis prie natūralaus miško.
Pirmojo pasaulinio karo metais Belvederio dvaras nusiaubtas ir išgrobstytas, biblioteka, archyvas sunaikinti. 1922 m. Kauno apskrities Žemės tvarkytojo sprendimu išparceliuoti Belvederio dvarą, kuris tuo metu priklausė Jurgiui Valeskiui, baigėsi ne tik dvaro klestėjimo laikotarpis, bet ir jo kaip ūkinio vieneto egzistavimas.
Po karo 1944 m. Belvederyje buvo įsteigtas Pienininkystės technikumas, nuo 1962 m. pertvarkytas į Žemės ūkio technikumą. 1969–1971 m. Belvederyje veikė bitininkystės ir sodininkystės meistrų mokykla, 1971 m. dvaras perduotas Mičiūrino sodininkystės tarybiniam ūkiui. Belvederio dvaras privatizuotas 2005 m., o 2018 metais dvaras varžytinėse buvo parduotas naujajam savininkui.
