Tarp būtiniausių jaunuolio pasiimtų daiktų – ir kavos virimo įranga, net būdamas vidury Lietuvos laukų profesionalus vienos panevėžiečių mėgstamiausių kavinių baristas neatsižada geros kavos puodelio.
„Sumanymą nukeliauti iki jūros brandinau jau seniai. Norėjau į kelionę leistis liepos 6-ąją, Valstybės dienos ir Mindaugo karūnavimo proga – būtų buvę labai simboliška, bet buvo atidėtos atostogos“, – sako pirmojo Lietuvos karaliaus vardą turintis panevėžietis. Į suplanuotą kelionę jis visgi išsiruošė šią savaitę.
„Sekundei“ vaikiną pasiekus telefonu, nuo jo starto iš kavinės „Kavalierius“, kur dirba baristas, tebuvo praėjęs pusvalandis. Mindaugas kaip tik kirto miesto ribą. „Atsisveikinau su kolegomis ir paprasčiausiai išėjau, į kelią dar pasiėmiau paskutinį puodelį kavos. Negaliu be šio ritualo nieko pradėti“, – šypsosi keliautojas. Metus baristu Panevėžyje dirbantis Mindaugas teigia neįsivaizduojantis nė dienos be geros kavos puodelio. Todėl į kelionę jis įsidėjo ir reikalingų priemonių mėgstamam gėrimui pasigaminti.
Tik pėsčiomis
O virti kavą panevėžietis pasiruošęs ir vidurį laukų ar miškų. Mat jis pajūrį nusiteikęs pasiekti tik savo kojomis. „Planuoju jau kitą savaitę būti Nidoje, nesinaudosiu jokiomis transporto priemonėmis. Eisiu tik tokiais keliais, kur galėčiau geriau pažinti šalį. Mano numatyta kryptis pirmiausia veda Kelmės, Šiaulių link, paskui paklaidžiosiu po Varnių regioninį parką ir tada kaimų keliukais trauksiu į Rusnę, galiausiai – į Nidą“, – apie pasirinktą kelionės maršrutą pasakojo panevėžietis. Pirmą dienos vakarą jis planavo pasiekti Smilgius, čia numatytas poilsis palapinėje.
„Esu apžiūrėjęs vietas, kur galima nakvoti, eiti, bet tikriausiai laukia ir netikėtumų. Nežinau, kaip į mane reaguos žmonės. Be to, debesys sukasi danguje, nežinau, kaip kelionė toliau dėliosis“, – kalbėjo Mindaugas.
Ugdė Norvegijos kalnai
Kelionės pėsčiomis M. Petrosianui nėra naujina. Nuo 2012-ųjų panevėžietis šešerius metus gyveno ir dirbo emigracijoje. Plušėjo, kaip ir dauguma tautiečių, Norvegijos žuvų fabrike. Darbas būdavo sunkus, todėl lietuviai laisvadienius kartais skirdavo kelionėms pėsčiomis po kalnus. „Išeidavome penkioms dienoms, vaikščiodavome lėtai, prie upės sustodavome pažvejoti. Mano ėjimo rekordas tuomet buvo iki 300 kilometrų. Lietuvoje į tokį kelią leidausi pirmą kartą. Šiam žygiui fiziškai ruošiausi vaikščiodamas“, – teigia Mindaugas. Šįkart į kelią vaikinas nusprendė leistis vienas.
„Paskutinė savaitė iki kelionės buvo sunkesnė labiau morališkai nei fiziškai. Vis nerimavau, ar viską pasiėmiau, ko dar gali prireikti. Ryte peržiūrėjau kuprinę dar kartą ir nusprendžiau, kad svarbiausia pinigai ir dokumentai – o daugiau kaip nors apsieisiu savaitę“, – tikina pašnekovas.
Mindaugo kelioninis bagažas tesveria 11 kg. Keliautojo manta – palapinė, miegmaišis, yra drabužių, maisto.
„Eidamas dieną žadu valgyti lengvesnį maistą, vakarop labiau pasistiprinti“, – planuoja Mindaugas. Apie savo nuotykius einant iki jūros jis žada grįžęs papasakoti „Sekundei“.
