Sirvėtos regioninio parko lankytojų centras ir Mitologinis takas

Šventos kaime įsikūrusiame Sirvėtos regioninio parko lankytojų centre galima daugiau sužinoti apie saugomą teritoriją, rasti informacijos apie gamtos ir kultūros paveldo vertybes, apžiūrėti vidaus ekspoziciją, kurios tema – mitologija. Šalia Sirvėtos regioninio parko lankytojų centro įrengtas ir pažintinis mitologinis takas – tarsi vidaus ekspozicijos tęsinys lauke.

Takas nėra ilgas, maždaug 1 kilometro ilgio, todėl įveikiamas ir su mažais vaikais. Keliaujantys šia atkarpa pamatys 17 skulptūrų, kuriose įkūnytos senosios lietuvių dievybės ir mitologinės būtybės. Paprastai pasivaikščiojimas trunka nuo vienos iki dviejų valandų. Žinoma, galima užtrukti ir ilgiau – tai priklauso nuo kiekvieno norų. Yra galimybė pasivaikščioti taku su gidu.

Foto: DELFI / Dalia Vaitkutė-Šiaulienė

Dažnai rengiamos edukacinės programos šioje pažintinio tako aplinkoje, mat visai čia pat yra ir Sirvėtos regioninio parko gamtos mokykla. Saugomoje teritorijoje nemažai vietovių ir objektų, kurių atsiradimą atskleidžia mitologinės ir istorinės sakmės. Šioje Švenčionių aukštumos dalyje tiek gamta, tiek žmogus sukūrė palikimą, ir kiekvienas gali atrasti ką nors įdomaus.

Takas, prasidedantis šalia lankytojų centro, nuvingiuoja į Šventos mišką, kur Švenčionių aukštumos kalvelėmis ir raguvomis apsukęs ratą grįžta į pradžią. Take įrengta informacinių stendų, suolų, nukreipiamųjų rodyklių.

Įveikę trasą būsite apdovanoti – mitologinio tako pabaigoje įrengta nauja poilsio zona, kurioje tikrai norisi pabūti. Sutvarkytas prie tvenkinio esantis paplūdimys, pavėsinės, laužavietė kvieste kviečia surengti šeimos iškylą. Be to, galėsite pasimokyti groti dideliais metalofonais, jų čia yra net keturi.

Foto: DELFI / Dalia Vaitkutė-Šiaulienė

Kačeniškės piliakalnio pažintinis takas

Jeigu nuvykote iki Sirvėtos regioninio parko lankytojų centro, iki kitos įspūdingos lankytinos vietos jums liko vos keli kilometrai. Savaitgalio išvykos po Aukštaitiją vyšnia ant torto taps nuostabaus grožio peizažus atveriantis Kačėniškės piliakalnis.

Nuo šiol piliakalnį lankytojai gali pasiekti nauju pažintiniu taku. Transporto priemones palikę šalia Garnių kaimelio esančioje erdvioje aikštelėje, piliakalnį pėsčiomis pasieksite iš vakarų pusės. 800 metrų vingiuojantis terasuotas takas su įrengtais informaciniais stendais, suoliukais, šiukšlių dėžėmis kerta pelkėtas vietoves. Takas nėra ilgas, todėl nesunkiai įveikiamas ir su mažaisiais keliautojais.

Iš vienos pusės Kačėniškės piliakalnio šlaitas baigiasi ties ežeru, o iš vakarų – žemapelke, kuria nuo šios aikštelės ir nuvingiuoja pažintinis takas. Šlaitų aukštis nuo vandens paviršiaus aukščiausioje kalvos vietoje siekia 22 metrus. Nuo piliakalnio viršūnės, kur aikštelės plotas išties didelis, atsiveria vaizdas ne tik į ežerą, bet ir į kitame krante esančias Švenčionių aukštumos kalvas.

Foto: DELFI / Dalia Vaitkutė-Šiaulienė

Palūšės paplūdimys

Norintiems atsigaivinti verta apsilankyti viename geriausių paplūdimių Aukštaitijos nacionaliniame parke. Paplūdimys įrengtas šalia Lūšių ežero, turi smėlėtą pakrantę, ežero dugnas prie kranto lėkštas, gilėja lėtai. Paplūdimyje įrengti suoliukai, persirengimo kabina, šiukšliadėžės, šalia yra stovyklavietė, Botanikos takas.

Jeigu nesinori maudytis, galima išbandyti kitokias visai šalia esančias vandens pramogas.

„Palūšės valtinė“ viena seniausių ir turbūt didžiausia Lietuvoje, įkurta 1959 metais. Čia – visas vandens turistų aptarnavimas: valčių, baidarių, kanojų ir kito reikalingo inventoriaus nuoma, keliautojų ir inventoriaus transportavimas pagal pasirinktus maršrutus, galima gauti aktualios informacijos, žemėlapių, suteikiamos kitos būtinos paslaugos.

Foto: Shutterstock

Triušiukų slėnis

Triušiukų slėnį į savo maršrutą turėtų įtraukti visi gyvūnų mylėtojai. Antalamėstės kaime įsikūrusiame slėnyje gyvena keli šimtai triušių, be to, čia galima paglostyti ne tik ilgaausius.

Triušiukų slėnyje taip pat galima pasigrožėti tauriaisiais elniais, Kamerūno ožiukais, avytėmis, alpakomis, nutrijomis, įvairiais paukščiais: stručiais, fazanais, kalakutais, dekoratyvinėmis vištomis, žąsimis, antimis, putpelėmis ir kitais gyventojais.

Slėnyje galima ne tik susipažinti su gyvūnais ir paukščiais, paglostyti ir pamaitinti triušiukus, bet ir papramogauti: pajodinėti poniuku (kaina 1 Eur), pašokinėti ant batuto, pasisupti ant sūpynių, pamėtyti kamuolį į krepšį, pažaisti smėlio dėžėje ar tiesiog pailsėti pavėsinėje, pasigrožėti gamta.

Foto: DELFI / Dalia Vaitkutė-Šiaulienė

Vis dėlto didžiausi slėnio karaliai – triušiai. Slėnio šeimininkai augina daugiau nei 50 skirtingų veislių triušių. Čia strikinėja nuo mažų dekoratyvinių triušiukų iki didžiulių Belgijos milžinų. Pastarieji užauga išties didžiuliai, pats didžiausias milžinas slėnyje sveria apie dvylika kilogramų.

Už lankymąsi Triušiukų slėnyje suaugę turi mokėti keturis eurus, vaikai iki 12 metų – tris eurus. Lankytojai gali praleisti visą dieną gamtoje, maitinti žole triušius ir kitus gyvūnus, juos glostyti.

Foto: DELFI / Dalia Vaitkutė-Šiaulienė

Paukščių kaimas

Teminis „Paukščių kaimas“ įsikūręs Cijonuose, netoli Triušiukų slėnio. Čia rengiamos edukacinės ekskursijos įvairaus amžiaus grupėms, vaišinama vietoje užaugintais produktais. Tai vieta, kur galėsite pamatyti daugiau paukščių, nei kada nors esate matę, ir išgirsite daugiau jų balsų, nei kada nors esate girdėję.

Foto: Shutterstock

Pramogų čia tikrai netrūksta: žygis per pelkę ieškant paukščių kiaušinių, istorijos apie paukščius didžiausiame Lietuvoje lizde, kiaušinienės kepimas ant laužo ir keptos putpelės pietums – tai tik dalis pramogų ir malonumų, viliojančių apsilankyti „Paukščių kaime“.