Taip ir kaupiasi kelionių po pažintinius takus Lietuvoje įspūdžiai, o kartu ir tinklaraščio “Nesėdėk namuose” turinys. Apie pažintinių takų sukuriamas emocijas užsiminiau neatsitiktinai.

Prieš keletą dienų grįždamas iš neseniai atidaryto tako buvau įsitikinęs, kad jame patirtus įspūdžius geriausiai atspindėtų ne istorijų pasakojimas, ne techninis maršruto aprašymas ir net ne pasidalinimas ten patirta emocija, o tiesiog nuotraukų galerija.

Esu girdėjęs, jog Kačėniškės piliakalnis yra vienas gražiausių, taip pat esu skaitęs, jog šis piliakalnis vertas filmo, todėl sužinojęs apie neseniai link jo nutiestą Kačėniškės piliakalnio pažintinį taką susiruošiau į Sirvėtos regioninį parką. Aukštos kalvos, gilios daubos, ilgi ir vingiuoti gūbriai bei dubakloniai yra išskirtinė regioninio parko vertybė, o čia plytinčia Švenčionių aukštuma savo laiku ypač domėjosi Česlovas Kudaba. Vaizdingai ir su meile aprašęs banguojančias kalvas jis aiškino apie tirpstančių ledynų nuveiktus darbus, kurių rezultatais šiandien galime gėrėtis.

Dundu žvyruotu keliu nuo Šventos link Ceikinių, kaip tik tomis vietomis, kur Švenčionių aukštuma pasižymi ryškiausia žemės paviršiaus įvairove ir kur aukščiausiomis keteromis eina dviejų upių baseinų takoskyra. Ties Kačėniškės kaimu stovi rodyklė, rodanti piliakalnio pusėn, tačiau norint aplankyti ne tik piliakalnį, bet ir naująjį pažintinį taką reikia pavažiuoti kiek toliau. Nors takas ir naujas, Google Maps jau žino kur jis prasideda ir nuveda į erdvią automobilių stovėjimo aikštelę prie Garnių kaimo.

Foto: Nesedėk namuose

Prasidėjęs informaciniu stendu apie Švenčionių aukštumą bei jos aukščiausias keteras saugantį Čiūlėnų geomorfologinį draustinį takas be jokių ženklinimų, rodyklių ir maršruto schemų neria pro jaunas pušeles miškan. Dar naujumu kvepiantys laipteliai ir tilteliai bei įvairiaspalviais žiedais pasipuošusi gamta maloniai nuteikia jau nuo pat pirmųjų žingsnių.

Kalvomis nenuobodžiai vingiuojantis takas tai kyla aukštyn, tai vėl leidžiasi žemyn, kol nusileidęs į vieną iš jų išneria iš miško į prieš akis atsivėrusią aukštapelkę, per kurią, kažkuo primenantis Medžių lajų taką, nutiestas plūduriuojantis tiltelis.

Jei anksčiau pelkės dažniausiai asocijuodavosi su neigiamais dalykais, tai regioniniams parkams įrengus pažintinius takus ir atvėrus jas lankytojams pelkės tapo ypač mėgstamos ir lankomos. Einant per šią aukštapelkę netgi pasimiršta, jog už dar vienos kalvos stūkso vienas gražiausių piliakalnių Lietuvoje, kuris iš rytų skalaujamas Mergežerio vandenų, o iš pietų ir rytų apsuptas dar vienos pelkės, šįkart – žemapelkės.

Foto: Nesedėk namuose

Štai ir jis – Kačėniškės piliakalnis, apie kurio pavadinimo kilmę sklando legenda, neva čia stovėjusios pilies pašonėje buvo svečių namai ir karčiama. Juose dažniausiai apsistodavo rusinų krašto žmonės, kurie save “kačevnikais” vadino. Taip prieglaudą, kurioje apsistodavo “kačevnikai” pradėta vadinti “kačevniške”, kuri laikui bėgant tapo Kačėniške.

Piliakalnis nėra aukščiausia šių apylinkių vieta, tačiau pailgos, apie pusę kilometro iš šiaurės į pietus nutįsusios kalvos padėtis lėmė, jog senovėje čia įsikūrė žmonės. Kelis šimtus metų piliakalnio papėdėje įsikūrusiose gyvenvietėse gyveno žmonės, kurie į kalvos viršuje pastatytą pilį subėgdavo tik kilus pavojui.

Foto: Nesedėk namuose

Dabar į piliakalnį žmonės kopia ne grėsmės genami tačiau vaizdingo atsiveriančio kraštovaizdžio viliojami.

Instagraminiais vaizdais apdovanoto piliakalnio apačioje mėlynuoja Mergežerio vandenys. Legenda pasakoja, kad ežero pakrantėje buvo troba, kur gyveno trys seserys. Deja, jos nuskendo – dėl to ežero ledas kartais būna raudonas. Sako: „Neik, neik, – ten untrauk tan ažeran. Čia gi trys mergas nuskenda. Jeigu berniukai maudas, tai labai nekęsdava – paskandindava…“

Foto: Nesedėk namuose

Pasivaikščiojimas piliakalnio viršumi trunka ilgiausiai. Ne todėl, kad ši atkarpa ilga – tiesiog einant viršuje įrengtu taku atsiveria vienas už kitą gražesni vaizdai, dėl kurių praradęs laiko pojūtį ne vienas lankytojas prisėda pasigėrėti vaizdais ar tiesiog mėgaujasi buvimu čia ir dabar.

Per visą piliakalnio ilgį takas jo viršumi veda į priekį, kur stačiais laiptais nusileidęs į ežero pakrantę medinių lentelių takeliu atveda į automobilių stovėjimo aikštelę, tarsi užbaigdamas gražiais gamtos vaizdais turtingo naujojo pažintinio tako maršrutą. Tai senoji, prie piliakalnio įrengta aikštelė, kurią nuo naujosios skiria apie 800 metrų atstumas. Bendras Kačėniškės piliakalnio pažintinio tako ilgis yra apie 2 kilometrai (pirmyn ir atgal), tačiau net ir nebūdamas ilgas jis yra išties vaizdingas.