Pasak nacionalinės turizmo skatinimo agentūros „Keliauk Lietuvoje“ atstovės I. Trakimaitės-Šeškuvienės, Lietuvoje vietinio turizmo situacija visada buvo gera – net pusę šalies turizmo rinkos sudarydavo lietuviai.

„Praėjusiais metais su nakvyne po Lietuvą keliavo beveik 2 milijonai lietuvių. Neabejojame, kad ši tendencija išliks ir pasibaigus karantinui. Lietuvos gyventojai tikrai myli savo šalį, mėgsta keliauti po regionus ir ypač mėgsta šalies kurortus. Ko gero, net ir tiems, kurie turėjo kitų planų, šią vasarą teks ieškoti atostogų vietų Lietuvoje, – pasirinkimų tikrai daug. Karantino metu raginame susilaikyti nuo bet kokių kelionių Lietuvoje, tačiau nuolat dalijamės informacija apie įdomias šalies vietas su prierašu „Sužinok dabar, keliauk vėliau“. Matome, kad žmonių susidomėjimas labai didelis, jie tikrai ruošiasi geriau pažinti savo šalį, kai tik bus galima“, – laidoje „Delfi rytas“ sako pašnekovė.

Ekspertė prognozuoja, kad ir pasibaigus karantinui žmonės norės išlaikyti socialinę distanciją, vengs didelių miestų, susibūrimų, dažniau rinksis ne kultūrinį, o gamtos turizmą.

„Vėl keliauti pradėję žmonės norės sustiprinti savo fizinę ir psichinę sveikatą, o šioje srityje Lietuva tikrai turi ką pasiūlyti. Aktyvus turizmas, pasivaikščiojimai, pažintiniai takai, dviračiai, vandenlenčių parkai – tai tos veiklos, kuriomis užsiimant nebūna daug kontakto su kitais žmonėmis. Tautiečiai labai mėgsta ir vandens turizmą, todėl baidarių žygiai, kurių metu esi greta artimųjų, turėtų būti populiarūs. Šiuo metu rengiame penkis naujus dviračių maršrutus, po karantino jais bus galima naudotis ir keliauti“, – kelionių Lietuvoje galimybes vardija „Keliauk Lietuvoje“ atstovė ir priduria, kad populiarėja tokios pramogos kaip paukščių stebėjimas bei žvejyba.

Per mėnesį Lietuvą perplaukė baidare

Specialistai mano, kad pasibaigus karantinui žmonės vengs didelių viešbučių, kuriuose yra daug bendrų erdvių, kartu pusryčiaujama, ir dažniau rinksis apartamentų tipo apgyvendinimą arba sodybas. Dėl šių priežasčių kaimo turizmui šią vasarą prognozuojamas aukso amžius.

„Lietuvoje veikiančiai kaimo turizmo asociacijai priklauso daugiau nei 600 sodybų, todėl siūlau apsilankyti atostogoskaime.lt platformoje ir pamatyti, ką gali pasiūlyti mūsų kaimo turizmas. Kainų skalė tikrai įvairi, sodybos taip pat labai skirtingos: vienose gali būti su šeima, kitose – su draugų kompanija. Daug sodybų siūlo visiškai atskirus namukus, nėra jokio kontakto su šeimininkais, tai dabar tikrai labai patrauklu. Nameliuose įrengtos virtuvėlės, todėl poilsiautojai gali patys gamintis maistą. Pavyzdžiui, Kaišiadorių rajone kaimo turizmo sodybos „Atokampis Boutique SPA & Resort“ nameliai yra išdėstyti taip, jog net nesusitinki su kituose nameliuose gyvenančiais svečiais. Tokių variantų tikrai nemažai“, – pasakoja pašnekovė.

Pasak „Keliauk Lietuvoje“ atstovės, šią vasarą visi turėsime progą aplankyti tas Lietuvos vietas, kurios dar nėra aplankytos.

„Kai sėdi namie ant sofos, atrodo, kad Lietuva maža, bet, kai pradedi keliauti, pamatai, jog taip nėra ir tikrai yra kur nuvykti. Ir tai – ne tik kurortai. Net ir pačios atokiausios savivaldybės turi ką pasiūlyti kelionėms su šeima. Lietuvoje turime daug teminių parkų atvirose erdvėse – pavyzdžiui, įvairiausių gyvūnų (alpakų, triušiukų, stumbrų ar fazanų) parkai.

Žmonėms, kurie mėgsta kultūrinį gyvenimą ir po karantino vengs kultūrinių renginių ar muziejų, turime puikiausių erdvių po atviru dangumi – Mažosios Lietuvos paveikslų sodas, Europos parkas, Rumšiškių Lietuvos liaudies buities muziejus, Raganų kalnas, beje, jis yra atnaujintas, interaktyvus ir šį sezoną poilsiautojus pasitiks visiškai kitoks, nei buvo iki šiol. Taigi, pasirinkus net ir kultūrinį turizmą, yra galimybių išvengti kontakto su kitais žmonėmis.

Miestai taip pat turi puikių ekskursijų, kurių metu telefonu galima atsisiųsti tam tikras aplikacijas ir klausytis istorijų keliaujant po miestą be jokio gido“, – kelionių variantus išlaikant socialinę distanciją vardija I. Trakimaitė-Šeškuvienė.

Ekspertė mano, kad lietuviai įvertins tuos dalykus, kuriuos dovanoja Lietuvos gamta. Miško terapija, vaistažolių rinkimas, medaus degustacija, apiterapija, kai nėra kontakto su kitais žmonėmis.

Pašnekovė sutinka, kad prognozuoti vasaros poilsio kainas Lietuvoje dar sudėtinga, nes neaišku, kaip elgsis verslininkai, taip pat sunku prognozuoti gyventojų finansines galimybes.

„Negalėčiau prognozuoti, kokios bus kainos šio sezono metu. Mes kainų nenustatome, jas nusistato pats verslas, lemia ir paklausa, kiek bus norinčių atostogauti. Galbūt dalis žmonių net ir pasibaigus karantinui negalės sau leisti važiuoti atostogų. Šiuo metu kurortinių miestų viešbučiai vis dar mato daug atšaukiamų rezervacijų, bet pamažu jau atsiranda ir naujų rezervacijų vasaros sezonui. Be abejo, jei kažkurį mėnesį dar nebus galima keliauti, mes siūlome keliones perkelti tolimesnei datai. Apgyvendinimas kurortuose šiuo metu draudžiamas, todėl jie šį laiką išnaudoja atnaujindami savo infrastruktūrą ir vasaros sezono metu labai lauks Lietuvos gyventojų“, – sako I. Trakimaitė-Šeškuvienė.

Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė

Svarstantiems apie pigesnį nakvynės variantą ekspertė siūlo nepamiršti, kad Lietuvoje yra apie 40 kempingų: „Jie visada buvo populiarūs, puikiai sutvarkyti, kainos įvairios. Stovyklavimas, nakvynė palapinėse, buvimas su šeima nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose, tose vietose, kurios yra pritaikytos, gali tapti nepamirštama patirtimi. Taip pat manoma, kad šiemet žmonės vengs kelionių visuomeniniu transportu, kuriame negali išlaikyti didelio atstumo, todėl rinksis keliones savo automobiliais, kemperiais, traukiniais, kuriuose atstumas šiek tiek didesnis nei autobusuose.“

Nors manoma, kad pasibaigus karantinui ir šalims pamažu pradedant atverti sienas, žmonės vis tiek nekeliaus į kitas šalis, specialistai prognozuoja, kad pirmųjų užsienio turistų sulauksime iš kaimyninių šalių ir tik vėliau, atsinaujinus skrydžiams, – iš tolimesnių šalių.

„Pirmiausia atsigaus vietinis turizmas. Sienos atsivers palaipsniui ir koordinuotai, todėl antruoju etapu turėtų atsigauti regioninis turizmas. Tai reiškia, kad sulauksime turistų iš šalių kaimynių – Latvijos, Lenkijos, Baltarusijos. Iki karantino šios šalys patekdavo tarp TOP5 sąrašo šalių, iš kurių pas mus atvykdavo daugiausia užsienio turistų. Keletą metų pirmoje vietoje buvo Vokietijos turistai, o tada – mano minėtų šalių. Tikimės, kad tai ir bus tos šalys, kurios pirmiausia sugrįš į Lietuvą, nes vėl galės keliauti automobiliais, visuomeniniu transportu. Pirmiausia galvojame apie savo kaimynus ir ruošiame tam tikrus pasiūlymus minėtoms šalims. Vėliau bus trečiasis etapas, kai atsinaujins skrydžiai ir galėsime galvoti apie turistus iš Vidurio ir Pietų Europos.

Manome, kad po karantino Šiaurės Europa, kuriai priklausome ir mes, bus itin patraukli keliautojams, nes mūsų krašto žmonės išlaiko socialinę distanciją. Pas mus restoranuose ir kavinėse staliukai išdėstyti daug didesniais atstumais negu Italijoje ar Ispanijoje. Užsienio keliautojai, kurie galbūt planavo aplankyti Pietų Europą, manome, rinksis Šiaurės Europos šalis“, – sako I. Trakimaitė-Šeškuvienė.

Visą pokalbį žiūrėkite laidoje:

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (46)