Dar neprivažiavus gyvenvietės stūkso puikiai sutvarkytas Pyplių piliakalnis, nuo kurio atsiveria vaizdai į Nemuną, jo pakrantes, tamsiai žalią medžių viršūnių kilimą, kitame krante esančius Raudondvario bažnyčios bokštus.

Miestelį puošia keli parkai – skulptūrinių suolelių parke kasmet vyksta „Poezijos pavasaris“, jame galima pamatyti iš medžio išdrožtus sparnuotus ir karūnuotus personažus.

Didelį įspūdį sukelia ir Prano Mašioto pasakų parkas, kurio pavadinimą tiksliai atspindi ne tik ąžuolinės rašytojo kūrinių herojų skulptūros, bet jais išdabintas namelio fasadas, spalvingi langinių piešiniai.

Foto: Miglė Trainienė

Vaizdingoje vietovėje gyvenvietės centre besidriekiančiame Liepų parke įrengta fotografijų paroda su tarpukario Kauno vaizdais. Tų laikų dvasią primena ir restauruotos garsių veikėjų, Lietuvos kariuomenės brigados generolo Prano Vaičiuškos (1876-1939) ir inžinieriaus, Kačerginės kurorto direktoriaus Viktoro Reklaičio (1890-1942) medinės vilos su autentiškais elementais.

Kačerginėje prieš Antrąjį pasaulinį karą ir vėlesniu laikotarpiu nuolat gyveno arba vasaras joje leisdavo daugelis kitų žinomų žmonių - rašytojas Jonas Biliūnas, kalbininkas Jonas Jablonskis, skulptorius Juozas Zikaras, tarpukario Lietuvos prezidentas Kazys Grinius, architektas Vytautas Landsbergis-Žemkalnis, mokslininkai, dailininkai, Vincas Mykolaitis-Putinas, kiti plunksnos meistrai.

Foto: Miglė Trainienė

Prie išlikusio V. Mykolaičio-Putino namo, kiemelyje stovi rašytojo paminklas, o J. Biliūno atminimą įamžina 3 metrų aukščio ąžuolinis koplytstulpis su išdrožtais jo apsakymų personažais.

Šalia Šv. Onos koplyčios, kurios fasadas iš medžio ir stiklo traukia akį, įrengtas nedidelis, jaukus takelis, vedantis iki paminklinio akmens „Sūnums Lietuvos“. Ant paminklo, skirto Kačerginės krašto pokario partizanams atminti, iškalta 10 laisvės kovotojų pavardžių.

Kačerginės parke stovi kryžius „Žuvusiems už tėvynę“, o kitu kryžiumi yra paženklinta vieta, kurioje sovietų armija sušaudė galvas už tėvynę paguldžiusius 1941 metų birželio 23-iosios sukilimo dalyvius Boleslovą Daukšį ir Stasį Linkevičių.

Foto: Miglė Trainienė

Pasiekus prieplauką, atsiveria nauji Nemuno ir jo krantų vaizdai, vanduo, tolumoje beveik susiliejantis su medžiais, dangumi – šioje vietoje ypatingai gražūs saulėlydžiai palepinantys mus vis dažniau.
Nepakartojamas reginys į upę, krantus atsiveria ir iš Šaltinių tako, jo trasoje įrengtų miško apžvalgos aikštelių. Miestelį iš Kauno galima pasiekti ir šiuolaikišku dviračių taku.

Gyvenvietė, regis, nedidelė, tačiau norint pamatyti jos gražiausius vaizdus, reikia skirti beveik visą dieną.