Nepaisant to, kad tuo metu Lenkijos valdomame Vilniuje kino pramonė buvo menkai išvystyta, prieš devyniasdešimt metų mieste aktyviai veikė kino mėgėjai: entuziastų įkurtoje kino mylėtojų draugijoje buvo mokoma režisuoti, filmuoti, sukurti keli iki mūsų dienų neišlikę trumpametražiai filmai.

Kino populiarinimo tikslu tarpukariu buvo išleista Mečislovo Limanovskio knygelė „Vilniaus filmas“, kurioje svarstoma, ar Vilnius kada nors taps Holivudu. Tuomet nieks nė sapnuoti nebūtų drįsęs, kad Vilniuje nufilmuoti kadrai XXI amžiaus pradžioje bus rodomi dešimtims milijonų viso pasaulio žiūrovų.

Vilniaus tapsmas kino turizmo miestu

Kino turizmas – Lietuvoje vis dar naujas ir kol kas nišinis reiškinys, tačiau pasaulyje milijonus žiūrovų sutraukusiose kino juostose matomos vietos yra intensyviai lankomos. Populiariausios tarp kino turistų pasaulio vietos, be abejo – turai Holivude Los Andžele, kino turai Niujorke bei kituose pasaulio didmiesčiuose.

Kartais lankytinomis vietomis tampa ir maži miesteliai, pilys ar netgi visa šalis, kurioje nufilmuoti kultiniais tapę filmai. Antai, net ir praėjus trims dešimtmečiams po kultinio Kalėdų filmo „Vienas namuose“ pasirodymo, raudonplytė dviaukštė vila Vinetkoje (12 tūkst. gyventojų turintis miestas 26 kilometrai nuo Čikagos centro), kuriame rutuliojosi šio filmo drama, vis dar gausiai lankoma turistų.
Alnviko pilis, kurioje filmuoti paauglio-burtininko Hario Poterio nuotykiai – populiari tarp šio filmo gerbėjų, o Naująją Zelandiją ypač išgarsino šalyje filmuotas „Žiedų Valdovas“. Pastaruoju metu Vilnių atrandant kino kūrėjams iš viso pasaulio, pamažu į mėgstamų kino juostų filmavimo vietas Lietuvos sostinėje ima traukti ir kino turistai.

Dešimt Vilniaus vietų iš kino filmų, kurias privalote aplankyti

Daugumą vietų, kuriose filmuotas kinas, nesunkiai galite aplankyti savarankiškai, o tų, į kurias patekimas yra ribotas – durys atsiveria bent kelis kartus per metus įvairių renginių juose metu. Štai dešimties populiariausių tarp kino kūrėjų Vilniaus vietų sąrašas, kurias privalo aplankyti kiekvienas kinomanas.

1. Vilniaus universiteto senųjų rūmų ansamblis – nuo seno kino kūrėjų pamėgta kino filmavimo aikštelė. Dar XX a. 9 dešimtmetyje universiteto Mažojoje auloje ir Didžiajame kieme filmuotos kelios Algimanto Puipos režisuoto filmo „Moteris ir keturi jos vyrai“ (1983) scenos. Platesnei viso pasaulio kino auditorijai Vilniaus universiteto kiemelių arkados, puošnios senosios bibliotekos salės ir buvusios bursos koridoriai tapo labiau atpažįstami po keliolikos milijonų žiūrovų pamatytų BBC šešių dalių serialo „Karas ir taika“ („War and Peace", 2016) ir Sky Atlantic bei HBO sukurto keturių dalių serialo „Jekaterina Didžioji“ (2019) serijų.

O štai filme „Popiežius prieš Hitlerį“ universitetinėje Šv. Jono bažnyčios Šv. Onos koplyčioje, priešais auksu spindintį Šv. Viktoro altorių, saugantį trečiojo amžiaus šventojo relikvijas, galite išvysti karštai Romoje besimeldžiantį popiežių Pijų XII-ąjį.

2.Verkių rūmai. Buvusi Vilniaus vyskupų užmiesčio rezidencija, kuriose rūmus XVIII a. pabaigoje projektavo pirmasis pasaulyje išgarsėjęs lietuvis architektas Laurynas Gucevičius, galite išvysti ne viename populiariame užsienio filme. Antai, itališkos „Karo ir taikos“ (2007) ekranizacijos scenose lengvai atpažinsite Verkių rūmų interjerus, o „National geographic“ kanalo filmuotoje juostoje „Popiežius prieš Hitlerį“ („Pope vs. Hitler", 2016) šie rūmai yra tapę popiežiaus rezidencija Vatikane.

Verkių rūmai

3. Vilniaus koncertų ir sporto rūmai prie Mindaugo tilto. Vyresni kino ir krepšinio mėgėjai sporto rūmus atsimena dar iš filmo „Centro puolėjas iš padebesių“ («Центровой из поднебесья», 1977), kurio garso takelyje melomanai girdi Alos Pugačiovos balsą.

Vilniaus koncertų ir sporto rūmus atpažinsite filme „Kalnietis: ištakos“ (Highlander: the source, 2007 m.). Beje, vienoje iš šio filmo scenų galite pamatyti ir jau nugriauto „Žalgirio“ stadiono tribūnas.
Prieš kelerius metus prie šio brutalizmo architektūros šedevro nufilmuotos batalinės italų kriminalinės dramos „Sibirietiškas auklėjimas“ („Educazione siberiana“, 2013) scenos. Šiame filme pagrindinius vaidmenis atliko lietuviai aktoriai Arnas Fedaravičius ir Vilius Tumalavičius bei anglų gražuolė Eleanor Tomlinson.

Kol sporto rūmų rekonstrukcija į konferencijų centrą metai iš metų vis atidedama ir, regis, rūmai tik nyksta, du kartus per metus rūmuose apsilankyti, vis tik – įmanoma. Tai įgyvendinti galima renginio „Open House Vilnius“ metu, paskutinį balandžio savaitgalį.

Foto: Asmeninis albumas

4. Rašytojų sąjunga – viena populiariausių vietų Vilniuje kinui filmuoti. Vos pravėrę sunkias jos duris bei žvilgtelėję vidun, suprasite kodėl. Šiais laiptais vaikštinėjo tiek ir naciai, filme „Popiežius prieš Hitlerį“ bandę užvaldyti pasaulį, tiek ir apie meilę kalbėjusi Jurgita Jurkutė filme „Muzika lede“ (The Heritage of Love“, 2016).

Populiarus šis pastatas buvo jau ir prieš keliasdešimt metų: prie puošniais XX a. pradžios glazūruotais kokliais žėrinčio židinio vyksta lietuviško detektyvo „Veidas taikinyje“ (1978) pokalbiai, lauke prie pastato Odesos kino studijos filmuotos kultinį statusą Sovietų Sąjungoje įgijusio filmo vaikams – „Elektroniko nuotykių“ gaudynių scenos, o feministinėje Šerloko Holmso versijoje – filme „Mano švelniai mylimas detektyvas“ šioje Vilniaus vietoje imituojamas XIX amžiaus Londonas.

Reklamos kūrėjams iš Nyderlandų sankryža priešais Rašytojų sąjungą Vilniuje pasirodė tinkama inscenizuoti autoavariją. Neišsigąskite: tai automobilių draudimo reklama.

Foto: Organizacijos nuotr.

5. Vileišių rūmai – prabangiausias XX a. pradžioje Vilniuje iškilęs rūmų ansamblis, jau nuo XX a. 8 dešimtmečio yra tapęs viena geidžiamiausių kino kūrėjų vietų Vilniuje. Pro puošnias rūmų duris į vaiduoklį filme „Nematomas žmogus“, yra žvelgęs Daktaras Kempas (aktorius Romualdas Ramanauskas), čia 1978 metais buvo narpliojamas „Veido taikinyje“ detektyvinė istorija, o 1981 metais vyko „Amerikietiškoji tragedija“ (abi juostos sukurtos Lietuvos kino studijoje).

Nepraranda šie rūmai populiarumo ir dabar: čia italų filmuota aukštą reitingą IMDb turinti „Ana Karenina“ (2013), kurioje Vileišių rūmai buvo tapę Kareninų rezidencija. Renginių Lietuvių literatūros ir tautosakos institute metu, Vileišių rūmuose galite apsilankyti ir jūs, o rūmų parko lankymas – laisvas.

Foto: Asmeninis albumas

6. Markučių dvaras XIX amžiuje pastatytas Rusijos susisiekimo ministro brolio inžinieriaus Aleksejaus Melnikovo ir kaip kraitis tekęs jo dukrai Varvarai, ištekėjusiai už poeto Aleksandro Puškino sūnaus Grigorijaus. Jaukus medinis dvarelis pateko į kino ekranus itališkoje Anos Kareninos (2013) ekranizacijoje bei rusų melodramoje „Muzika lede“. Markučių dvarelio prieangį atpažinsite naktinėje filmo scenoje, kurioje A. Puškino muziejus matyti už žinomo rusų dainininko Dimos Bilano, atlikusio pagrindinį šio filmo vaidmenį, nugaros.

7. Lietuvos Medicinos biblioteka. Ne vienas jaunas vilnietis, eidamas Kaštonų gatve ir pamatęs į gatvės išklotinę įterpto pastato kolonadą ar Žemaitės skvere pastebėjęs arkinius langus, yra nusistebėjęs: „kas tai per pastatas?“.

Sovietmečiu Politinio švietimo namams (komunistinės ideologijos propagandai) pastatyti pompastiški neoklasicistiniai rūmai, XX a. 10 deš. pradžioje tapę Lietuvos medicinos biblioteka, stebina gerai išsilaikiusia XX a. vidurio atmosfera, kuri patraukė ne vieno reklamos ir kino kūrėjo iš Lietuvos ir užsienio šalių dėmesį. Paskutinis stambus kino projektas – Vokietijos ir Latvijos kino kompanijų sukurta dokumentinė drama „Leningrado simfonija“.

Šio filmo režisieriams Medicinos bibliotekos didžiosios salės architektūra pasirodė tinkama filmuoti 1941 metų blokadinį Leningradą. Tai – viena puošniausių sovietinio neoklasicizmo stiliaus salių visoje Lietuvoje.

Foto: Asmeninis albumas

8. Vilniaus kultūros, pramogų ir sporto rūmai prie Žirmūnų tilto. Vilniečiams šis pastatas geriau pažįstamas kaip VRM kultūros ir sporto rūmai. Šis pastatas, kine jau spėjęs pabūti ir Pasaulio Prekybos centro dvynių Niujorke interjeru („Inside the Twin Towers“, 2006), ir Pripetės miesto pastatų interjerais po branduolinės elektrinės sprogimo Černobilyje, ir vieno didžiausių JAV kanalų „ABC“ aštuonių dalių seriale „Informatoriai“ veiksmo vieta, pačių vilniečių yra retai lankomas.

Vos užsukę į šį įdomų pastatą bei pakilę laiptais į antrą aukštą prie socialistinio realizmo stilistikos kosmonautus vaizduojančios freskos, iš karto suprasite kuo jis taip paperka ypatingą aurą turinčių vietų ieškančius užsienio kino kūrėjus.

Foto: Asmeninis albumas

9. Grafams Tiškevičiams kadais priklausęs Trakų Vokės dvaras išlieka pačia populiariausia filmavimo vieta Vilniuje, kuri tik laikinai užvėrė savo duris kol aplink rūmus įkurdintame parke vyksta rekonstrukcija. Šį parką sukūrė žymiausias XIX amžiaus antroje pusėje pasaulio landšafto architektas, iš Paryžiaus atvykęs Eduardas Andrė. Vien per pastaruosius keliolika metų Trakų Vokėje filmuoti net keliolikos filmų siužetai.

Trakų Vokės dvaras kino ekrane yra buvęs nacių būstine filme „Dėdė Adolfas“ („Uncle Adolf“, 2004), paskutiniojo Rusijos caro – Nikolajaus II-ojo šeimos rezidencija filme („The Last Czars“, 2019), XVIII amžiaus Rusijos imperatorės Jekaterinos II-osios rūmais („Catherine the Great“, 2019).

Foto: Asmeninis albumas

10. Pastaruoju metu kino filmavimo aikštelėmis vis dažniau tampa 1967-1990 metais iškilę gyvenamieji Vilniaus rajonai: Lazdynai, Šeškinė, Justiniškės, Fabijoniškės. Jei Rytų Bloke išgarsėję Lazdynai kinomanus vilioja vietomis, kuriose filmuoti „Elektroniko nuotykiai“, tai kiti trys rajonai išgarsėjo visai neseniai: Fabijoniškėse ir Justiniškėse filmuoti HBO penkių dalių seriale „Černobylis“ matomi Pripetės vaizdai, o Šeškinė „Netflix“ detektyviniame seriale „Jaunasis Volanderis“ („Young Wallander“), pasirodysiančiame šiemet, vaizduos Malmės blokinių daugiabučių namų kvartalą.

Foto: Asmeninis albumas

Kiek seniau kine išgarsėjo ir kitas šios Vilniaus dalies simbolis – 1980 metų pabaigoje Karoliniškėse baigtas statyti Vilniaus televizijos bokštas. Jau po šešerių metų įvyko televizijos bokšto debiutas kine: bokšto vestibiulyje nufilmuotos kovinės Lietuvos kino studijos detektyvo „Visi prieš vieną“ scenos.
Fantastiniame veiksmo filme „Kalnietis: ištakos“ su Adrianu Paulu, televizijos bokšto lėkštėje įvyksta galingas sprogimas.

Ne ką maloningesnis aukščiausiam Vilniaus pastatui scenarijus rutuliojasi ir vokiškame „Das Inferno – Flammen über Berlin“ („Raging Inferno“, 2007 m.) – kyla pavojingas gaisras.

Štai toks dešimties populiarių Vilniaus vietų, viso pasaulio kino žiūrovų matytų ekrane, žemėlapis. Kai kurias jų jau lanko kino turistai, o bent kartą metuose daugelį šių vietų galite aplankyti ir jūs. Be abejo, vietų, kur Vilniuje filmuotas kinas, yra kur kas daugiau. Visai neseniai kino kūrėjams tapo prieinama ir dar viena vieta – Lukiškių kalėjimas. Atrodo, kad sena tarpukario vilniečių svajonė yra išsipildžiusi.