Į nemokamas naktines ekspedicijas Kietaviškių šiltnamiuose žmonės keliauja iš visos Lietuvos. Keliautojai vedami paslaptingais tamsiais šiltnamių koridoriais, kol užeina į tikrą žiemojančią vasarą, rašoma pranešime spaudai. Šios naktinės ekspedicijos metu smalsuoliai ne tik pamato, kaip žiemą auginamos lietuviškos daržovės, bet ir išgirsita paslaptingų istorijų apie tai, kas vyksta šiltnamiuose, kai visi darbuotojai išeina namo.
Paskatino smalsuolio žinutė
Kietaviškių šiltnamiuose dirbančios komunikacijos specialistės Bitė Kotryna Urbonė bei Skaistė Sližė sako pačios tik neseniai supratusios, kokioje išskirtinėje vietoje darbuojasi.
„Kasmet sulaukdavau skambučio bent iš vieno žurnalisto, besidominčio, ar tai mūsų šiltnamiai skleidžia šią antgamtišką šviesą. Pakomentuodavau situaciją, pasirodydavo viena kita žinutė žiniasklaidoje, ir taip iki kitų metų. Tačiau šiemet autostrada keliavęs žmogus specialiai pasuko iš kelio, atvyko iki šviesos šaltinio (šiltnamių), nufotografavo šviesos spindulius, nusiuntė koordinates spaudai, prašydamas išsiaiškinti, ką mes čia darome. Manė – gal apokalipsė. Esu labai dėkinga tam smalsuoliui, nes jo dėka gimė visa projekto idėja“ – juokauja Bitė Kotryna Urbonė.
„Kiekvieną dieną keliaudami į darbą esame visiškai pripratę prie šviesos ir net nesusimąstome, kiek daug žmonių tai laiko mįsle. Nutikimas su keleiviu mus paskatino atverti šiltnamių duris ir pasiūlyti žmonėms juose apsilankyti. Tai socialinis-edukacinis projektas, kuriuo pasakojama ne tik apie modernią technologiją, leidžiančią mums daržoves auginti ištisus metus, bet ir apie šio Lietuvos regiono 30 metų istoriją. Prieš 30 metų vyrai dirbo Elektrėnų elektrinėje, tuo tarpu moterų bedarbystė buvo didžiulė. Kietaviškių šiltnamiai buvo išsigelbėjimas, nes tuo metu juose buvo auginamos rožės. Ir įdarbino visas gretimo Kaišiadorių miestelio moteris į tuos rožynus. Argi tai ne nuostabus socialinis bendrystės sprendimo atvejis? – pasakoja projekto sumanytoja Skaistė Sližė.
Reiškinys, kuris iš pirmo žvilgsnio atrodo nežemiškas ir netgi gąsdinantis, iš tikrųjų yra visiškai paprastai paaiškinamas. Tai šiltnamių skleidžiama šviesa, geriausiai matoma debesuotą ar ūkanotą vakarą. Būtent tarp Vilniaus ir Kauno – Kietaviškių kaime – įsikūrę didžiausi Baltijos šalyse šiltnamiai.
Juose auginant daržoves ištisus metus reikalingas specialus mikroklimatas – šviesa, drėgmė ir šiluma. Suteikdamas augalams specialias sąlygas – 17 valandų šviesą per parą, 23 laipsnių šilumą ir net 85 proc. santykinę oro drėgmę – ūkis augalus šiek tiek apgauna, tad pastarieji jaučiasi lyg įprastą lietuviškos vasaros dieną.
Ėmė organizuoti „ekspedicijas“
Projekto metu nusprendėme svečiams parodyti, kas buvo prieš 30 metų ir tai palyginti su dabartimi. Šiuos renginius pavadinome ekspedicijomis. „Pavadinimas „Naktinės ekspedicijos“ reiškia kelionę laiku – ji pradedama senuosiuose šiltnamiuose, vis dar veikiančiuose vasarą, tačiau jau tikrai mačiusiuose gyvenimo, tad vaikštinėti po juos vakare gan baugu. Iš pradžių vedame svečius senais, mažai apšviestais koridoriais, kuriuose įrengta nuotraukų galerija, menanti įspūdingą Kietaviškių istoriją.
Vėliau patenkame į vieną iš senųjų šiltnamių hektarų – juose groja mistinė muzika. Čia galima apžiūrėti istorinių šiltnamių įrangą, išvysti netikėtą trumpą aktorių performansą. Visą kelią svečiai turi pasišviesti žibintuvėliais, nes žemų dūmų efektu jiems sukuriame tirštą miglą ir tamsą. Tai tarsi interaktyvus spektaklis“ – apie ekspedicijų eigą pasakoja projekto vadovė Skaistė Sližė.
„O tuomet patenkame į naujuosius, šiuolaikinius šiltnamius, kur svečiai patiria didžiulį kontrastą – iš šalčio ir tamsos – į tikrą vasarą. Čia vaikštome po agurkų, pomidorų šiltnamius, didžiulį modernų salotyną, galime apžiūrėti įvairius įrenginius, susipažinti su auginimo subtilybėmis. Žmonės, pabuvę mūsų šiltnamiuose, negali ištverti ir agurkus valgo tiesiog vietoje. Visgi savo akimis pamatę gyvas kamanes, triūsiančias prie pomidorų apvaisinimo, supranta, kad natūralumas – mūsų didžioji vertybė. Visus abejojančius visuomet kviečiu atvykti į svečius” – kalba Bitė Kotryna Urbonė.
Sienos, menančios istorijas
Šiltnamius prieš daugiau nei 30 metų statyti šioje vietovėje buvo nuspręsta dėl šalia esančios Elektrėnų elektrinės. Norint racionaliai išnaudoti perteklinę šilumą, buvo sumanyta gretimame kaime statyti šiltnamius. Elektrinė bei šiltnamiai aplinkinių kaimų ir miestelių gyventojus aprūpino darbu – elektrinėje daugiausiai dirbo vyrai, o šiltnamiuose – moterys.
Tiesa, daug daržininkių atvykdavo ir iš Kaišiadorių – šiame mieste veikė profesinė mokykla, rengusi specialistes. Dauguma jų, atvykusių dirbti į naujai pastatytus šiltnamius, susipažindavo su čia besidarbuojančiais inžinieriais bei elektrikais, sukurdavo šeimas. Tiesa, viena istorija – ypatinga. Įskilusį šiltnamio stiklą keitęs inžinierius, kopėčioms susvyravus, įkrito į lysvę. Joje plušėjusi daržininkė suskubo jam padėti, pribėgo, patikrino, ar gyvas, ar kvėpuoja. Taip jiedu susipažino, įsimylėjo, sukurė šeimą ir jau 20 metų kartu.
„Tai gražiausia šiltnamiuose nutikusi meilės istorija. Ją ir daug kitų mes pasakojame savo svečiams. Juk šiltnamiai ilgus metus juose dirbantiems buvo ir tebėra antrieji namai, todėl į mūsų ekspedicijas atvyksta ne tik didmiesčių gyventojai, bet ir daug vietinių iš kaimyninių kiemų, kuriuose jau seniai nebereikia apšvietimo“ – šypsosi Bitė Kotryna Urbonė.
Naujoji ekspedicija – Vasario 29 dieną. Visi, norintys dalyvauti nemokamoje ekspedicijoje gali registruotis Kietaviškių facebooko profilio paskyroje.
