Anykščiuose, miške, sutikta moteris sako, kad lietuviams kažkas atsitiko. Juk „nuo plūgo“ visi esame kilę, giliai kraujyje beveik visi esame kaimiečiai, bet dideli miestai mus visus sugadino. Nebemokame mėgautis gamta, nesuprantame, ką daryti miške, iš rankų nepaleidžiame telefono, užuot pasimėgavę ramybės akimirka.
Tiesą sako: ką pats gero ir ypatingo turi, taip stipriai nevertini. Visi savi turtai mums lyg savaime suprantamas dalykas, bet svetimi iškart tuos turtus pastebi. Štai labai paprastas, tačiau konkretus pavyzdys: kai amerikiečiai ar svečiai iš Izraelio atvažiuoja į gražiausią Lietuvos mišką – Anykščių šilelį, išsižioja iš nuostabos, o jų akyse pasirodo ašaros. Patys lietuviai šito grožio taip stipriai nevertina, dažnas miške net bijo nusirengti ar vaikščioti basas. Lyg kas nors blogo tada nutiks. Bet nieko nereikia bijoti, atvirkščiai, – išmokime pasinaudoti tuo, ką turime.
Pasaulio jau nenustebinsime visokiais ekstremaliais ir linksmais atrakcionų parkais, gražiais paplūdimiais ar prabangiais viešbučiais. Viso šito gėrio pilna visur. Nuo Kalifornijos Jungtinėse Valstijose iki Balio salos Indonezijoje. Tokių dalykų pasiūla nuolat didėja, tačiau vis labiau išlepusius turistus tuo jau sunku privilioti. Jie nori ko nors naujo, ko nors ypatingesnio, nematyto ir to, ko kitur nėra.
Jau daug metų visos pasaulio šalys bando išrasti dviratį ir prisigalvoja pačių netikėčiausių sprendimų. Taip populiarumą užsiaugino aktyvus laisvalaikis gamtoje. Žygiai į kalnus, plaukimai baidarėmis ir plaustais. Šitie dalykai pastaruosius keletą metų ant bangos buvo ne tik pas mus, bet ir kitose valstybėse. Labiausiai už jų propagavimą ir reklamą galime padėkoti mūsų draugams iš Skandinavijos šalių. Tai švedai, danai, norvegai ir suomiai savo pavyzdžiu parodė, kaip smagu tiesiog eiti su šiaurinėmis lazdomis didelius atstumus arba traukiant žygio dainas su visa šeima kopti į kokį kalną.
Žinote, kam dabar atėjo metas mėgautis populiarumo šlove? Ogi pačiam paprasčiausiam, gamtos sukurtam jo didenybei miškui. Čia jie, po visą žemės rutulį keliaujantys, japonai davė pradžią šitai madai. Tai jie pirmieji pavargo nuo savo didelių miestų, teršalų, triukšmo ir kitų negerovių. Vieni paskui kitus pradėjo ieškoti įdomesnių, švaresnių ir gražesnių miškų, miškelių ir girių.
Ir taip, jūs nesuklydote. Daug kas būtent tuo tikslu aplanko mūsų nuostabią šalį. Nežinau, ką jie sako nuvykę į Žemaitiją ar Dzūkiją, gal irgi labai giria, meilikauja. Bet tiksliai žinau, kaip svečiai iš didingosios Amerikos sureaguoja pirmą kartą pamatę tą nuostabų, Baranausko gražiai apdainuotą Anykščių šilelį.
Būna, pasipila keiksmažodžių, bet ne piktuoju, o iš didelės nuostabos. Būna, pradeda iš laimės spygauti, švilpauti ir kitaip garsiai reikšti emocijas. Bet, svarbiausia, – visi jie pasako tiek komplimentų, kiek turbūt nė vienas iš mūsų nesame gavę. Visus juos mielai priima ir išklauso Anykščių turizmo ir informacijos centro vadovė Kristina Beinorytė su savo komanda. Ji negali patikėti, kiek daug laimės žmonėms gali suteikti lietuviški medžiai, krūmai, spygliuočiai ir samanos. Lyg tokių dalykų niekur kitur nebūtų. „Yra, žinoma, yra, tačiau kitaip atrodo, kitas kvapas“, – Kristinai sako į Anykščius vis sugrįžtantys turistai iš už Atlanto. Ir jie, kaip kokie rūpestingi tėvai, prašo saugoti visa tai, kad pamatytų ir ateities kartos. „Jūs neįsivaizduojate, kokie esate turtingi“, – pamatęs Anykščių šilelį pasakė vienas JAV pilietis. Tokią frazę sunku pamiršti.
Komplimentais gal taip stipriai nesižarsto, tačiau labai daug džiaugsmo išreiškia svečiai iš Izraelio. Jie garsėja tuo, kad dažniausiai atostogauja ten, kur gali atsigauti nuo kasdienybės sunkumų, rutinos ir visokių miesto įmantrybių.
Izraeliečiai atvykę į Anykščių šilelį eina giliai pakvėpuoti. Kelias valandas stovi tarp medžių ir stengiasi įtraukti pilnus plaučius. Tarsi atliktų kokią sveikatingumo procedūrą. Ir taip kartoja ne vieną kartą. Ryte, per pietus ir vakare. Vieni kvėpuoja intensyviau, kiti visiškai ramiai.
„Anykščiuose mes turime labai daug pramogų, atidaroma naujų restoranų, sveikatingumo vietų, tačiau supratau, kad apie mišką iki šiol kalbėjome per mažai. Būtent žmonės, atvykstantys iš tolimųjų kraštų, daug kartų priminė, kad tai yra didelis mūsų turtas, kuriuo privalome didžiuotis ir patys kuo daugiau tuo naudotis“, – su didžiuliu entuziazmu kalba Anykščių turizmui vadovaujanti Kristina.
Kiekvienam užsukusiam į Anykščių turizmo ir informacijos centrą darbuotojos pasiūlys daugybę veiklų, ką galima nuveikti garsiajame jų šilelyje. Pirmiausia tai, ko reklamuoti jau nereikia: būtent čia rasite ir vieną populiariausių turistinių atrakcijų mūsų šalyje – Lajų taką. Galima sakyti, kelią medžių viršūnėmis ir įspūdingus, kvapą gniaužiančius vaizdus.
Anykščių šilelyje organizuojamas miško festivalis, taip pat vyksta įvairiausių edukacinių programų: „Arbatos kelias“ – žolelių pažinimas pievose, kvapų edukacija su eteriniais aliejais, pasivaikščiojimai basomis ekologiniu taku, žygiai su miško gidu. Įdomiausia, kad šiame miške, per kurį teka Šventosios upė, gali vykti labai skirtingų kelionių. Turistai gali rinktis, kokiu transportu nori judėti: pramoginiu traukinuku, dviračiais, elektriniais paspirtukais, baidarėmis ar irklentėmis. Vasaros sezono metu Anykščių šilelyje galima paragauti ir vietinių ūkininkų užaugintų ekologiškų gėrybių.
Jau nuo 2014 metų Anykščiuose stipriai auga turizmas. Kiekvieną sezoną pristatomi nauji projektai, kurie kaip magnetas traukia žmones iš visos Lietuvos ir net užsienio šalių. Latviai, lenkai, estai, baltarusiai ir rusai labai mėgsta šį miestą. Šių metų planas – visus sudominti mišku ir jame vykstančia miško terapija.
Prie to tikrai labai prisidės garbingas ir vertingas apdovanojimas – Anykščių šilelis gavo visoje Europoje vertinamą EDEN („European Destinations of Excellence“) apdovanojimą ir trečios vietos titulą – „Patraukliausia Lietuvos sveikatos turizmo vietovė 2019“. Iš viso šiemet išrinktos penkios tokios vietos, apie dvi iš jų „DELFI kelionėse“ jau rašėme, tai – Paliesiaus dvaras Ignalinos rajone ir „Atokampis Boutique SPA & Resort“ Kaišiadorių rajone.
Europos Komisijos projektas EDEN kviečia Senajame žemyne ieškoti unikalių ir naujų vietų, kurių dar nepasiekė masinis turizmas. Kiekvienais metais visoje Europoje renkamos patraukliausios turizmo traukos vietovės atskleidžia netikėtą, ypatingą, įdomiausių patirčių kupiną kelionę į šalies gilumą. Ten, kur gal niekuomet nebūtumėte užklydę.
Kasmet EDEN apdovanojimus gauna mažai žinomos turizmo vietovės įvairiose Europos šalyse, taip pat ir Lietuvoje. Geriausias dalykas yra tai, kad žinia apie laimėtojus pasklinda po visą žemyną. Projektą „Patraukliausios Europos turizmo traukos vietovės“ (EDEN) įgyvendina nacionalinė turizmo skatinimo agentūra „Keliauk Lietuvoje“, remia Europos Komisija.
„Kokybiškas ir tikras poilsis miške Lietuvoje dar mažai žinomas“, – sako Renata Špilevski, sveikos gyvensenos edukologė. Ši moteris visą gyvenimą gyveno Vilniuje, bet spjovusi į gyvenimą didmiestyje persikėlė į Anykščius, tiksliau, į šio miesto pakraštį tikroje gamtoje. Ji neslepia – tai įvyko po didelės gyvenimo krizės: jautėsi persidirbusi (vienu metu turėjo net tris darbus), išgyveno skyrybas su vyru, buvo ir kitų problemų. Viskas vienu metu. Renata tiesiog neatlaikė. „Iš Vilniaus čia persikėliau prieš septynerius metus, iš pradžių neturėjau jokio plano, net neįsivaizdavau, ką reikės daryti toliau“, – pasakoja ji, vėliau išmokusi ir kurorto svečiams pasiūliusi įvairių gamtos procedūrų.
Turizmo informacijos centre dirbanti Kristina juokauja, kad pastaruoju metu ji dažnai atlieka ir nekilnojamojo turto agentės vaidmenį. Vilniečiai ir kauniečiai vis dažniau dairosi naujų namų Anykščiuose. Dažniausiai tai būna menininkai arba jaunos šeimos, turinčios nuosavus verslus. „Tų, kurie nori apsigyventi pas mus, – labai daug, tačiau nekilnojamojo turto trūksta, jis nuolat brangsta, nes žmonės pajautė susidomėjimą. ir tai – ne tik galimi pirkėjai, bet ir turistai, kurie ieško kambarių nuomai“, – pasakoja Kristina. Nauji gyventojai ją labai džiugina, nes daugelis nori prisidėti prie klestinčių Anykščių ir pasiūlo įvairių idėjų. Viena tokių buvo ir Renata.
Šią moterį drąsiai galima vadinti miško žinove. „Kai pradėjau studijuoti augalus, atsigavo mano oda. Iki tol buvau labai alergiška, man netikdavo jokia kosmetika. Bet pradėjau ją gaminti pati iš natūralių, pievose nuskintų augalų. Kremą, įvairius aliejus, lūpų balzamą, muilą. Gaminu ir sau, ir kitiems, ir dar tuos, kurie pageidauja, pamokau, kaip pasigaminti namuose“, – naujo, Anykščiuose prasidėjusio, gyvenimo atradimus vardija Renata. Anykščių šilelyje ji pirmoji pasiūlė ir kvapų terapijos seansus, kurių metu atvykėlius iš įvairių pasaulio kampelių moko pasigaminti natūralių kvepalų.
Ar prisimenate citatą šio rašinio pradžioje, kad lietuviams kažkas atsitiko, kad jie nebemoka elgtis gamtoje, nesupranta, kaip mėgautis miško malonumais? Tuo pasiskundė būtent Renata, kurios viena iš veiklų – miško terapijos metu supažindinti žmones su mūsų gamta, pamokyti to, ką primiršome.
„Žmonėms atrodo, kad jie ilgisi gamtos, bet iš tikrųjų jie ilgisi savęs. Tai yra svarbiausia, ką visi turėtų suvokti. Nereikia miške norėti kažkokių stebuklų, tereikia mokėti jį pajausti. Giliai kvėpuoti, mintis nuraminti. Kaip aš darau. Susirandu medį, atsisėdu šalia jo, atsiremiu nugara, užsimerkiu ir sėdžiu. Mane užplūsta jėgos, atsigaunu“, – pasakoja ji. Popietė ar bent valanda miške gali stebuklingai sutvarkyti daug dalykų, būtent to pasiekti ir moko ši specialistė.
Miško terapiją Renata atlieka ne tik su suaugusiais, vasaromis jau daug metų ji rengia specialią savaitės trukmės stovyklą vaikams ir paaugliams. Stovykla vyksta miške, be jokių technologijų. Užuot naudojantis telefonu, atliekami jogos pratimai, užuot žaidžiant kompiuteriu – ilgi žygiai, pasivaikščiojimai.
Šį pavasarį Renata Anykščių centre atidarys pirmąjį „Gamtos SPA“, kuriame svečiams pasiūlys su natūraliais augalais susijusių procedūrų, taip pat – seansų miško apsuptyje. Tai bus naujiena ne tik šiame mieste, bet ir visoje Lietuvoje.
Tiems, kurie savarankiškai planuoja aplankyti Anykščių šilelį, Turizmo ir informacijos centro vadovė siūlo pasinaudoti specialiomis poilsiavietėmis, kurių kiekvienais metais čia atsiranda vis daugiau. Ir dar vienas naujas dalykas, atsiradęs tik prieš mėnesį, – šilelyje, visai netoli Lajų tako, buvo atidarytas kabantis tiltas. Iš toli kai kam jis gali priminti daug kartų sumažintą Aukso Vartų tiltą San Franciske.
Kiti svarbūs objektai: Puntuko akmuo (tiems, kurie jo dar nematė ir nelietė), miške įrengtas vabzdžių viešbutis ir inkilų paroda, čia galima pasimokyti, kokios formos ir dydžio inkile kuris paukštis gyvena.
