Kad žemės sklypai Lietuvos provincijoje dažnai parduodami labai pigiai, nėra jokios paslapties. Dažnai jų kainą vis mažina, o pirkėjų vis tiek neatsiranda, nes žmonės tingi sukti galvas ir mąstyti, ką iš to sklypo vėliau galima būtų padaryti. Kažkodėl daugumai atrodo, kad tokiose vietose galima nebent ūkininkauti. O kai auginti javų ar bulvių nesinori, tai ir nusispjauname.
Žinote, brangūs skaitytojai, ir jūs, ir aš, ir visi kiti, kurie nepirko tokių žemių, dabar gali kaltinti tik patys save. Trūksta originalumo, gerbiamieji. Nes, pasirodo, sklypas lietuviškame kaime gali būti labai perspektyvus, nešti didelį pelną ir tapti visos šalies traukos objektu. Tai aš supratau, kai nuvykau į Visginų kaimą Kruonio seniūnijoje, Kaišiadorių rajone. Apie šią vietovę tikriausiai nieko negirdėjote, tiesa? Maždaug dvidešimt kilometrų iki Kaišiadorių miesto, arba dvidešimt kilometrų iki mūsų garsiųjų ir pamėgtųjų Rumšiškių.
Niekada anksčiau čia nieko išskirtinio nebuvo. Tiesiog dešimt hektarų dirbamų laukų, keli medžiai juose ir miškingas šlaitas, kurio apačioje teka Nemunas. Tiesą sakant, koks nors eilinis ūkininkas gal net būtų išbrokavęs šitą vietą, nes sklypas ant pakalnės, žemėjantis, nelygus. Bet tai, kas kam nors gali pasirodyti kaip minusas, kitam atrodo kaip didžiausias pliusas. Mes, žmonės, – skirtingi sutvėrimai, todėl vieniems sekasi, kitiems nelabai. Sekasi dažniausiai tiems, kurie nebijo rizikuoti ir turi daug idėjų. Su tuo ir sveikinkime Piraičių šeimą, nes jų idėją nė kiek neperdedami galime pavadinti sensacija Lietuvoje.
Šiame mano gražiai apdainuotame kaimo sklype kauniečių šeimynėlė pastatė, įrengė ir atidarė vieną įdomiausių poilsio vietų mūsų šalyje. Skambus pavadinimas „Atokampis Boutique SPA & Resort“ – tai viso labo trys nedideli nameliai svečiams, vienas didesnis sveikatinimosi paslaugų kompleksas, ir viskas. Tik to reikėjo, kad ištroškę poilsio žmonės rikiuotųsi į eilę. „Jeigu nors viena naktis atsilaisvins, paskambinkite man, paimsiu“, – skambina telefonu ir prašo lietuvė iš Norvegijos sostinės Oslo. Jai tiks bet kuri naktis, paims ir atskirs, kad čia pailsėtų.
„Sumokėsiu dvigubai, tik priimkite mane su žmona kitą šeštadienį“, – šeimininkus bando papirkti, matyt, pasiturintis verslininkas iš Vilniaus. „Ne tik sumokėsiu, bet ir pareklamuosiu jus socialiniuose tinkluose“, – bandydama kuo greičiau iškaulyti nakvynę šioje vietoje savo pranašumus vardija viena gerai žinoma influencerė. Bet eilėje dėl nakvynės „Atokampyje“ visi lygūs. Kas užsisakė pirmesnis, to ir pirmenybė. Eilėje teks palaukti. Darbo dienomis viskas rezervuota kelioms savaitėms, kartais – mėnesiui į priekį, nakvynės savaitgaliais užsakytos jau beveik visam pavasariui, dviem, trims mėnesiams į priekį. Įspūdinga, sutikite.
Tikrai ne veltui „Atokampis Boutique SPA & Resort“ gauna garbingą, visoje Europoje vertinamą EDEN („European Destinations of Excellence“) apdovanojimą ir titulą – „patraukliausia Lietuvos sveikatos turizmo vietovė 2019“. Iš viso šiemet išrinktos penkios tokios vietos, apie vieną jų „DELFI kelionėse“ jau rašėme, tai Paliesiaus dvaras Ignalinos rajone. Išsamiau paskaityti galite čia. Europos Komisijos projektas EDEN kviečia senajame žemyne ieškoti unikalių ir naujų vietų, kurių dar nepasiekė masinis turizmas. Kiekvienais metais visoje Europoje renkamos patraukliausios turizmo traukos vietovės atskleidžia netikėtą, ypatingą, įdomiausių patirčių kupiną kelionę į šalies gilumą. Ten, kur gal niekuomet nebūtumėte užklydę.
Kasmet EDEN apdovanojimus gauna mažai žinomos turizmo vietovės įvairiose Europos šalyse, taip pat ir Lietuvoje. Geriausias dalykas tas, kad žinia apie laimėtojus pasklinda po visą žemyną. Projektą „Patraukliausios Europos turizmo traukos vietovės“ (EDEN) įgyvendina nacionalinė turizmo skatinimo agentūra „Keliauk Lietuvoje“, remia Europos Komisija.
„Prieš keturiolika metų tėvams tiesiog nusibodo gyventi Kaune ir jie nusipirko sodybą Kaišiadorių rajone. Persikėlė ten, nes norėjo daugiau gamtos ir ramybės. Iš pradžių nebuvo jokios verslo idėjos“, – pasakoja Vidmantas Piraitis, „Atokampis Boutique SPA & Resort“ vadovas.
Kad čia galima priimti poilsiautojus, vaikino tėvai sugalvojo, kai 2009 metais suremontavo ir gražiai įrengė seną pirties namelį. Iš pradžių planavo, kad tai bus vietelė draugams ir giminėms, bet vėliau pradėjo nuomoti. „Įdėdavo skelbimą internete, kad siūlo jaukią nakvynę gamtoje. Ir to pakakdavo, susidomėjimas buvo tikrai nemažas. Bet tai buvo labiau tėvų hobis nei rimta veikla“, – sako Vidmantas.
Tiesą sako, kad atostogų metu galima sugalvoti puikių verslo idėjų. Būtent taip ir nutiko Piraičiams, kai šie nuvyko pailsėti į lietuvių pamėgtą Balio salą. Ieškodami kuo daugiau privatumo, ko nors išskirtinio ir įdomesnio, Vidmanto tėvai apsistojo nedideliame butiko (boutique) stiliaus viešbutyje ryžių laukuose, kuriais ir garsėja Balis.
„To viešbučio išskirtinumas buvo tas, kad visi nameliai toli vienas nuo kito. Jausmas toks, lyg viskas aplinkui priklauso tik tau vienam. Jeigu nori – gali vaikščioti nuogas, jeigu nori – gali sau dainuoti. Niekam netrukdai, nes artimiausi kaimynai toli. Tėvams tai padarė labai didelį įspūdį“, – prisimena Vidmantas.
Viskas pasikeitė, kai atostogos baigėsi. Grįžusi į Lietuvą Vidmanto mama Daiva nusprendė, kad ko nors panašaus kaip Balyje reikia ir pas mus, Lietuvoje. Na, ne gamtos tokios, ne tokios kaitrios saulės, bet namelių, kurie būtų atokiai vienas nuo kito, tarsi laukinėje gamtoje, tarsi be pašalinių žmonių.
Tikriausiai daug verslininkų imtų dairytis žemės prie ežero ar net prie jūros. Bet ši šeima darė paprastai – išnaudojo tai, ką turi savo Visginų kaime, Kruonio seniūnijoje. Juk taip mažiausiai rizikos, nereikia kosminių paskolų iš banko.
„Nusprendėme, kad tam puikiai tinka mūsų erdvus sklypas, kuris suplanuotas taip, jog vienas namelis gali būti toli nuo kito. Nuokalnėje esantis šlaitas tapo mūsų pagrindine ašimi. Nusprendėme, kad visi nameliai turi stovėti į Nemuno pusę, su geru vaizdu“, – apie pradžią pasakoja verslininkas.
Šeima veiklą pradėjo nuo dviejų namelių. Abu pastatyti atokiau vienas nuo kito, pasislėpę tarp medžių. Bet tik to – negana, tada pagalvojo šeimyna. „Mes tokie esame – jeigu ko nors imamės, tai norime, kad būtų iki galo apgalvota, įdomiau ir kitaip nei visur. Pradėjome svarstyti: ko gali norėti iš miesto pabėgusi ir pas mus apsistojusi porelė? Ir labai lengvai atėjo atsakymas: atsipalaiduoti, procedūrų, masažų, vonelių“, – apie idėją siūlyti SPA paslaugas pasakoja Vidmantas.
Dvidešimt šešerių metų vaikinas tuo metu Lietuvos sporto universitete kaip tik baigė taikomosios fizinės veiklos mokslus. Normalia žmonių kalba šnekat – jis ruošėsi tapti reabilitologu. Tai yra profesionaliu sanatorijose, ligoninėse, SPA centruose dirbančiu specialistu.
„Teko praktikuotis ir dirbti ne vienoje vietoje, todėl žinojau, kaip lietuviai mėgsta masažus, kaip jie padeda atgauti jėgas, atsikratyti streso. Ne veltui visame pasaulyje SPA kiekvienais metais tampa vis populiaresni“, – pasakoja jis. Šiai idėjai pritarė ir Vidmanto žmona Ieva, ne tik profesionali finansininkė, bet ir mokslus baigusi masažistė. Na, visiškai tobulas duetas tokiam verslui kurti.
Tai jiedu sugalvojo, kad prie nuomoti paruoštų namelių reikia įrengti profesionalų, visus aukščiausius reikalavimus atitinkantį SPA centrą. „Nemeluosiu, buvo baisu, kad į mus pažiūrės kaip į keistuolius. Kas gi atidaro gerą SPA centrą viduryje nieko. Čia aplink nėra jokių panašių vietų, vien tik kaimo trobos ir gamta. Bet tą, kas kam nors gali atrodyti kaip minusas, mes pavertėme didžiausiu savo pliusu“, – džiaugiasi Ieva Piraitienė, dabar atsakinga už šeimos verslu tapusio „Atokampis Boutique SPA & Resort“ rinkodarą ir kartu čia dirbanti SPA centro masažiste. Gydomąsias procedūras atlieka ir Vidmantas, o jo mama Daiva dirba registratūroje, priima atvykusius svečius.
Kaimo turizmo sodybų, viešbučių, viešbutėlių, visokio plauko sodybėlių Lietuvoje šimtai. Kai kurios iš jų verkia, kad dėl milžiniškos konkurencijos verslas vos juda, kad dažnai tenka net galvoti apie bankrotą. Kai girdi tokias kalbas, darosi baisu, gali atrodyti, kad visai neapsimoka Lietuvoje turizmo verslas. Lyg čia, pas mus, nebūtų norinčių pakeliauti ir pailsėti.
Nusiraminkite, viskas gerai. Yra labai daug interesantų, bet jie atsakingai renkasi vietas, kur važiuoti ir išleisti pinigų. Tai turėtų atsiminti visi, kurie tik pradeda verslą šioje srityje. Unikalios vietos įkūrėjai pirmiausia purtosi, kad jie nėra nei kaimo turizmo sodyba, nei viešbutis.
„Nuo pat pradžių sau pasakėme, kad būsime kur kas daugiau nei įprastos sodybos. Kai įrenginėjome namelius – rinkome baldus, patalynę, vonios kosmetiką, lygiavomės į gerus viešbučius. Tikriausiai todėl kai kurie svečiai po apsilankymo stebisi ir sako, kad tokio komforto nesitikėjo. Tai mus džiugina“, – šypsosi Ieva ir Vidmantas.
Visi trys nameliai skirtingo dydžio ir nevienodai suplanuoti. Pats didžiausias, 36 kvadratinių metrų, yra naujausias, pavadintas „Vakariniu“. Jame – dvi atskiros erdvės. Ypatinga terasa ant skardžio. O terasoje įrengtas tinklas, ant kurio galima gulėti lyg pakibus ore. Lygiai tokius, tik didesnius hamakus mačiau viename įspūdingiausių viešbučių pasaulyje – Kolumbijoje, kalnuose.
„Šiaurinis“ namelis yra 26 kvadratinių metrų, o „Pietinis“ – pats mažiausias, 16 kvadratų. Mažiausias, bet daug kas nori apsistoti būtent jame, nes labai jaukus, primena tradicinę norvegišką trobelę, tik daug modernesnę.
„Visų namelių terasose yra įrengtos vonios, kuriose svečiai gali gulėti ištisus metus. Tiek žiemos vakarais, tiek vasarą. Visai nesvarbu, kokia lauko temperatūra“, – aiškina Vidmantas. Taip pat nameliuose yra privatūs vonios kambariai, tualetai, virtuvės su visais reikalingais indais.
Nuo tos dienos, kai 2018 metais jie atidarė savo trečiąjį, išskirtinį ir gražiausią namelį, apie šią vietą kalbos ėmė sklisti iš lūpų į lūpas. O norinčių atvykti daugiau, nei šeimininkai pajėgia priimti. Jiems net nereikia bendradarbiauti su specializuotais viešbučių rezervavimo puslapiais, nereikia užsakinėti reklamos.
„Turime savo tinklapį, taip pat socialinius tinklus. To pakanka, kad žmonės mus susirastų“, – atskleidžia Ieva. Net sausio, vasario mėnesiais, kai oras Lietuvoje tragiškas, rezervuotos visos naktys.
Nakvynė šioje vietoje kainuoja nuo 80 iki 170 eurų, priklausomai nuo to, kurį namelį svečias renkasi, taip pat nuo dienos, kada atvyksta. Darbo dienomis pigiau, savaitgaliais brangiau. Bet brangesnius variantus užsako pirmiausia. Labai daug lietuvių čia atveža savo užsieniečius sutuoktinius.
Merginos ir moterys atvyksta su vyrais iš JAV, Anglijos, Vokietijos, Švedijos, Italijos, Kinijos ir kitų šalių. „Juokaujam, kad tai pats geriausias būdas parodyti lietuvišką kaimą. Gamta su visais reikalingais patogumais, tad net labiausiai išrankus žmogus nepatirs diskomforto“, – sako Vidmantas.
Į namelių kainą maitinimas neįskaičiuotas, svečiai gali rinktis – patys atsiveža savo maistą ir gaminasi arba užsisako pas šeimininkus. „Užsisakius mes viską būname paruošę ir sukrovę į šaldytuvą, kad kiekvieną kartą netrukdytume svečių ir nesibrautume pas juos. Jie randa pusryčių padėklą, taip pat daug užkandžių visai parai ir ypatingą vakarienę. Mūsų šefas užmarinuoja mėsą, žuvį ar vištieną pagal svečio pageidavimą, bet išsikepti paruoštuką svečias turi pats. Nameliuose specialiai tam įrengti lauko griliai“, – pasakoja Ieva. Daug svečių atvyksta iš didelių miestų, kur kepti mėsą gamtoje ant grotelių neturi galimybės, todėl čia tai daro su malonumu. „Manau, kad tokie dalykai tik suteikia daugiau romantikos“, – įsitikinusi ji.
Kadangi nameliai toli vienas nuo kito, svečiai nemato, kas gyvena kaimynystėje. Jeigu žmonės naudojasi SPA centru, laikus paskirstom taip, kad vieni su kitais nesusitiktų. Todėl galime užtikrinti, kad pas mus kiekvienas svečias gaus šimtaprocentinį privatumą. Na, tik stirnos ar lapės iš miško gali užklysti, bet nieko daugiau. Teritorija privati, žmonių čia nebūna“, – privalumus toliau vardija šeimininkai. Jie atskleidžia, kad kai kurie svečiai net neužsuka į registratūrą, važiuoja tiesiai į namelį ir neišlenda iš jo visą parą.
„Mes nepriimame didelių kompanijų, nedarome banketų, švenčių. Nameliai skirti šeimoms su vienu ar dviem vaikučiais, porelėms arba, jeigu yra noro, vienam žmogui. Taip irgi kartais būna. Neseniai turėjome rašytoją, kuris sėdėjo terasoje pats vienas ir rašė“, – pasakoja Vidmantas.
Kai taip sekasi, jie negali nesiplėsti. Toks ir yra ateities planas – šeimininkai planuoja statyti ketvirtą namelį ir svajoja jame įrengti stiklinį stogą. Nesunku nuspėti kodėl – juk gamtoje itin ryškiai matyti žvaigždėtas dangus. Net baisu pagalvoti, kas dėsis, kai ši svajonė išsipildys. Rezervacijos metams į priekį? Tikrai gali būti.
