Dabar, kai traukiniais patogiai galime nuvažiuoti į įvairius mūsų šalies kampelius, sunku įsivaizduoti, kaip prieš pusantro šimto metų atrodė keleivinis vagonas ar įrankiai, kuriuos naudojo geležinkelininkai. Tačiau yra vieta, kurioje galime trumpam sugrįžti į praeitį ir susipažinti su geležinkelio istorija. Tai – Geležinkelių muziejus, kurį aplankė naujos DELFI kelionių laidos „Kur varom?“ komanda.

Vilniaus traukinių stoties antrajame aukšte įsikūrusiame muziejuje galima nemokamai apsilankyti kiekvienam įsigijusiam keleiviui traukinio bilietą. Neturintys traukinio bilieto turės sumokėti 1,80 Eur. Studentams, moksleiviams ir pensininkams kaina 0,80 Eur. Ikimokyklinio amžiaus vaikai laukiami nemokamai.

Muziejus gyvuoja nuo 1966 metų, bet jau ketvirtą kartą ruošiasi keisti savo veidą ir vasario mėnesį bus uždaromas rekonstrukcijai. Vilniaus traukinių stotyje įsikūręs muziejus taps moderniausiu geležinkelių muziejumi Rytų Europoje, geležinkelių istoriją ir ateitį pristatantis hologramomis, papildytos realybės patirtimis ir kitomis šiuolaikiškomis pasakojimo priemonėmis.

Dar šiemet atvykusieji į muziejų turės galimybę iš arti susipažinti su geležinkelininkų darbo įrankiais, senoviniais traukinių bei stočių įrenginiais. Čia juos galima ne tik pamatyti, bet ir paliesti. Pasak muziejaus darbuotojų, ekspozicija ir bei edukaciniai užsiėmimai ypač patinka vaikams, kurie ekskursijų metu žaidžia ir atlieka įvairias užduotis, kurios padeda įgauti naujų žinių.


„Ekspozicijos prieigose lankytojai pirmiausia išvystą raudoną avarinį mygtuką. Paprastai, tokius spausti leidžiama tik esant pavojui, bet šiame muziejuje beveik viską galima liesti, todėl ant mygtuko didelėmis raidėmis parašyta „SPAUSTI“, tačiau net šis užrašas lankytojams kelia abejonių ir ne visi išdrįsta sužinoti, kas nutiks jį paspaudus“, - pasakojo muziejaus edukatorė Raminta ir paragino nebijoti mygtuko. Paspaudus jį, po sekundės pasigirdo traukinio signalas, kuris pasveikina muziejaus svečius.

Vėliau lankytojai kviečiami komposteriu, kuriam – daugiau nei pusšimtis metų, pažymėti simbolinį muziejaus bilietą. Norintys sužinoti, kaip buvo verdamas vanduo arbatai keleiviniame traukinyje, gali patyrinėti didžiulį virdulį.

Laidoje edukatorė parodys ir senovinius lagaminus, papasakos, kaip jie buvo tikrinami, kokie anais laikais buvo svorio limitai bei kokios prekės buvo dažniausias kontrabandininkų grobis.

Ekskursijos metu gidai ne tik supažindina su pagrindinėmis saugaus elgesio taisyklėmis prie geležinkelių ir traukinyje, bet ir papasakoja apie dažniausiai atsitinkančius incidentus.


Edukacinės programos metu galima pabūti stoties budėtoju ir paskambinti senuoju stoties varpu. Taip varpas skambėdavo kiekvienoje stotyje – išlydėdamas traukinį budėtojas skambindavo juo tris kartus.



Yra čia ir senovinių ryšio priemonių, signalinių žibintų, kitų daiktų, kurie padės suvokti, kaip buvo statomas geležinkelis, kokiais įrankiais dirbo jį tiesę ir prižiūrėję žmonės ir kiek tai užtrukdavo.

Pernai „Lietuvos geležinkeliai“ skaičiavo lygiai šimtą metų, kai pradėjo kursuoti pirmieji nepriklausomos Lietuvos traukiniai. Visa šimto metų istorija pristatoma šiame Geležinkelių muziejuje, kuris jau už poros metų lankytojus pasitiks interaktyvesnis, modernesnis ir dar atviresnis visuomenei.

Po atnaujinimo muziejus lankytojams pasiūlys eilę šiuolaikinių eksponatų, papildomos realybės patirčių, geležinkelių techniką iliustruojančių hologramų, bus atnaujinamas muziejaus audiogidas, kuriamos įvairios edukacinės priemonės. Bus atnaujinama ir muziejaus infrastruktūra, jo erdvės bus pritaikytos gausesniam lankytojų kiekiui, kultūrinių renginių organizavimui ir kitoms veikloms. Po modernizacijos lankytojai taip pat bus kviečiami ir į lauko ekspoziciją, kurioje gausu įvairiausių traukinių.

„Kur varom?“ – laida, kurios metu žiūrovai leisis į keliones po Lietuvą, išgirs patyrusių keliautojų patarimus ir išskirtines istorijas iš viso pasaulio. Laida rodoma kiekvieną penktadienį, 11.30 val. DELFI naujienų portale ir televizijoje.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (22)