Vietinio turizmo tyrimo duomenimis, vietiniai turistai sudaro pusę Lietuvos turizmo rinkos, rašoma pranešime žiniasklaidai. 2018 m. po savo šalį keliaujančių bent su viena nakvyne skaičius išaugo daugiau nei dešimtadaliu. Tyrimas taip pat rodo, kad net 70 proc. gyventojų pagrindines savo atostogas leidžia Lietuvoje. Tai verčia pamažu verslą vis daugiau dėmesio kreipti vietinei auditorijai.

Į širdį – per skrandį?

Jungtinių Tautų Pasaulio turizmo organizacijos (PTO) atskleidžia, kad net trečdalį visos kelionės išlaidų žmonės išleidžia maistui. Tokios pat tendencijos vyrauja ir Lietuvoje. Vietinio turizmo tyrimo skaičiai rodo, jog po savo šalį keliaujantys lietuviai iš viso kelionei vidutiniškai išleidžia 107 eurus, o didžiausią kelionės biudžeto dalį skiria maistui – 36 proc. visų išlaidų.

Populiarėja ir maršrutai, kuriuose maistas tampa jei ne pagrindine, tai bent viena iš svarbiausių motyvacijų keliauti. Daugelio užsienio šalių įvaizdis yra neatsiejamas nuo kulinarinio paveldo, kuris vilioja turistus paragauti vietinio maisto – tokios šalys kaip Italija, Ispanija, Prancūzija, daugelis Azijos, Amerikos šalių pasižymi produktais ar patiekalais, kurių neparagavę keliautojai jaučiasi tarsi toje šalyje nepabuvę.

Pasak PTO, gastronominis turizmas yra sparčiausiai auganti turizmo šaka pasaulyje. Ji šiuo metu jau apima ne tik patiekalų ragavimą, bet ir vietos ūkininkų lankymą, maisto festivalius, kulinarines pamokas.

Vakarienė
Foto: Shutterstock

Svarbiausia – autentika

Vienas iš svarbiausių aspektų, susijusių su kulinariniu turizmu – tradicijos ir autentiškumas. Labiausiai turistus domina patiekalai ar produktai, susiję su vietoje išaugintais produktais ar šimtamečiais receptais, perduotais iš kartos į kartą. Dzūkijos glūdumoje paruoštos jūros gėrybės atrodytų absurdiškai, tad tradicija, autentiškumas, vietoje auginami produktai leidžia vietovei išsiskirti iš kitų.

Gastronomijos pririšimas prie vietovės ar tradicijos dar nereiškia, jog reikia atsisakyti kūrybingų receptų ir originalių idėjų. Tai parodė „Keliauk Lietuvoje“ sudarytas „GASTROliavimo gidas po Lietuvą“ – žemėlapis, siūlantis aplankyti įvairiausius šalies kampelius ir paragauti neįprastus, bet iš vietos produktų pagamintus patiekalus. Ledai su dilgelėmis, pieno šampanas ar mėlynių gira – tokie neįprasti, keliautojų smalsumą žadinantys produktai pateko į šį gidą.

Vienas iš tokių – obuolių kukuliai su medaus kisieliumi, siūlomi atokiame Ilzenbergo dvare Rokiškio rajone. Kaip pasakoja dvaro vietininkas Gintaras Bingelis, minkšti kukuliai su uogų ar vaisių įdaru – dažnas patiekalas ant Lietuvos kilmingųjų – karalių, didikų, bajorų – stalo, tad toks skanėstas yra neatsiejamas nuo dvaro istorijos.

„Šis receptas atkurtas iš Ilzenbergo dvaro virėjos tarpukario periodo prisiminimų. Tuometinė ir paskutinė dvaro valdytoja Livija Dimšaitė labai pamėgo aromatinėmis žolelėmis pagardintame vandenyje virtus obuolinius kukulius su cinamonu, patiekiamus su medaus kisieliumi bei ledais“, – pasakojo G. Bingelis.

Ilzenbergo dvaro ūkis
Foto: Bendrovės archyvas

Vis daugiau ekologijos

Turizmo sektorių krečia ir ekologinė banga. Vis daugiau vartotojų netoleruoja plastiko gaminių, auga skaičius žmonių, kritiškai žiūrinčių į keliones lėktuvu dėl jų neigiamo poveikio aplinkai. Panašios tendencijos matomos ir gastronomijoje.

Anot rinkos tyrimų centro „Technavio“, turistai vis labiau domisi maisto kilme. Organiškai užauginti produktai išlieka pakankamai nišiniais, todėl ekologišką maistą turistams siūlantys verslininkai įgyja konkurencinį pranašumą išsiskirdami vienodų, pramoniniu būdu užaugintų produktų jūroje.
Tai pastebima ir pas mus. Pasak Ilzenbergo dvaro vietininko G. Bingelio, žmonių susidomėjimą ekologiškai užaugintais produktais rodo ir skaičiai. Šiais metais Ilzenbergo dvarą ir ūkį aplankė 25 tūkst. žmonių – penktadaliu daugiau nei pernai, atitinkamai išaugo ūkyje auginamų ir iš jų gaminamų produktų pardavimai.

Keičiasi ir įpročiai

Kaip sako G. Bingelis, matomas ne tik susidomėjimas maistu, tačiau kinta ir pati vartojimo kultūra. Šiais metais itin išaugus užsakymams iš giminių ir draugų grupių švenčiančių gimtadienį, jubiliejų, krikštynas ar panašiomis progomis, anot dvaro vietininko, galima matyti, kad šventes dvare rengiančios grupės daugiau dėmesio skiria būtent maistui – tokių švenčių metu alkoholio matyti vis mažiau.

Ilzenbergo dvaras
Foto: Bendrovės archyvas

„Vis rečiau pamatysi, kad susirinkusi grupė atvažiuoja su skambančiais maišais alkoholio. Žmonėms dabar įdomiau išbandyti ką nors nauja, paragauti įdomesnių patiekalų ir kultūringai praleisti laiką. Padauginančių alkoholio, bent jau pas mus, beveik nebeliko, – pasakoja G. Bingelis. – Savo ruožtu pavieniai keliautojai turi daugiau laiko susipažinti su dvaro ūkiu ir jo vertybėmis, pasidomėti čia auginamu maistu, įsigyti kažko neragauto ir parvežti jo šeimai. Maistas tapo neatsiejama dvaro identiteto dalimi“.