Pro skyles sienose matėsi kiemas

Kol kas nėra ko turistams painiotis po kojų supuvusius Mickevičių trobos rąstus keičiantiems darbininkams.

Bet man vis tiek knieti pasižiūrėti, kokie darbai jau padaryti, kaip muziejaus pastatas atrodo be išorės apdailos, kas išliks iš senojo, o kas bus pakeista naujomis medžiagomis.

Pataikiau atvažiuoti per pačius pietus, kai trys vyrai ir jų viršininkas Mickevičių kaštono pavėsyje, tiesiai ant lentų susikrovę neįmantrius užkandžius, buvo bepradedą valgyti. Prisistatęs ir pažadėjęs nieko nesugriauti ir niekur neįkristi, gavau leidimą pasidairyti po remontuojamą muziejų ir nuotraukose užfiksuoti dabartinę jo būklę.

Kas buvo prieš tai, nesunku atspėti, pamačius visiškai sutrūnijusius rąstus, jau spėtus pakeisti naujais, bet dar neišgabentus iš kiemo. Darbininkai patvirtino, kad troba atrodė išties apgailėtinai – per skyles sienose matėsi kiemas.

„Dabar jau ištinkuotas vidus, užeikit pasižiūrėti. Pastatas buvo perrinktas 1982 metais, matėsi ant rąstų žymėjimas. Skiedrų stogo nekeičiam, 1996 m. vokietis gerai padarė, prieš tai buvo dengtas šiaudais“, – pasakojo vyrai.

Remontui ir naujai muziejaus įrangai, pasak Varėnos rajono savivaldybės, pernai pavyko gauti per 173 tūkst. eurų Europos regioninės plėtros fondo lėšų, o dar per 30 tūkst. pridės iš vietinio biudžeto.

Memorialinio muziejaus lankytojai labiausiai stebėdavosi, kaip Subartonyse dirbantys muziejininkai žiemą ištveria Krėvės vaikystės laikų buities sąlygas – lauko tualetą ir per kiauras sienas besiskverbiantį šaltį. Ir kaip tai paaiškinti iš autobuso pabirusiai moksleivių ekskursijai, kai po ilgos kelionės nuo išgertų skysčių jau kas antras trepsi.

Remonto darbai nesivadina restauracija, bet darbininkai stengiasi išsaugoti kuo daugiau autentiškų senojo namo detalių. Pavyzdžiui, langinės jau nuskustos nuo senų dažų, impregnuotos, grįš į savo vietą ir tarnaus dar ne vieną dešimtmetį. Kai kuriuos pastato frontono puošybos elementus teks atkurti iš naujo, o visą jo grožį pamatysime kitą pavasarį, kai planuojama užbaigti darbus. Todėl kelionę į Subartonis, jeigu norite ne tik Krėvės kapą, į kurį jo palaikai 1992 m. pargabenti iš Filadelfijos (JAV), aplankyti ir prie Gilšės ežero prisiminti rašytojo personažus, prasmingiausia planuoti ne anksčiau, kaip 2020-ųjų gegužę.

Veikia totorių muziejus

Pats Subartonių kaimas, nors ir yra kraštovaizdžio draustinis, visai nepanašus į „Skerdžiaus“ laikuose užstrigusį. Kitapus asfaltuotos gatvelės nuo remontuojamo Krėvės memorialinio muziejaus veikia Liusės ir Vlado Gaidukevičių sodybos name įkurtas privatus Lietuvos totorių buities muziejus. Čia galima pamatyti nacionalinius totorių drabužius, kurie siuvami iš vienspalvių, prabangių audinių, siuvinėtų aukso siūlais, padabintų įvairiaspalviais karoliukais, senovines kalvio darbo šakes bulvėms kasti, du senus Korano egzempliorius – vieną spausdintinį, kitą perrašytą ranka. O muziejaus šeimininkai svečiams gali pasiūlyti pasivaišinti totoriškais patiekalais.

Subartonyse gimė ne tik Krėvė, bet ir vietinio dvarininko sūnus, žymus lenkų kalbininkas, tautosakininkas, etnografas ir muzikologas Janas Karlovičius (1836 – 1903 m.). 2011 m. prie kaimo kapinaičių ir Pakelinio ežero J. Karlovičiaus 175 gimimo metinėms pažymėti pastatytas medinis atminimo paminklas.

Merkinės sendaikčių krautuvėlės tarpduryje sutiktas fotomenininkas Algimantas Černiauskas, išgirdęs, kad dairiausi po Subartonis, priminė, kad merkiniškiai daug metų svajojo įsteigti literatūrinę Krėvės premiją, bet vis kažkokių keistų kliūčių atsirasdavę.

„Tai mūsų miestelio bendruomenė be jokios valdžios pagalbos susimetė pinigų ir 2015 m. įsteigė mažąją Krėvės premiją, kuri teikiama Merkinės moksleiviams už darbus etnografijos srityje“, – sakė A. Černiauskas.

Pernai, pasak fotomenininko, neatsirado darbų, už kuriuos šią premiją būtų galima skirti, bet šiemet, per Krėvės gimtadienį, ji tikrai bus vėl įteikta.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (6)