Aukštaitijos nacionalinio parko širdyje – tarp medžių pakelti hamakai-palapinės

Palūšėje, pačioje Aukštaitijos nacionalinio parko širdyje, tarp medžių yra iškelti hamakai-palapinės. Tokia netradicinė idėja jas čia iškelti prieš porą metų gimė vienai verslininkų šeimai – Audrai Avižaitei ir jos vyrui Metju Olsonui, kilusiam iš Kalifornijos.

Pačioje verslo pradžioje jie čia, ant Lūšių ežero kranto, įkūrė, kaip patys sako, Polinezijos dvasia dekoruotus svečių namus, pavadinimu „Tiki Inn“.

Palapinės medžiuose Ignalinoje

„Viskas padaryta iš bambuko detalių. Ir krėslai, ir sofa, net sienos – muštos bambuku. Ant lubų sukabintos įvairiausios dekoratyvinės žuvys, raudoni ir geltoni stiklo burbulai, įmantrūs pačių pagaminti šviestuvai“, – svečių namus pristatė pašnekovė.

Pora čia svečiams pasiūlė ne tik nakvynę, bet ir įvairias vandens bei pirties pramogas, taip pat ėmėsi organizuoti įvairius žygius, naktinį safarį baidarėmis ir irklentėmis. O vos praėjusią vasarą savo klientams pasiūlė galimybę miegoti medžiuose pakabintose palapinėse.

Palapinės medžiuose Ignalinoje

„Vasaromis nebetilpome į pagrindinį pastatą, nes mus pradėjo atrasti ne tik vietiniai turistai, bet užsieniečiai. Iš pradžių palapines statydavome pastato priekyje, o vėliau kilo mintis daryti papildomą bazę. Turėjome įsigiję dalį pušyno, jį išsivalėme ir pradėjome galvoti, ką čia tokio išskirtinio bei nematyto įrengus. Taip ir gimė ta idėja palapines pakabinti medžiuose, o juk naujos idėjos visada traukia žmones, bent jau iš smalsumo jas išbandyti“, – prisiminė Audra.

Vienos tokios palapinės kaina rinkoje apie 500 eurų, tiesa, verslininkai, vienu metu įsigydami didesnį jų kiekį, mokėjo šiek tiek mažiau. Tik, kaip sako, kol kas jos neatsipirko. Pernai nakvynė medžiuose pakabintose palapinėse kainavo 15 eurų, o šiemet kaina jau šiek tiek brangesnė – dvivietę palapinę galima užsisakyti už 20 eurų.

„Pasirinkome dvivietes palapines, nors yra ir šeimyninių, kur laisvai gali miegoti 4 ar net 6 asmenys. Tačiau mūsų poreikis toks, nes daugiausia atvažiuoja pavieniai asmenys arba poros. Jeigu atvyksta grupė žmonių, paprastai jiems pasiūlome išsinuomoti daugiau palapinių. O jei atvažiuoja su vaikais, tai mama su tėčiu apnakvindinama vienoje palapinėje, o vaikai – kitoje. Trys žmonės vienoje palapinėje jau netelpa“, – pasirinkimą įsigyti dvivietes palapines paaiškina A. Avižaitė.

Palapinės – trikampės formos, įlipimas į jas labai paprastas – pirmiausia reikia užkelti užpakalį, tada jau atsisėdus slinkti kojas gilyn, kol galva atsidurs palapinės priekyje, prie tinklelio, skirto apsisaugoti nuo įvairių vabzdžių. Kadangi per palapinės vidurį yra siūlė, tai vienas žmogus turi atsigulti vienoje pusėje, o kitas kitoje.

„Jeigu žmonių svorio kategorija panaši, tai viskas gerai, bet jeigu vienas yra sunkesnis, o kitas lengvesnis, tai tada čia galioja taip vadinama sumuštinio taisyklė, kai vienas visada užkrenta ant kito, o tai irgi nėra blogai“, – juokiasi pašnekovė.

Atvykstantiems šeimininkai pataria atsivežti kilimėlį ir miegmaišį – nors palapinė ir yra iškelta į maždaug vieno metro aukštį, naktį nuo žemės kyla šaltis, todėl, pasak pašnekovės, svečiai gali sušalti. Kiekvienam apsistojančiajam taip pat duodamas maišelis, kur galima įsidėti savo rūbus ir batus.

Turbūt pigiausia nakvynė visoje Palangoje: už 10–12 eurų tektų miegoti ne kambaryje ir net ne palapinėje

Kelionė tolimojo reiso traukiniu neatsiejama nuo nakvynės miegamojo tipo kupe. Tačiau, ar pasirinktumėte nakvynę stovinčio traukinio vagone? Tokia galimybė poilsiautojams nuo siūloma Palangos kempinge.

Nakvynė tokioje netradicinėje vietoje ant bėgių vienam žmogui kainuoja nuo 10 iki 12 eurų. Į šią kainą įskaičiuota švari patalynė ir rankšluostis. Tiesa, viena kupe gali tekti dalintis ir su kitais poilsiautojais, nes apgyvendinimas vagone veikia hostelio principu.

Geležinkelio vagone įkūrė hostelį

Idėja nusipirkti geležinkelio vagoną ir jį paversti nakvynę siūlančiais svečių namais Palangos kempingo vadovui Edgarui Skardžiui kilo pavasarį išvydus įmonės „Lietuvos geležinkeliai“ skelbimą apie parduodamą kupė vagoną.

Vokietijoje pagamintas ir tris dešimtmečius tarptautiniu maršrutu Vilnius – Maskva kursavęs traukinio vagonas savo keliones baigė vos prieš dvejus metus. Kaip sako kempingo direktorius Vytautas Biržys, vagonas buvo tikrai neblogai prižiūrimas – viduje išliko visos autentiškos interjero detalės.

Didžiausias iššūkis, kaip pasakoja pašnekovas, buvo atsigabenti šį vagoną ir pastatyti jį kempinge po pušimis.

„Iš Vilniaus iki Kretingos vagonas atriedėjo geležinkeliu. O vėliau ir prasidėjo sunkumai. 24 metrų ilgio ir 60 tonų svorio vagonas buvo užkeltas ant vilkiko platformos ir su policijos palyda atgabentas iki kempingo. Norint jį pastatyti atokesnėje teritorijos vietoje šalia tvoros, vagonui specialiai reikėjo pakloti apie 50 metrų ilgio laikinus bėgius ir užsakyti 2 kranų paslaugas, nes vieno krano, kuris galėtų pakelti tiek sveriantį vagoną, deja, neradome. O tam, kad automobiliams pritaikyta kempingo danga nebūtų sulaužyta, bėgius klojome ant betono plokščių“, – apie didelių pastangų pareikalavusią traukinio vagono atgabenimo operaciją pasakoja E. Skardžius.

Vagonas bendrovei kainavo maždaug 15 tūkstančių eurų. Dar tiek pat atsiėjo jį pristatyti į kempingą.

Vagone yra devynios keturvietės ir viena dvivietė kupė, kuri anksčiau buvo skirta vagono palydovams. Visuose kupė yra elektros lizdai, veikia ventiliacija.

Geležinkelio vagone įkūrė hostelį

„Kažkaip labai specialiai vagono pritaikyti nereikėjo. Įsukome galingesnes lemputes, nes dabar vagonas pajungtas prie nuolatinės elektros srovės, o ne elektra aprūpinamas akumuliatoriumi“, – sakė E. Skardžius.

Vagone yra išlikusi ir veikianti kietojo kuro šildymo sistema, tad, sako įmonės direktorius, neatmetama galimybė svečius priimti ir šaltuoju sezonu.

Pats vagonas nėra prijungtas prie nuotekų sistemos, todėl vagone esantis tualetas neveikia. Kupe apsigyvenęs svečias nemokamai galės naudotis visomis kempingo teikiamomis paslaugomis – tualetu, dušu, virtuvėle.

Verslininkas apskaičiavo, kad tam, jog investicija į vagoną atsipirktų per vieną vasarą, reikėtų, kad visos miegamosios vietos būtų užimtos kasdien. Tačiau tokia poilsinė, kaip tikimąsi, pelną pradės duoti tik po 2–3 metų.

Nakvynė 8 metrų aukštyje: nėra tualeto, reikia lipti kopėčiomis, bet už tai nepagaili ir kelių dešimčių eurų

„Pirmą kartą namelyje medyje miegojau visai ne vaikystėje, o tik pats juos čia, Tauragėje, pasigaminęs. Juk mums su žmona reikėjo patikrinti, į kokį ekstremalų nuotykį kviesime savo svečius“, – pokalbį pradeda nuotykio parko, siūlančio lankytojams pabūti gamtoje pramogaujant, įkūrėjas Antanas Venckus.

Idėja apgyvendinti turistus 8 metrų aukštyje A. Venckui kilo kelionių po Afriką metu.

Nameliai medžiuose Tauragėje

„Afrikoje yra daug apvalių namukų. Žmonės ten gyvena ir nendriniuose, ir moliniuose arba iš masyvaus betono žiestuose namukuose. Man labai patiko apvali namelio forma ir ją pritaikiau lietuviškam stiliui – padariau juos medinius. Ant žemės juk neįdomu, todėl ir pakilome į tokį aukštį“, – pasakoja pašnekovas.

Iš pradžių, kaip prisimena A.Venckus, jau aštuntą sezoną esantys nameliai medžiuose sudomindavo kur kas mažesnį skaičių turistų – jų užimtumas šiltuoju metų laiku tesiekė vos 5 proc.

„Žmonės tik praeidavo ir kartais garsiai pafantazuodavo, kad būtų smagu juose įsikurti ir, kaip aš sakau, pajusti sąlyti su ąžuolu. Lietuviai juk apskritai nėra labai drąsūs žmonės. Be to iš pradžių ir patys nameliai buvo kur kas ekstremalesni – patekti į juos buvo galima tik siūbuojančiu tiltu. Dabar padarėme nulipimus kopėčiomis ant žemės“, – sakė A.Venckus.

Sprendimas įrengti atskiras kopėčias kiekvienam nameliui priimtas dar ir todėl, kad nameliuose nėra nuotekų sistemos, o norint pasinaudoti tualetu reikia nusileisti į šalia esančias administracines patalpas. Nusileidimas ir užlipimas tik siūbuojančiu tiltuku, prisimena parko savininkas, gąsdindavo žmones, ypač vyresnius.

Dabar namelių medžiuose populiarumas stipriai išaugęs – beveik visą praėjusį sezoną jie buvo užimti. Medžiuose įsikuria jaunos šeimos su vaikais, kartais čia užsitempia ir savo augintinius, taip pat bernvakarius ir mergvakarius švenčiantys žmonės. Jie vilioja ir užsieniečius, o daugiausiai, anot pašnekovo, juose apsistoja vilniečiai.

„99 proc. lankytojų namelyje medyje miegą pirmą kartą. Apie 30 – 40 proc. naktų čia miega Vilniaus miesto gyventojai. Matyt, sostinės žmonės pavargę nuo triukšmo, mėgstą ramumą, pasiilgę gamtos, todėl ir miega susiglaudę su ąžuolu“, – juokėsi A.Venckus.

Nameliai medžiuose Tauragėje

Nakvynė medyje, pripažįsta verslininkas, ne kiekvienam. Ne kiekvienas ryžtasi užlipti į tokį aukštį, kiti išsigąsta ant medžio kamieno namelio viduryje pamatę skruzdę. Dar kiti neištveria ūksinčių varlių skleidžiamų garsų, taip pat paukščių balsų anksti ryte. Viename namelyje net genys buvo iškalęs skylę.

Nakvynė medyje dviem žmonėms kainuoja 40 eurų.

Išskirtinės nakvynės vieta Anykščiuose vilioja ne tik lietuvius, bet ir užsieniečius: toks namelis – vienintelis Baltijos šalyse

DELFI jau rašė apie Anykščių regioniniame parke stovinčią sodybos puošmeną – ant keturių šimtamečių pušų suręstą namelį medyje, apie kurį daugelis svajojo vaikystėje. Nuo praėjusių metų pradėtas nuomoti namelis susidomėjimo nestokoja, todėl netrukus komplekso šeimininkai pasiūlys apsistoti ir dar viename namelyje.

Pasak šeimininko Tomo Padūmio, neįprastas namelis domina ne tik lietuvius, bet ir užsieniečius.

Namelis medyje

„Pamenu, kai naktį įkėliau namelio medyje skelbimą Booking.com platformoje, kažko iki galo neužpildžiau, pamaniau, kad viską pabaigsiu ryte. Vos nubudęs radau kelias užklausas ir vėliau susidomėjimas labai sparčiai augo. Namelį medyje ir tuos, kurie stovi ant žemės, nuomojame tik per minėtą platformą, kitur išsinuomoti neįmanoma, nes nenorime, kad užsakymai netyčia susidubliuotų“, – pasakojo šeimininkas.

Pasiteiravus, kaip kilo mintis pastatyti tokį namelį, vyras pasakojo, kad vos įsigijus sklypą jo dėmesį patraukė keturios pušys, ant kurių padaryta namelio medyje platforma. Nagingo tėvo padedamas neįprastą būstą statė atsakingai – iš pradžių svarstė, kad tai bus tiesiog smagi atrakcija visai jo šeimai.

Verta pastebėti, kad tai ne ant vieno, o ant keturių medžių stovintis namas, todėl jį galima vadinti nameliu medžiuose.

Taip pat T. Padūmis atkreipė dėmesį, kad medžiai nėra „surišti“ vienas su kitu, gali laisvai judėti, jiems palikta laisvė: „Namelių medžiuose Lietuvoje yra nemažai, bet toks – su tualetu, dušo kabina ir virtuve – vienintelis Baltijos šalyse. Šiuolaikiškai įrengtas namelis yra apšiltintas, viduje įrengtas kondicionierius, kuris pučia tiek šaltą, tiek šiltą orą, todėl jame galima gyventi ir žiemą. Vienintelis trukdis šaltuoju metų laiku – vandens patekimas į namelį. Esant žemai temperatūrai vanduo vamzdžiuose paprasčiausiai užšąla, todėl namelį nuomojame tik šiltuoju metų laiku. Viduje erdvės užtenka šeimai su dviem–trim vaikais, o po nameliu įrengtoje terasoje galima patogiai įsitaisius jaukiai pabendrauti su draugais.“

Namelis medyje

Tiesa, nakvynė namelyje medyje nėra itin pigi atrakcija – para jame kainuoja 90–100 eurų. Kaina svyruoja priklausomai nuo to, ar norite atvykti darbo dienomis, ar savaitgalį. Panašiai para kainuos ir beveik baigtame įrengti naująjame namelyje.

„Mes nesame pigūs ir nenorime tokie būti, nesiorientuojame į balius, nes siekiame čia atvykstantiems žmonėms užtikrinti ramybę ir poilsį. Žinoma, atsiranda klausiančių, kur mūsų pokylių salė, o mes jiems atšauname, kad tokios išvis nesiruošiame daryti. Jei prispaus ekonominė situacija ir neturėsime nė vieno kliento – tuomet galbūt svarstysime“, – atviravo sodybos šeimininkas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (9)