– Kaip manote, kas paskatino madą keliauti po Lietuvą?

– Ši tendencija yra labai stipri. Galima sakyti, kad lietuviams keliauti po Lietuvą jau tapo įpročiu, ir tai labai džiugina. Matome, kad sprogimas įvyko prieš kelerius metus. Pastaruosius penkerius metus kasmet padaugėja po 100 tūkst. Lietuvos gyventojų, po tėvynę keliaujančių su nakvyne. Pagal keliaujančių tautiečių skaičių mes esame Baltijos šalių lyderiai. Nei estai, nei latviai tiek nekeliauja po savo šalį.

Šių metų pirmą ketvirtį vietinis turizmas augo daugiau negu 15 procentų, vadinasi, po Lietuvą keliavo beveik pusė milijono mūsų šalies gyventojų. Kaip tai nutiko? Lietuvos gyventojams nėra blogo oro keliauti po Lietuvą: nesvarbu, ar saulė šviečia, ar apsiniaukę, mes susiruošiame ir keliaujame.

– Ar lietuvių keliavimo įpročiai nėra per daug nusistovėję? Juk daugelis renkasi tas pačias vietas – Palangą, Druskininkus, Birštoną.

– 2018 metai buvo tikrai ypatingi – Lietuva šventė šimtmetį ir labai daug turistų keliavo po savo šalį, lankėsi įvairiausiuose renginiuose. Sudarius TOP 11 savivaldybių, kuriose pernai vietinių turistų buvo daugiausia, 1-oje vietoje atsidūrė Vilnius. Po Vilniaus sąraše rikiavosi Palanga, Druskininkai, Kaunas, Klaipėda, Birštonas, Trakai, Neringa, Šiauliai, Kretingos r. ir Molėtai. Žvelgdami į šių metų pirmojo ketvirčio duomenis matome šiek tiek kitokį 10-tuką. 1-oje vietoje Druskininkai, antroje – Vilnius, trečioje – Birštonas. Birštonas yra ypač lietuvių mėgstamas kurortas – turistų skaičius čia jau kelerius metus iš eilės auga po 30 procentų.

Šiandien turistai ieško patirčių. Apie 50 proc. žmonių keliaudami nori patirti ir išmokti ką nors naują, tobulėti, o kelionės suteikia tokių galimybių. Lietuvoje po truputį atsiranda naujų miestų-žvaigždžių, bet vis dėlto mes, lietuviai, labai mylime savo kurortus. Labai džiugu, kad Druskininkai ir Birštonas yra tie miestai, kurie jau beveik nebeišgyvena sezoniškumo. Vadinasi, turistų jie sulaukia visais keturiais metų laikais.

TOP11 Lietuvos miestų
Foto: Organizacijos nuotr.

– Kas lietuvius labiausiai skatina keliauti po Lietuvą?

– Praėjusią vasarą atlikome vietinio turizmo tyrimą. Jis mums padėjo labai gerai suvokti, ko keliaudami po Lietuvą ieško šalies gyventojai, ko jie nori. Pagrindinis noras – poilsis prie vandens. Mes labai mėgstame leisti laiką prie ežero, prie upės, prie jūros. Antras dominantis dalykas – pažintiniai bokštai, pažintiniai takai – visų jų populiarumas nuolat auga.

Dar labai svarbu paminėti, kad lietuvius traukia ir tai, kas nekainuoja, nemokamos pramogos. Vienkartinis 1 euro mokestis lankantis regioniniuose parkuose nėra privalomas. Be abejo, mes skatiname žmones jį sumokėti, nes jeigu norime, kad infrastruktūra ten būtų atnaujinta, reikia prisidėti.

Trečioje vietoje atsiduria kultūriniai objektai – tai yra dvarai. Lietuviai mėgsta keliauti po dvarus ir žiemą, nes ten gali nakvoti, ten vyksta įvairiausios edukacinės programos, koncertai. Gavę apklausos rezultatus pametėme, kad lietuviai nori paragauti naujo, neįprasto skonio maisto, todėl ieško kavinių ir restoranų.

– Kokiomis priemonėmis stengiamasi turistus pritraukti į atokesnius Lietuvos kampelius?

– Šią vasarą parengėme GASTROliavimo po Lietuvą gidą. Norime parodyti, kad net ir atokiausiose Lietuvos vietovėse galima paragauti tokių „oho!‘‘ patiekalų, kurių mes net nežinome. Pavyzdžiui, saldainiai su alumi, fazanų suktinukai, ledai su dilgėlėmis, pieno šampanas, kibinai su sraigiena, kiaulpienių šaknų kava ar varškės sūris su šienu.

Socialinių tinklų žvaigžde tapo unikalus Šilalės krašto patiekalas „Meškos šūduks“. Atrinkome 20 patiekalų ir ne visi jie yra būtent to regiono kulinarinis paveldas, bet yra neįprasti ir įdomūs.

GASTROliavimo žemėlapyje labai aiškiai nurodytos visos vietos: kavinės, restoranai, kur galima paragauti šių patiekalų. Kai kur galbūt reikia išankstinės registracijos, kai kur rengiamos degustacijos grupėms.

GASTROliavimo po Lietuvą gidas
Foto: DELFI montažas / Adobe Stock

Kai pristatėme šį žemėlapį, regis, visa Lietuva sujudo – iš įvairiausių, atokiausių kampelių mums rašo: „Mes irgi norime patekti į Jūsų žemėlapį“. Mes jį tikrai papildysime. Štai mums parašė Ilzenbergo dvaras: „Indre, mes vaišiname nuostabiais Rokiškio krašto kukuliukais su medaus kisieliumi.“ Na, ir kaip neįtrauksi? Turi įtraukti. Labanoro restoranas rašo: „Mes gaminame ledus iš pienių, kepame blynus iš garšvų.“ Kaip gali neįtraukti?

Be to, Lietuvoje kiekvienais metais daugėja maisto festivalių ir žmones tai traukia. Visos turizmo teorijos teigia, kad maisto festivaliai yra vienas paprasčiausių būdų pritraukti turistus. Naujajame žemėlapyje galima rasti nemažai festivalių, kurie vyksta visus metus, todėl labai kviečiu apsilankyti „Lithuania.travel“ svetainėje, atsisiųsti šį žemėlapį ir išsirinkti savo kelionės tikslą.

– Dažnai sulaukiame klausimo: „Atvyksta draugai iš užsienio. Kuo juos nustebinti?“ Gal galite patarti?

– Nustebinti galima jau minėtu neįprastu maistu ar įdomiomis jo patiekimo formomis. Ar žinote, kad Lietuvoje yra vienintelis pasaulyje restoranas danguje? Tai yra oro balionas, kuris mums, lietuviams, jau įprastas dalykas. Užsieniečius tai stebina, nes Vilnius viena iš nedaugelio pasaulio šalių sostinių, kur oro balionu galima skristi virš senamiesčio. Dabar yra dar didesnių, modernesnių balionų, kuriuose galima pusryčiauti ar vakarieniauti. Žmonės sugalvoja juose ir pasipiršti, ir švęsti gimtadienius. Užsienio turistams tokia pramoga išties palieka didelį įspūdį.

– Kiekvieną vasarą poilsiaujantys lietuviai ieško, ką nauja pamatyti. Ar galėtumėte išvardinti naujausius turistų traukos objektus Lietuvoje?

1. Po serialo „Černobylis“ visa Lietuva prisiminė, kad turime Ignalinos atominę elektrinę. Ji uždaryta 2009 m., bet dabar pasidarė labai įdomu ją pamatyti. Ekskursijos Ignalinos atominėje elektrinėje yra užsakytos net iki gruodžio mėnesio, bet mes labai stengiamės, kad kuo daugiau žmonių ten galėtų patekti (dabar tai gali padaryti vos 15 žmonių per dieną).

Tai tikrai labai įdomi atrakcija – persirengi, matai visas tas vietas, kurios rodomos seriale, gali užlipti ant „užmigdyto“ reaktoriaus. Šios ekskursijos yra laikinos, kadangi 2035 m. tos elektrinės nebeliks. Taip pat ir Vilnius, ir Kaunas siūlo ekskursijas po serialo filmavimo vietas – šią vasarą susidomėjimas atominiu turizmu yra labai išaugęs. Svarbu pastebėti, kad tai yra taikus atominis turizmas, tai yra visiškai nepavojinga. Pripetėje radiacija vis dar fiksuojama, o pas mus yra saugu ir įdomu.

2. Šiemet staiga išpopuliarėjęs „Pelėdų kaimas“ šalia Vilniaus tapo šios vasaros žvaigžde. Tokios vietos, kuriose auginami tam tikros rūšies gyvūnai, itin domina turistus. Pelėdų kaimas, alpakų ūkis, stumbrynai – puikus to įrodymas. Praėjusią vasarą nusivežusi vaikus į Utenos rajone esantį triušiukų kaimą mačiau, kaip jie džiaugiasi galėdami paglostyti, pašerti triušius. Miesto vaikams nereikia egzotikos, jiems begalinę laimę teikia galimybė iš arti susipažinti gyvais sutvėrimais.

3. Kirkilų bokštas Biržuose – vienas įspūdingiausių apžvalgos bokštų, esančių Lietuvoje. Šiemet jis dar populiaresnis, nes šalia įrengtas visiškai naujas pažintinis takas per karstinius ežerėlius.

4. Atnaujintas Naglių pažintinis takas Kuršių nerijoje taip pat labai populiarus. Jis tęsiasi devynis kilometrus nuo Juodkrantės iki Pervalkos. Čia galima pamatyti Pilkąsias, dar vadinamas Mirusiomis, kopas, užpustytas buvusių gyvenviečių vietas, savaiminės kilmės miško augaliją bei po smėliu palaidotus šimtamečių miškų dirvožemius.

5. Pakruojo dvaras visada pritraukdavo labai daug turistų, o šiuo metu čia vyksta įspūdingas gėlių festivalis. Smagiausia tai, kad šiame festivalyje lankytojai tampa ne stebėtojais, o dalyviais. Kiekvieną savaitgalį čia vyksta vestuvės pagal Šekspyro pjesę „Vasarvidžio nakties sapnas“ ir lankytojai tose vestuvėse gali būti liudininkais, pabroliais, pamergėmis ar svečiais.

Pakruojo dvaro gėlių festivalis
Foto: Organizatoriai

6. Kaunas visą vasarą turės labai daug renginių, o šiemet senamiestyje atidaryta menininko Vytenio Jako „Kiemo galerija“, įsikūrusi tiesiog po atviru dangumi.

7. Marijampolėje vykęs „Malonny“ meno simpoziumas,šiais metais mieste paliko dar keturis naujus įspūdingus piešinius. Jie kviečia miesto gyventojus ir svečius pasigrožėti gatvės menu.

8. Vilniaus savivaldybė išleido spalvingą ir patogų žemėlapį „Vilnius vaikams“. Jame nurodytos įdomiausios vietos ir veiklos visai šeimai. Žemėlapį galima rasti Vilniaus turizmo informacijos centre.

9. Po serialo „Černobylis“ labai suaktyvėjo lietuvių susidomėjimas tamsiuoju turizmu, todėl rekomenduoju apsilankyti Šaltojo karo muziejuje. Jis yra vienas iš trijų pasaulio muziejų, skirtų šiam istorijos tarpsniui: vienas yra pas mus, Lietuvoje, kiti du – Amerikoje. Prieš savaitę su šeima jame lankiausi ir sutikau labai daug turistų. Čia yra galimybė leistis į šachtas, pamatyti tas vietas, iš kurių balistinės raketos buvo nukreipiamos į didžiausius Europos miestus. Muziejuje kiekvieną valandą vedamos ekskursijos, lankytojai keliauja su gidu. Jis viską parodo, papasakoja – tikrai įdomi ekspedicija.

Šaltojo karo muziejus iš paukščio skrydžio

10. Negaliu nepaminėti aktyvių pramogų. Šioje srityje nepralenkiami lyderiai yra vandens parkai, bet lietuviai itin pamėgo ir kitas ekstremalias pramogas. Plaukti baidarėmis upe? Nebeįdomu. Tautiečiai renkasi naktinius baidarių žygius, naktinius žygius irklentėmis, šikšnosparnių stebėjimą naktį, žygius basomis kojomis – kokių tik žygių nėra Lietuvoje!

– Keliauti po Lietuvą vilioja įdomios vietos – dvarai, apžvalgos bokštai, įvairūs gamtos objektai, tačiau dažnas ryžtasi tik vienos dienos kelionei, be nakvynės. Kaip manote, ar tai lemia žmonių taupumas, ar nakvynės vietų stoka turistams mažiau pritaikytuose miestuose?

– Daugelis žmonių renkasi 1 dienos keliones, nes tai yra patogu – gali per trumpą laiką nuvažiuoti, aplankyti ir grįžti. Nors pati įsitikinau, jog Lietuva yra maža tol, kol sėdi namie ant sofos, bet kai pradedi važiuoti, pamatai, kad taip tikrai nėra. Kaip minėjau, važiavome į Šaltojo karo muziejų ir atrodė, kad mums nuo pajūrio ta kelionė bus labai greita. Bet norėjosi ir vienur, ir kitur, kur gražu, sustoti, įspūdingoje vietelėje stabtelėti. Išėjo visos dienos kelionė, nors atrodė, kad užtruksime kelias valandas.

– Kelionės po Lietuvą žavi savo spontaniškumu, bet paskutinę minutę pradėjus ieškoti nakvynės vietų galima likti it musę kandus. Kaip elgtis tokioje situacijoje, kur ieškoti nakvynės?

– Visada raginame važiuoti su nakvyne. Galima tų vietų rasti, bet mes visą laiką siūlome skrupulingai planuoti kelionę. Kai važiuojame į užsienį, tikrai nevykstame iš anksto nesusiradę nakvynės, tiesa? Lietuvoje taip pat galima susirasti gerų nakvynės vietų – juk yra daugybė informacijos šaltinių, pavyzdžiui: Booking.com ar atostogoskaime.lt, kur nurodomos kaimo turizmo sodybos.

Taip pat turizmo informacijos centrai, esantys visose 60-yje savivaldybių su vos keliomis išimtimis, gali padėti rasti nakvynės vietą. Dauguma šių centrų dirba ir savaitgaliais iki 16-17 val., todėl jeigu savaitgalį spontaniškai išvažiavote iš anksto nesusiradę nakvynės – skambinkite, jie tikrai padės. Kitas variantas – galima įsimesti į automobilį palapinę ir nakvoti joje, Lietuvoje tam yra puikios sąlygos.

Šią vasarą, kaip niekad iki šiol, siūloma labai įdomių nakvynės variantų. Pavyzdžiui, sodyboje „Gazebos“ galima gyventi tarsi Balio saloje, bet keliauti toli nereikia – azijietiško stiliaus kempingas įsikūręs Baltijos pajūryje. Taip pat galima nakvoti vienuolynuose, pilyse, malūnuose, netradicinėse palapinėse, tarp medžių pakeltuose hamakuose. Jau ne vienas verslininkas siūlo išbandyti nakvynę namelyje medyje, jų yra ir Anykščiuose, ir Tauragėje, ir Molėtuose.

Namelis medyje
Foto: DELFI / Modesta Meškė

Įdomi nakvynės vieta siūloma ir Svencelėje – konteineriuose įrengtus apartamentus ypač pamėgo jaunimas, čia atvykstantis kaituoti. Na, o jeigu nakvynės nerandate, aš manau, mūsų žmonės yra labai svetingi – tikrai leis permiegoti ant šieno.

– Kaip ir minėjote, vasarą lietuviai traukia ne tik į kurortus, bet ir į Vilnių. Ar galėtumėte patarti, ką čia būtina pamatyti, nuveikti? Galbūt aplink Vilnių yra naujų turistų traukos centrų, tik ne visi juos žino?

– Aš manau, kad mums, gyvenantiems Vilniuje, atrodo, kad viską čia žinome, bet visų kitų Lietuvos miestų gyventojams sostinė yra nepažintas miestas. Vilniuje turistus ypač traukia teminiai maršrutai: „Vilnius vaikams“, kavos, kino, meno maršrutai, nemokami muziejai. Paskutinis mėnesio sekmadienis, kai visi muziejai nemokamai atveria duris lankytojams, taip pat labai pasiteisino – turistai atvažiuoja į Vilnių ir pasilieka čia visą savaitgalį.

Prieš kelias dienas dalyvavau Vilniuje vykstančioje ekskursijoje po stiklo kvartalą ir sužinojau labai daug įdomybių. Šis kvartalas, įsikūręs Senamiesčio širdyje, seniau buvo gana uždaras, o dabar tai laisvai pereinamas kvapnus rajonas. Atrodo, gyveni savo mieste, bet ir pats jame tampi turistu.

Halės turgus – dar viena populiari vieta ir vilniečiams, ir kitų Lietuvos miestų gyventojams. Jame lankytojai dalyvauja ekskursijose, degustacijose, ragauja įvairių gaminių.

Dalia Vaitkutė-Šiaulienė, Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė

– Kiek lietuviai išleidžia kelionėms Lietuvoje?

– Praėjusią vasarą atliktas vietinio turizmo tyrimas parodė, kad per vieną kelionę vienas žmogus išleidžia 107 eurus. Didžiausią šios sumos dalį sudaro išlaidos maistui ir gėrimams. Likusi suma išleidžiama nakvynei, transportui ir pramogoms. Lietuviai yra gana pretenzingi keliautojai, bet 90 proc. šalies gyventojų sako, kad jie patenkinti kelionėmis po Lietuvą.

Labai džiugina ir tai, kad 70 proc. Lietuvos gyventojų savo ilgąsias atostogas leidžia tėvynėje. Žinant tai, kad mes, lietuviai, dažnai mėgstame šiek tiek pabambėti kalbėdami apie savo kraštą, tai tikrai yra labai geri rodikliai.

Visą pokalbį rasite DELFI TV laidos įraše.