Psichologai sutaria, kad gyvūnai daro teigiamą įtaką vaikų emocinei, socialinei ir pažintinei raidai, ypač nuolat namuose laikomi naminiai gyvūnai, rašoma pranešime žiniasklaidai. Tačiau didelė dalis šeimų, gyvenančių didmiesčiuose, nusprendžia, kad dar vienam šeimos nariui nebegalės skirti laiko. Jei šeima nebeturi giminių kaime, kur maistui auginamos vištos ar karvės, o prie būdos pririštas sarginis šuo, vaiko kontaktai apskritai tampa labai reti.

Kad vaikams įdomūs gyvūnai galima įsitikinti savaitgalį nuvykus į zoologijos sodą, kur susirenka gausybė šeimų. Animaciniai filmukai, pasakos, piešiniai ant drabužių – gyvūnų vaizdiniai traukia vaikus nuo pat mažens.

Niša kaimo turizmui

Prie įgimtos vaikų meilės gyvūnams prisitaiko ir kaimo turizmas. Įvairios sodybos augina avis, elnius, alpakas ir kitokius gyvūnus, kurie traukia atvykti šeimas. Ne išimtis ir Rokiškio rajone įsikūręs Ilzenbergo dvaras, kuriame pradėti auginti triušiai.

Triušiai apsigyveno dvaro restorano terasoje – jie palaiko kompaniją pavalgyti atvykusiems svečiams. Dvaro vietininkas Gintaras Bingelis patikino, kad triušiai auginami ne maistui, o lankytojams pasidžiaugti. „Jie jau per pirmąsias kelias savaites sulaukė daug žmonių dėmesio, ypač sudomino su tėveliais atvykusius vaikus. Neabejoju, kad jie taps tikromis dvaro pažibomis“, – tikino G. Bingelis.
Jis sako, kad triušiai dvare įkurdinti ir dėl istorinių priežasčių: „Velykiniu triušiu puošti Šv. Velykų stalą pradėjo vokiečių liuteronai. Būtent jie prieš 500 metų atvyko į šį kraštą ir įkūrė šį dvarą. Jie triušį laikė savotišku teisėju, kuris įvertina ar žmogus pastaruosius metus elgėsi teisingai“.

Triušiai Ilzenbergo dvare
Foto: Ilzenbergo dvaro nuotr.

Triušiai – traukos objektas

Į Okunoshimą salą, esančią Vidinėje Japonijos jūroje, kasmet plaukia tūkstančiai turistų. Priežastis paprasta – saloje klaidžioja šimtai laukinių triušių. Tiesa, priežastis, kodėl saloje apsigyveno toks būrys šių gyvūnėlių, nėra labai linksma, mat Okunushimos salos istorija – tamsi.

Čia iki Antrojo pasaulinio karo buvo gaminamos nuodingos dujos, o triušiai buvo naudojami bandymams. Todėl spėjama, kad po karo laboratorijai užsidarius, gyvūnai buvo išlaisvinti arba pabėgo patys, o dabar saloje lakstantys triušiai yra jų palikuonys. Pagal kitą teoriją, į salą 8-ajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje atgabenti keli triušiai ir nuo to laiko jų populiacija išaugo kelis šimtus kartų.

Dabar saloje po miškus ir gatvės lakstantys triušiai – itin draugiški. Jie vaikšto paskui atvykusius turistus, mat per daugelį metų jau yra pripratę prie žmonių. Turistai triušius pašeria, su jais fotografuojasi, vaizdo įrašai su būriais šių gyvūnų sulaukia daug interneto vartotojų dėmesio.
Nors triušių kiekis Ilzenbergo dvare – kur kas kuklesnis, tačiau G. Bingelio manymu, tokie pavyzdžiai yra puikus įrodymas, kokia yra šių gyvūnų trauka.

Prakilnioji zona
Foto: Organizacijos nuotr.

Atstoja kaimą

Ekologiniais principais ūkininkaujantis dvaras laiko naminių gyvulių bei paukščių būrį – karvių, avių, jaučių, vištų. Anot G. Bingelio, dalis didmiesčiuose augančių vaikų nėra matę naminių gyvulių ir nežino, pavyzdžiui, iš kur atsiranda kiaušiniai ar pienas.

„Nors labai egzotinių gyvūnų nelaikome, tačiau apsilankymas mūsų dvaro ūkyje galėtų tapti edukacine priemone vaikams ir priminti mūsų valstietiškas šaknis. Nykstant lietuviškam kaimui, vaikai nebemato naminių gyvulių ir ne kiekvienas supranta ūkininkavimo vertę, iš kur atsiranda maistas ant stalo“, – sako dvaro vietininkas.

Ilzenbergo dvaras taip pat laiko dvi alpakas – baltą ir rudą, o parke paleistos ganosi 7 baltos žąsys, kurios mėgsta palydėti lankytojus, juos „pakalbinti“. Nuo lapių, šeškų ir kitų plėšrūnų dvaro paukščius globoja keturi šunys. Be to, dvaro parkas pilnas laukinės gyvybės – čia užklysta voverės, atskrenda gandrų, gyvena retų vabalų.

„Triušiai tapo nedidelės Ilzenbergo šeimos dalimi. Juos lankytojai galės paglostyti, šerti specialiu pašaru. Pakelta triušio uodega reikš, kad jis jūsų dėmesiu džiaugiasi“, – tikina G. Bingelis.

Ilzenbergo dvaras
Foto: Ilzenbergo dvaro nuotr.