1. Dviračiu po Rusnės salą
Trukmė: iki 4 valandų
Atstumas: 25 kilometrai
Rusnės sala priskiriama Nemuno deltos salynui ir išsiskiria ypatingu kraštovaizdžiu – salą vagoja daugybė upelių, senvagių, čia galima aptikti daug pelkių, gėrėtis pievų ir krūmokšnių kraštovaizdžiu. Rusnės saloje užfiksuota ir žemiausia Lietuvos vieta.
Žygio pradžia – 332 metrų ilgio Rusnės tiltas per Atmatos upę. Pravažiavus tiltą, sukama į dešinę ir važiuojama Uostadvario kryptimi iki žemiausios Lietuvos vietos, esančios 1,3 m žemiau jūros lygio.
Važiuojant toliau, galima susipažinti su kultūros paveldo vertybėmis – Uostadvario švyturiu ir Vandens kėlimo stotimi. Privažiavus Uostadvario apžvalgos bokštelį, jame galima pasigėrėti Nemuno priešakinės deltos gamtinio rezervato vaizdais, Kuršių mariomis, Kuršių Nerija. Pakalnės pažintiniame take mūsų laukia įspūdinga užliejamų pievų augalija ir gyvūnija. Žygiui baigiantis galima pasigrožėti Rusnės-Žalgirių paplūdimiu ir apsilankyti prie buvusio Peterso tilto.
2. Aplink Platelių ežerą
Trukmė: 1 diena
Atstumas: 24 kilometrai
Šiaurės vakarų Lietuvoje esantis Žemaitijos nacionalinis parkas saugoja Platelių ežeryno ir jo apylinkių gamtos ir kultūros vertybes. Beveik pusę jo teritorijos sudaro miškai, tuo metu ežerai – 7 proc. parko teritorijos.
Žygį galima pradėti nuo Žemaitijos nacionalinio parko lankytojų centro ir vienos seniausių Lietuvoje Platelių šventų apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčios, suręstos iš tašytų rastų. Toliau pravažiuosite Platelių dvaro sodybą su parku, kuriame galima pamatyti saugomų augalų ir gyvūnų. Šis parkas laikomas didžiausia šikšnosparnių buveine Žemaitijos nacionalinio parko teritorijoje. Platelių ežero panorama galima pasigėrėti iš Platelių ežero apžvalgos aikštelės. Iš jos privažiuosite gatvinį Beržoro kaimą, istoriniuose šaltiniuose minimą nuo XV a., o pakeliui galima įsilipti į Siberijos apžvalgos bokštą, nuo kurio atsiveria vaizdas į Platelių ir Beržoro ežerus bei Siberijos pelkę.
Netoliese esančioje Leonardo Černiausko meno galerijoje, įsikūrusioje 1816 m. statybos buvusiame akmeniniame vandens malūne eksponuojami menininko tapybos ir medžio darbai. Plokštinės gatve, dviračių taku galima pasiekti Šaltojo karo ekspoziciją. Po apsilankymo joje, galima keliauti į Plokštinės mišką, kuriame driekiasi 3 km Plokštinės pažintinis takas. Kiek toliau yra Paplatelės pažintinis takas su apžvalgos aikštele bei apžvalgos bokšteliu. Netoliese galima apsilankyti Pakastuvos paukščių stebėjimo bokšte: čia pravartu turėti žiūronus, kurie leis iš arčiau susipažinti su čia gyvenančių paukščių gyvenimu. Pavažiavus Žemaičių Kalvarijos gatve, prie žiedinės sankryžos galima rasti Užpelkių piliakalnį. Litvakų Atminimo sode rasite Lietuvos kontūrą atkartojančių krūmų liniją, joje – iš metalo kaltos obelys protėviams atminti. Iš šio sodo galima sugrįžti į pagrindinį dviračių maršrutą, žvyro keliu pasiekti Šeirės mišką ir jame esantį pažintinį taką.
3. Dviračiu po Kuršių nerijos nacionalinį parką
Trukmė: 2 dienos
Atstumas: 104 km
Kuršių nerijos nacionalinis parkas – miškinga teritorija Lietuvos vakaruose, iš rytų pusės skalaujama Kuršių marių, iš vakarų – Baltijos jūros. Viena iš parko vertybių – įspūdingos kopos. Kuršių nerija įtraukta į UNESCO pasaulinio kultūros paveldo sąrašą.
Šis maršrutas eina miškingomis vietovėmis, kuriose uždraustas autotransporto eismas, todėl tai taps puikia proga susipažinti su įspūdingiausiomis nerijos vietomis. Žygis pradedamas keltu nuo Klaipėdos centro į Kuršių neriją. Kelionės pradžioje galima pasigėrėti Klaipėdos uosto molais, apsilankyti Nerijos forte, Lietuvos jūrų muziejuje, delfinariume, etnografinėje pajūrio žvejo sodyboje, žvejybos laivų aikštelėje, pamatyti išskirtinės architektūros Smiltynės Kurhauzą. Keliaujant per Kuršių nerijos nacionalinį parką, galima pasigėrėti kraštovaizdžiu iš „Meškos galvos“ kopos regyklos. Toliau maršrte jūsų laukia Juodkrantės švyturys, Raganų kalno skulptūrų ekspozicija, pažintinis dendrologinis takas Juodkrantėje, Juodkrantės vėtrungių galerija, miniatiūrų muziejus, didžiausia ir viena seniausių Lietuvoje žinomų pilkųjų garnių ir didžiųjų kormoranų kolonija.
Toliau dviračių takas veda į Naglių gamtinio rezervato pažintinį taką, čia pat galima pasigėrėti negyvosiomis kopomis. Išvažiavus iš Preilos galima pamatyti išskirtinę medžiais apaugusią kalvą – Vecekrugo kuopą. Toliau galima stabtelėti Nidos kultūros ir turizmo informacijos centre, aplankyti rašytojo Thomo Manno memorialinį muziejų, Kuršių Nerijos istorijos muziejų, Mizgirių gintaro galeriją-muziejų, etnografinę Nidos žvejo sodybą, Parnidžio kopos saulės laikrodį.
4. Kairiojo Neries kranto turizmo trasa
Trukmė: 1 diena
Atstumas: 25 kilometrai
Neries regioninis parkas garsėja didžiausiomis Neries kilpomis, aukštomis upės kalvomis, miškingais upės slėniais ir skardžiais, pilkapiais ir piliakalniais. Parke saugojamas paskutiniojo ledyno sustumtų aukštumų kraštovaizdis.
Visame maršrute yra medinės krypties nuorodos, todėl nepasiklysite. Kelionę galima pradėti nuo Bražuolės stovyklavietės, pasigrožėti „Raganos šluotos“ pušimi ir vaizdu, atsiveriančiu nuo Panerių miško apžvalgos bokštelio. Pamatyti Panerių dvaro sodybą, susipažinti su Verkšnionių užkeiktų vestuvių akmenų legenda.
Tuomet galima aplankyti Padūkštų pilkapyną, „Raguvos“ poilsiavietę, Purvės rėvą, Peklynės kalną, pamatyti Ausiutiškių konglometarą. Kelionės pabaigoje galima pasigėrėti vaizdu iš Ausiutiškių regyklos bei atsigaivinti Pinyklos mitologinio šaltinio vandeniu.
5. Didysis Dusios dviračių žiedas
Trukmė: 1 diena
Atstumas: 36 km
Maršrutas driekiasi Metelių regioniniame parke, esančiame pietvakarių Lietuvoje. Jis pasižymi vienais švariausių ežerų Lietuvoje, kalvomis ir daubomis. Šio parko simboliu tapo baliniai vėžliai, kuriems čia įrengtas specialus draustinis.
Kelionė prasideda nuo Metelių regioninio parko lankytojų centro, kuriame teleskopu galima pasižvalgyti po Dusios ežero pakrantes, apsilankyti šalia esančiame paplūdimyje. Pažintiniame take „Bijotų-Širvinto miškais“ galima pasigėrėti šimtamečiais medžiais, o įspūdinga panorama atsivers nuo Metelių apžvalgos bokšto.
Netoliese stovi eklektinės architektūros Metelių bažnyčia, , galima stabtelėti Metelių poilsiavietėje, o tuomet pakilti į Prelomciškės piliakalnį. Pravažiavus Randiškės kaimo kapines, laukia Giraitės piliakalnis, Kryžių šventovė. Kelionė baigiasi Graužų poilsiavietėje.
6. Pagramančio regioninio parko dviračių trasa
Trukmė: 1 diena
Atstumas: 42 km
Pagramančio regioninis parkas yra vakarų Lietuvoje, jame saugomas Akmenos ir Jūros upių santakų slėnių ir miškų kraštovaizdis. Parke vyrauja eglynai, randama vaizdingų atodangų, upių slėnių, o šiame maršrute įspūdingais vaizdais bus galima pasigėrėti nuo kabančių tiltų.
Žiedinė dviračių trasa prasideda Pagramančio gyvenvietėje, takas įrengtas 2011 metais, siekiant supažindinti lankytojus su parko vertybėmis. Čia galima išvysti unikalia architektūros vertybe laikomą švč. Mergelės Marijos nekaltojo prasidėjimo bažnyčią, tuomet aplankyti Pagramančio piliakalnį ir pasigėrėti vaizdais, atsiveriančiais nuo regyklos ant Pagramančio atodangos. Aplankius Kreivių piliakalnį, kelionė tęsiama pro Akmenos upės riedulyną. Pakeliui galima stabtelėti Pūtvės poilsiavietėje, o tuomet pamatyti Andriejaičių ąžuolą ir šv. Antano koplytstulpį. Pailsėjus poilsiavietėje „Lakštingalų slėnis“, pasiekiame Lylavos pažintinį taką, vedantį pro upelį ir retas augalų rūšis.
Pakeliui galima aplankyti akmenį „Milžinas“, Tamošaičių ąžuolą, Balskų poilsiavietę. 24 metrų aukščio Genio atodanga žada įspūdingus vaizdus, čia pat galima išvysti galingus Genių bei Gudlaukio ąžuolus. Maršrutas tęsiasi per Gudlaukio tiltą bei kabantį tiltą per Jūros upę. Bene gražiausia maršruto vieta išskiriama Jūros ir Akmenos upių santaka. Ja pasigrožėjus, galima apsilankyti Pagramančio regioninio parko lankytojų centre, o netoliese galima pasiekti dar vieną kabantį Ringių tiltą.
7. Kauno tvirtovės fortų žiedas ir jo išbandymas
Trukmė: 2 dienos
Atstumas: 65 km
Kauno tvirtovės parke saugojamas Kauno tvirtovės karinio paveldo teritorija. Joje randama karo architektūros ir fortifikacijos statinių ir kitų objektų, vertingų istorine ir architektūrine prasme.
Kauno tvirtovės parke galima išmėginti dviračių maršrutą, leisiantį susipažinti su šalies istorija, o tuo pačiu pamatyti piliakalnius, dvarus, draustinius, muziejus, atodangas. Pirmąją dieną, pradėjus žygį nuo šalia IX forto muziejaus administracijos pastato esančios automobilių stovėjimo aikštelės, vykstama iki III forto pakeliui aplankant X, XI, I ir II fortus. Tęsiant kelionę, galima pasižvalgyti į Kauną nuo Veršvų piliakalnio, pakeliui galima apsilankyti Tado Ivanausko įkurtame botanikos parke, pasigrožėti Marvelės upės slėniu ir čia krintančiomis kaskadomis.
Pakeliui iš II į III fortą verta padaryti lankstą ir aplankyti VDU Botanikos sodą. Tarp III ir IV fortų Jiesios piliakalnį, dar vadinamą Napoleono kalnu, o taip pat Jiesios kraštovaizdžio draustinio pažintinį taką ir Jiesios atodangą. Toliau maršrutas tęsiasi pro V, VI, VII ir VIII fortus, tuo pačiu galima pamatyti Linkuvos gynybinius įtvirtinimus ir Linkuvos dvarą. Maršrutas baigiasi aplankius monumentą masinių žudynių vietoje ir Kauno IX forto muziejuje.
8. Krekenavos regioninio parko pietinis dviračių žiedas
Trukmė: 1 diena
Atstumas: 37 km
Krekenavos regioniame parke saugojamas Nevėžio upės kraštovaizdis ir ją supančios vertybės. Parke vyrauja mišrūs, drėgni miškai, vandens telkiniai, pelkės.
Kelionė pradedama Krekenavos regioninio parko lankytojų centre, kuriame galima susipažinti su parko vertybėmis. Prie pat lankytojų centro – Krekenavos apžvalgos bokštas, Krekenavos bazilika. Važiuojant toliau galima pasiekti buvusias Krekenavos žydų bendruomenės kapinaites, šalia kurių auga garsioji šimtametė Švenčiuliškių pušis, galima pamatyti išskirtines Švenčiuliškių kaimo kapinaites. Toliau laukia Nevėžio senvagės poilsiavietė ir pažintinis takas Nevėžio upės slėnyje, netoliese randamas kultūros paminklas – Barinės kapinynas.
Toliau pravažiuojama Daniliškio liepų alėja, pamatyti Burvelių akmenį su dubeniu, Burvelių alkakalnį, Kazokų kaimo sugriautą tiltą ir apžvalgos aikštelę Kazokuose. Tikra maršruto egzotika – virš Nevėžio kabantis Surviliškio tiltas. Netoliese randama unikali Surviliškio Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia, apžvalgos aikštelė Surviliškyje, Bakainių piliakalnis, Linkavičių dvaro sodyba.
9. Gražutės didysis dviračių takas
Trukmė: 2 dienos
Atstumas: 45 km
Šiaurės rytinėje Lietuvos dalyje esančiame Gražutės regioniniame parke saugomas ežeringas ir miškingas Šventosios upės aukštupio kraštovaizdis. Šiame parke suskaičiuojama virš 70 vandens telkinių, jame gausu kultūros paveldo objektų.
Apsilankius Gražutės regioninio parko lankytojų centre, galima pamatyti Salako totorių kapines, Salako švč. Mergelės Marijos Sopulingosios bažnyčią, Salako pušį, galima pailsėti stovyklavietėje prie Luodžio, o tuomet leistis tiltu per Šventąją iki Žagarinės kaimo senųjų kapinių ir Švento ežero. Toliau galima pasigrožėti Rūsteikių pilkapynu, pamatyti seną medinę Rūsteikių sentikių cerkvę.
Stabtelėjus Asavo stovyklavietėje, kelionė tęsiasi pro Samaukos pilkapyną, egles seses, Antrojo Pasaulinio karo vokiečių karių kapines. Toliau galima pasigrožėti Tiltiškių vandens malūnu, Kiemonių piliakalniu, Čepeliškių pilkapynu, Salako kalnu „Kunigokalniu“.
10. Pro durpynus ir Šiluvą
Trukmė: 1 diena
Atstumas: 29 km
Tytuvėnų regioninis parkas yra vidurio vakarų Lietuvoje, jame vyrauja miškai ir pelkynai, jame saugomas gamtos ir kultūrinis paveldas, garsūs katalikybės židiniai.
Maršrutas prasideda nuo Tytuvėnų bažnyčios ir vienuolyno ansamblį, tęsiasi pro Bridvaišio ežerą ir jo paplūdimį, šalia galima aplankyti Bridvaišio piliakalnį ir „Pionierių“ paplūdimį. Įspūdingu Tytuvėnų kraštovaizdžiu galima pasigrožėti nuo 15 metrų aukščio Tytuvėnų apžvalgos bokšto, galima aplankyti buvusią Pašakarnio dvarvietę su parku, pravažiuoti pro Plekaičių tvenkinį, Pežų ežerą, Akmenės akmenį su koplytėle, raudonplytę Šiluvos švč. Mergelės Marijos Gimimo baziliką, paminklą popiežiui Jonui Pauliui II Šiluvoje, apsilankyti Šiluvos muziejuje.
Toliau galima pamatyti unikalią Šiluvos švč. Mergelės Marijos Apsireiškimo koplyčią, Šiluvos žydų senąsias kapines. Pamačius apleistą vandens malūną, pro Rutelių kaimą grįžtama į Tytuvėnus.
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos
Rodyti diskusiją (16)