Į atrakcionų parko teritoriją šiandien įžengti draudžiama, tvora nukarstyta šypsenas keliančiais įspėjimais apie piktus šunis, o greta tarsi sargas stovi policijos komisariatas. Pastebėjome, kad daugelyje vietų tvora aplaužyta, todėl nesunkiai įveikiama prašalaičiams. Vis dėlto paisydami draudimų per tvorą nesiropštėme – smalsumui patenkinti naudojome droną, kuris, skraidydamas virš atrakcionų parko, nepamatė nė vieno pikto šuns (kaip keista). Bet vieniši nesijautėme – iš toli mus nuolat stebėjo angelai sargai – policijos pareigūnai.
Atrakcionų apžiūrėjimas iš paukščio skrydžio užkabino ne juokais – po vieno drono skrydžio sekė kitas, po nuotraukos – dar viena, kol pora valandų ištirpo lyg per keletą minučių. Visi atrakcionai surūdiję, girgždantys ir, atrodo, vos papūtus vėjeliui ims ir išskraidys dalimis. Aplink atrakcionų parką sužėlę medžiai ir krūmai, aptverta teritorija apaugusi žolėmis, visur mėtosi išdaužyti stiklai, sienos nupaišytos grafičiais, mėtosi tuščia alkoholio tara. Visa tai matant net susigraudinti įmanoma – kiek laiko vaikystėje čia praleista!
Atrakcionų parko pažiba – apžvalgos ratas, rudenį nukritus lapams, matomas iš beveik visų Elektrėnų. Iš 30 metrų aukščio apžvalgos rato atsiverdavo ne tik graži gyvenvietės panorama, bet ir Elektrėnų apylinkės.
Paskutinį parko gyvavimo dešimtmetį merdinčiuose atrakcionuose vykdavo miesto šventės. Amerikietiški kalneliai „JetStar“, vieninteliai tokie Lietuvoje, paskutinį kartą veikė 2012-aisiais, kada dėl viršuje užstrigusio vagono čia suvažiavo gelbėtojai ir ugniagesiai. Tada padedami gelbėtojų žmonės buvo nuleisti iš 20 metrų aukščio. Nuo to laiko norinčių rizikuoti nebeatsirado, o parkas buvo uždarytas kaip neatitinkantis saugumo reikalavimų.
Laikas čia tarsi sustojęs, tylu, tik medžiai ošia. Net šalia esančios marios sustingusios. Toks nykus vaizdas priminė nuotraukose matytą Černobylio atrakcionų parką. 1986-ųjų gegužės pirmąją dieną panašaus dydžio Ukrainos mieste Pripetėje taip pat turėjo būti atidarytas panašus atrakcionų parkas. Deja, parkas taip ir nespėjo nudžiuginti Pripetės vaikų, nes likus keturiomis dienomis iki atidarymo Černobylio atominėje elektrinėje nugriaudėjo lemtingas sprogimas.
Grandioziniai planai liko „popieriuose“
Elektrėnai – vienas jauniausių miestų Lietuvoje, visiškai dirbtinai sovietiniais laikais įkurtas pusiaukelėje tarp Vilniaus ir Kauno. Net nebuvę šiame mieste važiuodami greitkeliu Vilnius–Kaunas yra matę Elektrėnų kaminus, priklausančius šiluminei elektrinei – jie matosi iš labai toli.
Šis betono miestas buvo pradėtas statyti 1960 metais, kad elektrinės ir elektrinę aptarnaujantys darbuotojai turėtų kur gyventi su šeimomis. Elektrėnuose tuomet buvo pastatyta ne tik elektrinė ir krūva daugiabučių – atsirado ledo rūmai, į kuriuos pramogauti suvažiuodavo vaikai iš aplinkinių miestų ir miestelių.
Ten, kur marios, ten ir jachtos, tad buvo įkurtas jachtklubas. Mūsų aplankytas atrakcionų parkas „Vaikų pasaulis“ sukurtas pagal architektės L. Majerienės projektą, o pastatytas ir oficialiai atidarytas 1986 metais. Vaikų pasaulyje buvo žaidimo automatų paviljonas, sūpuoklės, daug įvairių atrakcionų: „Siurprizas“, „Muzikinis ekspresas“, „Ramunėlė“, amerikietiški kalneliai.
Elektrėnų klestėjimo metais atrakcionų parke nuolat skambėdavo vaikų juokas ir muzika, tačiau vėliau miestas ėmė skursti. Tinkamai nesuvaldžius miesto biudžeto ir laiku neinvestavus į pastatų bei konstrukcijų atnaujinimą populiarūs objektai tapo nykūs ir pavojingi.
Dar gūdžiais 2004 metais, Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, Elektrėnuose ketinta pastatyti universalų laisvalaikio ir edukacijos centrą „Jaunimo krantas“ ir pramogų kompleksą „Energolendas“, į kuriuos tuomet ketinta investuoti apie 200 mln. litų. Projekto pabaiga buvo numatyta 2008 metais, o jam pasibaigus nauji amerikietiški kalneliai turėjo matytis net nuo greitkelio. Atvažiuojant mus „pasitiko“ tik elektrinės kaminai, kurie nudažyti tarsi kalėdiniai saldainiai, todėl akivaizdu, kad megaprojektas taip ir liko tik popieriuose.
Pramankštinę droną ir sužvarbę nuo drėgno šalčio patraukėme namo. Važiuodami svarstėme, ką Elektrėnų gyventojai ir miesto svečiai šiandien norėtų matyti atrakcionų parko vietoje. Gaila, kad po nepriklausomybės Lietuvoje nebuvo pastatytas nė vienas normalus lauko atrakcionų parkas. O norinčių apsilankyti, manau, netrūktų, tai būtų ir geras traukos centras turistams iš aplinkinių šalių.
