Dvarų naikinimas tęsiasi ir šiomis dienomis – ne per seniausiai nuskambėjo istorijos apie du naikinamus dvarus Joniškio rajone ir Suvalkijoje. Tad ar Valstybinio turizmo departamento siekis kviesti žmones keliauti „dvariškai“ atsilieps lietuvių širdyse? O gal tai tik dar vienas bandymas „įsisavinti“ ES lėšas? Tad kokias pramogas ir paslaugas siūlo Lietuvos dvarai? Ar jie pasiruošę priimti turistus?

Nakvynė ar renginiai

Pats paprasčiausias būdas prikelti dvarą naujam gyvenimui – jį parversti viešbučiu su pobūvių sale. Tai padaryta keliuose dvaruose ir pilyse – Taujėnuose, Bistrampolio dvare, Panemunės pilyje. Paprastai viešbučiai įrengiami ne pagrindiniame pastate, bet buvusiose arklidėse ar svirnuose. Gal tai ir geras sprendimas, tačiau apsistodamas šiuose pastatuose tikrai nepasijausi lyg dvare, greičiau kaip eiliniame viešbutyje. Tačiau jei norite rasti tikrą dvaro prabangą – turite apsistoti Panemunės pilyje – čia kambariuose rasite tikrus antikvarinius baldus, tad negali žinoti kokia istorinė asmenybė lovoje gulėjo prieš tai.

Dvarai, turintys viešbučius, orientuojasi į renginius – čia savaitgaliais dažnai vyksta mugės, šventės, kviečiama dvaruose rengti asmenines šventes. Tad jei norisi įspūdingai praleisti savaitgalį – pasižiūrėkite ką siūlo artimiausias dvaras.

Kas leistų šiems dvarams turistus kviesti ne tik savaitgalį? Yra vienas, bet sudėtingas sprendimas – lig šiol nėra dvaro, kuriame galėtų apsistoti visa turistų grupė – tam reikia, kad dvare būtų ne mažiau kaip 40 kambarių turistams. Ar kada nors taip įvyks? Pamatysime.

Dvarai muziejai

Tokių dvarų Lietuvoje nėra daug, vienas iš nedaugelio pavyzdžių – Plungės Oginskių dvaras. Nukentėjęs karo metu, vėliau apleistas, dabar atgimsta kaip Žemaitijos dailės muziejus. Parodos, koncertai, meninės instaliacijos, edukacijos, būtent tai kas dabar traukia laikytojus į minėtą dvarą. Pasistengus dar šiek tiek – reklamuojant renginius ne tik Plungėje, galima būtų surengti didžiulius koncertus, į kuriuos žmonės galėtų atvykti traukiniais tiek iš Vilniaus, tiek ir iš Klaipėdos ar Šiaulių.

Plungės dvaras
Foto: Udrius Armalis

Tačiau yra dvarų – muziejų, kuriuose supranti kad turistai yra visiškai nelaukiami, vienas iš jų Dionizo Poškos Baubliai, įsikūrę buvusioje dvarvietėje. Du uždengti Baubliai, kuriuos norėdami fotografuoti būtinai turėsite nusipirkti bilietą, pats muziejus – tik vienas kambarys, kuriame telpa suvenyrų kioskas ir darbuotojo darbo vieta. Tai ir beveik viskas, ką čia galima pamatyti. Nors muziejus galėtų sutraukti visus turistus, kurie važiuoja automagistrale Vilnius – Klaipėda, deja, dėl prastos vadybos nėra mėgstamas turistų.

Ponia Rozalija, Hoffmaršalas ir kiti personažai

Nėra išlikusių istorinių artefaktų ar dvaro muziejus neturi daug eksponatų? Ne bėda – galima sukurti personažą, kuris papasakos apie dvaro gyvenimą ir jo savininkus. Štai Raudondvario dvare jus sutiks grafiene Rozalija, kuri išduos visas šeimynines paslaptis, o taip pat pavaišins įžymiąją apelsinų sriuba. Po Pakruojo dvarą Jus pavedžios Hoffmaršalas – bravoras, kankinimų kambarys, visa tai žavi turistus. Tad net jei ir dvaras neturi išlikusios istorijos, kuri pritrauktų turistus, ją galima sukurti per teatralizuotus personažus, net jei ir tai šiek tiek pasaka, o ne tikra istorija.

Raudondvario dvaras
Foto: Udrius Armalis

Reikia kažko daugiau?

Kartais dvarui prikelti reikia to, ko nėra kitur. Tą ir siūlo keletas dvarų Lietuvoje. Paliesiaus dvaras tapo klinika, kuri dirba pagal naujausias alternatyvios medicinos tendencijas ir siūlo ne tik ramybę, bet ir sveikatinimo procedūras, paremtas fiziniu krūviu – kas sutikime, mūsų greitame pasaulyje yra visai užmirštama.

Reikia kitokio maisto? Prašome išbandyti biodiniaminiame Ilzenbergo dvare pagaminto maisto – produktai auginami tik šiame ūkyje harmonijoje su gamta. Natūralūs produktai irgi vilioja turistus, tad kiekvienas dvaras gali rasti savo nišą turistų priviliojimui.

Kelionės po dvarus seniai populiarios Latvijoje ir Estijoje, tad keliaudamas po Lietuvos dvarus visada lygini ir galvoji, kad vis tik pasiilgsti to tikro aristokratiško gyvenimo, kaip Kukšu dvare, kur savininkas vokietis ne tik atstatė dvarą, bet ir surinko didžiausią prieškarinių Latvijos menininkų darbų kolekciją, ar Kau dvaro Estijoje, kur Estijos parlamento nario ir Niujorko menininkės šeima aukcionuose perka žymiausių menininkų darbus ir jais puošia dvarą. O gal būt trūksta gurmaniškos vakarienės?

Ją siūlo Rumenes dvare Latvijoje – gali gauti 16 patiekalų vakarienę iš patiekalų, kurią sudaro tik kvapai. Na, o Lietuvos Turizmo departametui linkiu, kad šis projektas netaptu dar vienu blogu ES pinigų panaudojimo pavyzdžiu, o prieš darant bet kurį projektą – nebijoti į pagalbą pasikviesti žmonių, kurie iš tiesų yra nagrinėjamos temos ekspertai.

Kukšų dvaras Latvijoje
Foto: Udrius Armalis