Puikiai pažįstama Plokščių gyvenvietė, Gelgaudiškis ir Sudargas gamtininką žavi reljefo įvairove, savitu gamtos grožiu ir, kaip jis pats sako, „charakteriu“.

Pasakodamas apie „lietuviškomis Alpėmis“ vadinamą Plokščių gyvenvietę, S. Paltanavičius džiaugiasi ne tik nuostabia jos gamta, bet ir išsaugotu Vaiguvos upeliu. Tai vienintelis Lietuvoje upė-kelias, taip vadinamas dėl to, kad ilgus metus žmonės namus pasiekdavo tik juo eidami arba važiuodami. „Kitur gal būtų upeliuką „suspraudę“ į vamzdžius, nutiesę keliuką. Arba iškasę griovį ir juo paleidę upelio srovę. O čia jis išliko – tikras kaip kažkada“, – pastebi Selemonas. Suvalkietis ragina aplankyti ir kitą ne mažiau įdomų Suvalkijos (Sūduvos) miestą – Gelgaudiškį ir dvaro sodybą. Pats Gelgaudiškio dvaro savininkas Gustavas Koidelis kadaise turėjo ir sūrių gamyklą, kur sūriai buvo spaudžiami šveicarišku būdu ir netgi gabenti į Varšuvą.

Norintys susipažinti su šio krašto virtuve turi puikią galimybę apsilankyti Šakiuose esančioje kavinėje-picerijoje „Kiba“ ar Zyplių dvare įsikūrusiame restorane „Kuchmistrai“. Tiek kavinėje-picerijoje, tiek restorane užsisakiusiems edukacinę programą „Zanavykų ragaučius“ bus pasiūlyta paragauti keptos kopūsto galvos, naminių lašinių, dešros, daug kitų zanavykų valgių ir netgi gilių kavos.

Norintys paragauti didikų virtuvės patiekalų galės jų išsirinkti iš restorano „Kuchmistrai“ valgiaraščio. Restorano virtuvės meistrai valgius kūrė remdamiesi senosios lietuvių virtuvės tradicijomis. Čia rasite ruginės duonos ir jaunų burokų lapų „Šaltybarščių“, švelnaus, krosnyje keptų silkių pašteto su aluje marinuotais svogūnais ir kanapių aliejumi, aluje troškintos kiaulienos su bulvėmis, apkeptomis su kmynų sviestu, ir daug kitų patiekalų. Restorano siūlomas valgiaraštis – tikras Lietuvos didikų virtuvės paveldo pavyzdys.

Atgavę jėgas ir susipažinę su tradiciniais zanavykų patiekalais bei didikų virtuve kelionę galite tęsti Sudarge, kurio skiriamasis ženklas, pasak S. Paltanavičiaus, yra trys piliakalniai: „Suvalkijos pakrašty esantis Sudargas visus labiausiai ir traukia piliakalniais. Ne gėda čia apsilankyti, nes aplinka sutvarkyta, įrengti takai, laiptai. Gali kopti, žiūrėti į Nemuną ir kitapus jo esančius Jurbarko krašto krantus, lydėti Nemunan nusileidžiančią vasaros saulę.“

Gamtininkas gali papasakoti ne tik apie šio regiono gamtos grožį, jam puikiai pažįstama ir gimtojo krašto – Suvalkijos (Sūduvos) – virtuvė. Anot Selemono, kiekvienam suvalkiečiui virtuvė yra šventa ir švari vieta, o kiekvienas valgymas – šventė. Nors suvalkiečiai laikomi vienais taupiausių žmonių, tačiau pavalgyti jie mėgsta sočiai ir tikrai nemažai. Suvalkijoje (Sūduvoje) niekada neišgirsite, kad valgote per daug, priešingai – geras apetitas yra sveiko, darbingo žmogaus bruožas. Suvalkiečiai turi ir tik jų kraštui būdingų patiekalų. Vieno jų – silkės su „rasalu“ – receptu su skaitytojais dalijasi ir pats Selemonas.

Silkė su ,,rasalu“

Kiekvienų namų kamaroje būtinai stovėdavo rūgusio burokėlių „rasalo“ statinaitė. Gaivi jo rūgštis tiko verdant sriubą, tačiau jį naudodavo ir kitokiam patiekalui. Tam reikėdavo poros riebių silkių. Jos nuvalytos, net „nefiliuotos“ būdavo supjaustomos piršto pločio gabaliukais. Sudėtos į sriubinę lėkštę užpilamos burokėlių „rasalu“ ir valgomos su karštomis virtomis bulvėmis. Vyrai ir vyresni šeimos nariai į šią šaltsriubę dar įsideda griežinėliais pjaustytų svogūnų.

Puikūs Suvalkijos (Sūduvos) dvarai, nuostabūs kraštovaizdžiai, didingi piliakalniai ir kitos vietovės, aprašomos knygoje „Kulinarinės kelionės“, nė vieno nepaliks abejingo ir atskleis dar neregėtą gimtosios šalies grožį. Unikalūs ir tradiciniai suvalkietiški patiekalai – tikrai neleis išalkti ir suteiks galimybę atrasti naujų skonių bei pažinti šio krašto virtuvės ypatumus.

Parengta pagal knygą „Kulinarinės kelionės“.