Baltijos jūros pakrantės linija Lietuvoje tikrai nėra rekordinė. Tačiau svarbiausia čia ne tai. Kuršių nerijos peizažas – bene pats gražiausias Lietuvoje. Kopos, Kuršių marios, jūra ten nežemiško grožio, kuri svaiginamai ramina. Taigi pirmasis nuoširdus patarimas visiems, norintiems aplankyti Kuršių neriją, – pasirūpinkite fotoaparatu.

Kelionę po Kuršių neriją siūloma pradėti nuo Smiltynės, nes tik čia galite aplankyti Lietuvos jūrų muziejų-delfinariumą ir artimiau susipažinti su vandens gyvūnija, pamatyti delfinų pasirodymus. Pakeliui verta užsukti ir į Pajūrio žvejo etnografinę sodybą. Viskas čia pasakoja apie jūrą. Kita vietovė – Juodkrantė, kuri traukia savo ramybe: pasivaikščiojimas po „Raganų kalną“ ar kormoranų kolonijos stebėjimas tikrai privers pamiršti visus rūpesčius. Į tos pačios dienos kelionę galite įtraukti ir Naglių gamtinio rezervato pažintinį taką. Juo eidami galėsite pasidairyti į Pilkąsias kopas, dar vadinamas Mirusiomis.

Esate girdėję apie Pervalką? Nors nuo XX a. Pervalka tapo kurortu, nuošalumo ir gražios gamtos tai nepaveikė. Taip pat galite nuvykti į netoliese esančią Preilą, kuri garsėja aukščiausia Kuršių nerijos kopa – Vecekrugu. Nuo jos atsiveria nuostabi panorama su Didžiuoju Preilos ragu, tad fotoaparatas neturėtų dūlėti Jūsų krepšy! Ir galiausiai Nida – didžiausia Kuršių nerijos gyvenvietė. Nida nuo XIX a. pabaigos, kai ją atrado Europos menininkai, kūrėjai, laikytina kurortu. Viena lankomiausių vietų – Parnidžio kopa. Turbūt teko girdėti, kad nuo apžvalgos aikštelės atsiveria aiktelėti priverčiantis vaizdas! Jei argumentų Jums vis dar per maža, belieka pridurti, kad Kuršių nerijos vietovė nuo 2000 m. įrašyta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Tad jei dar svarstote, neabejokite ir būtinai aplankykite, galbūt susigundysite ten apsigyventi.

Taip, gyventi ten. Nidoje. Sunku įsivaizduoti, koks kasdienis gyvenimas gali virti tokioje nekasdieniškoje aplinkoje. Ne veltui aktorė Justė Zinkevičiūtė teigia, kad niekur kitur neįsivaizduoja savęs, tik Nidoje: „Nidoje man gera, tad kodėl turėčiau gyventi didmiestyje, kodėl turėčiau stovėti kamščiuose, lėkti, skubėti, eiti koja kojon su naujovėmis, jeigu tai ne man?“

Aktorė apie savo vaikystę atsiliepia taip: „Nida augina tave ne kaip poilsiautoją, bet skiepydama meilę gamtai, toleranciją, estetikos pojūtį, buvimą laisvu žmogumi, kuris turi draugystę su vėju. Nida augina tave kaip savo gyvenimo menininką.“ Kiek melancholiškai, bet atvirai Justė apibūdina Nidoje gyvenantį žmogų.

Justė Zinkevičiūtė

Kuršių nerija žavi ne tik gamtovaizdžiu ir gyvenimo ritmu. Čia galima paragauti ypatingų, tik šiam kraštui būdingų žuvies patiekalų, pagamintų iš ką tik pagautos ar šviežiai išrūkytos žuvies. Nuo seno pamario kraštas garsėja kuršiška žuviene. Kaip ji verdama ir kuo ypatinga? J. Zinkevičiūtė mielai sutiko pasidalyti tokios žuvienės receptu:

„Tikriausias Nidos skonis yra žuvis, bet geriausias, mano manymu, receptas – kuršiška žuvienė. Receptas ėjęs iš lūpų į lūpas. Žuvienė dar ir dabar skoniu tebestebina viso pamario krašto svečius ir pačius gyventojus. Verdant žuvienę būtina dėti morkų, bulvių, svogūnų, česnakų, šie dedami su visais lukštais, nesupjaustyti. Kokia žuvis bus žuvienėje – kiekvieno žvejo pasirinkimas ir žvejybos laimikis, tačiau būtina nepamiršti druskos – jos turi būti nemažai. Taip pat rekomenduojama pilti ir degtinės arba „naminukės“.

Svarbiausia – nepamiršti vieno ritualo, kuris žuvienei suteikia ypatingą skonį. Baigiant virti žuvienę reikia iš laužo ištraukti nuodėgulį, smeigti jį į puodo vidurį ir iš karto pilti degtinės arba „naminukės“. Tai ir yra paskutinis žuvienės virimo akordas, kuris suteikia laužo kvapo, stiprybės, sureguliuoja sriuboje esantį druskos skonį“, – tikina aktorė. Jos teigimu, verdant žuvienę reikia išlaikyti jos skaidrumą, tad negalima pervirti. Taip pat labai svarbu žuvienę virti ant laužo, nes kitaip – ji ne žuvienė.

Daugiau informacijos apie nuostabias Lietuvos vietoves, skanų, tam kraštui būdingą maistą, patiekalų receptus, žymių žmonių pasakojimų apie savo gimtinę - knygoje „Kulinarinės kelionės“.

Parengta pagal knygą „Kulinarinės kelionės“

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (10)