Vieniems magėjo gyvai pakalbinti populiarios laidos herojus, kitiems – įsigyti naują knygą ir gauti autografus iš ekspedicijos dalyvių, tretiems – turiningai praleisti vakarą šaunioje kompanijoje.

Į sceną pakviesti gamtininkas, fotografas ir rašytojas Selemonas Paltanavičius, idėjos autorius ir prodiuseris Edmundas Jakilaitis, muzikologė Zita Kelmickaitė, ekspedicijos vadovas, istorikas prof. Alfredas Bumblauskas bei lenktynininkas Benediktas Vanagas ėmė dalytis dvejų metų ekspedicijos įspūdžiais.

Štai knygos „Nemunu per Lietuvą“ sudarytojui ir tekstų autoriui S. Paltanavičiui didžiausią įspūdį paliko sutiktuvės jo gimtojoje Suvalkijoje prie Sudargo piliakalnių. Čia ekspedicijos dalyvius pasitiko minia šventiškai pasipuošusių vietinių gyventojų.

„Nors buvo paprasta, eilinė diena, žmonės nuo ryto laukė pasipuošę, ruošė sutikimo programą ir vaišes, kūreno laužus, niekur neskubėjo. Paklausti, ar nesitrukdo darbai, su pasididžiavimu atsakė, kad dirba sau, niekas pro petį nežiūri. Visi reikalingi darbai nudirbti ir jie gali švęsti, kada panorėję. Supratau, kad Lietuvoje vėl gyvena laisvi, savarankiški žmonės“, – įspūdžiais dalijosi S. Paltanavičius.

Tiek gyvenime, tiek ekrane energijos nestokojanti muzikologė Z. Kelmickaitė tiek ir pačioje knygoje, tiek ir salėje susirinkusiems žmonėms nebijojo prisipažinti, kad plaukti Nemunu jai nebuvo lengva:

„Įsivaizduokite – medinė valtelė, žemas, kietas suolas. Kaip taburetė. Sėdi tiesiai, net pasikreipti negali, baisu laivą nusverti. Ir taip nuo ankstyvo ryto iki vėlyvo vakaro.“ Dalyviai prisiminė, kad Nemunu Baltarusijoje vieną dieną teko plaukti beveik 18 valandų ir įveikti net 150 km atstumą vingiuota ir seklia Nemuno vaga.

Prof. A. Bumblauskas apgailestavo, kad istorikai į tokias ekspedicijas galėjo pasiimti gamtininką 100 metų anksčiau, tuomet būtų greičiau išsiaiškinę Laurušavo vienuolyno paslaptį. Istoriniuose šaltiniuose minimas kairiajame Nemuno krante, šiandien vienuolynas stūkso dešiniajame, bet tai nesukėlė jokios nuostabos S. Paltanavičiui.

Žvilgtelėjęs į Nemuno senslėnį, jis greitai atskleidė istorikams neįkandamą mįslę. Užsikimšus ledo lytims, kažkurį pavasarį upė tiesiog pakeitė savo kryptį ir išsigraužė naują vagą. Daugeliui televizijos laidos žiūrovų naujiena buvo ir faktas, kad Nemuno žemupys yra jaunesnis už Nemuno aukštupį beveik 80 000 metų. Tai nulėmė paskutinis ledynmetis, kurio pietrytinė riba beveik sutampa su dabartinės Lietuvos Respublikos siena.

Lenktynininkui B. Vanagui ekspedicija paliko įspūdį kaip nepaprastai įdomi kelionė ir nuostabi kompanija. „Po pirmos kelionės prof. A. Bumblauskas pažadėjo pusę neakivaizdinio istorijos bakalauro, o po antros jaučiuosi gavęs visą“, – juokavo Dakaro lenktynių dalyvis.

Ekspedicijos iniciatorius, prodiuseris ir televizijos laidų vedėjas E. Jakilaitis džiaugėsi, kad sumanymas peraugo televizijos eterio ribas ir tampa visuotiniu reiškiniu. Daug žmonių užsikrėtė šia idėja, keliauja upe ir panemuniais, laidos pramintais takais.

„Po pirmosios ekspedicijos aš ir pats su sūnumi pakartojau maršrutą nuo Kauno iki Klaipėdos. Maža metaline valtele su motoriuku“, – atviravo jis.

Tiek televizijos laida, tiek knyga „Nemunu per Lietuvą“ skatina keliauti po Lietuvą, pamatyti gimtąjį kraštą iš netikėtos perspektyvos. E. Jakilaitis džiaugėsi, kad S. Paltanavičiui pavyko parengti puikų kelionių vadovą, kuriame skaitytojai ras ne tik reportažų iš 2015 m., 2016 m. ekspedicijų, bet ir savarankiškam keliautojui reikalingos medžiagos: „Kontekstai daug kur praplėsti, skaitytojui pateikiami išsamūs paaiškinimai. Paminėjus asmenį ar objektą, čia pat pateikiamos išnašos, kuriose galima plačiau susipažinti. Džiaugiuosi šiuo leidiniu, kuris galės ilgai gyventi savo atskirą gyvenimą. Tai geriausias iki šiol išleistas kelionių vadovas po Lietuvą“.

Knygą sudaro trys dalys. Pirmoji iš jų – apie Nemuno upę. Čia pateikiama daug vertingos informacijos apie Nemuno susidarymą, vardo kilmę, intakus, augaliją ir gyvūniją, jame knibždančias žuvis, šalia upės gyvenusių žmonių papročius, tradicijas, darbus ir buitį.

Kitos dvi dalys – 2015 m. ir 2016 m. ekspedicijų maršrutai su nuorodomis, objektų aprašymais, dainų tekstais ir net ragautų patiekalų receptais. Knyga gausiai iliustruota nuotraukomis, užfiksuotomis nuo žemės ir iš drono, gražiai apipavidalinta, todėl jai puikiai tinka albumo ar reprezentacinio leidinio apibūdinimas.

Baigiantis renginiui dalyviai išdavė iki šiol neoficialius nacionalinės ekspedicijos ateities planus. Jau šiais metais per Jonines planuojama išplaukti nuo Augustavo Lenkijoje ir pasiekti Gdanską bei Baltijos jūrą, ieškant Žalgirio mūšio ir Abiejų Tautų Respublikos pėdsakų. O kitais metais nacionalinės ekspedicijos dalyviai ketina išbandyti Dniepro vandenis nuo Smolensko iki Juodosios jūros ir taip atverti senosios Lietuvos valstybės istorijos klodus.

Iki Joninių nacionalinės ekspedicijos dalyviai dar kartą aplankys panemunės vietoves. Rašytojas S. Paltanavičius su knyga „Nemunu per Lietuvą“ atvyks į 12 miestų ir miestelių: Druskininkus, Merkinę, Alytų, Marijampolę, Prienus, Birštoną, Kauną, Veliuoną, Jurbarką, Šilutę, Rusnę ir Klaipėdą.

Susitikimai su skaitytojais vyks:

Kaune – gegužės 3 d. 18.00 val. Maironio lietuvių literatūros muziejus (Rotušės a. 13)
Jurbarke – gegužės 4 d. 17.00 val. Jurbarko krašto muziejus (Vydūno g. 21)
Veliuonoje – gegužės 4 d. 19.30 val. Kultūros centras (A. Juškos g. 1)
Marijampolėje – gegužės 11 d. 18.00 val. Kultūros centro dailės galerija (Vilkaviškio g. 2)
Šilutėje – gegužės 18 d. 17.00 val. F. Bajoraičio viešoji biblioteka (Tilžės g. 10)
Rusnėje – gegužės 18 d. 19.00 val. Salos etnokultūros ir informacijos centras (Neringos g. 7)
Merkinėje – gegužės 25 d. 14.30 val. Dzūkijos nacionalinio parko lankytojų centras (Vilniaus g. 3)
Druskininkuose – gegužės 25 d. 17.15 val. Savivaldybės viešoji biblioteka (V. Kudirkos g. 13)
Klaipėdoje – birželio 1 d. 17.15 val. I. Simonaitytės viešoji biblioteka (H. Manto g. 25)
Prienuose – birželio 8 d. 17.30 val. Kultūros ir laisvalaikio centras (Vytauto g. 35)
Birštone – birželio 8 d. 19.00 val. Kurhauzas (B. Sruogos g. 2)
Alytuje – birželio 13 d. 17.00 val. J. Kunčino viešoji biblioteka (Seirijų g. 2)