Užkalnis skraido: baisiausi ir keisčiausi pasaulio oro uostai

Jūs žinote, kad man labai patinka keliauti lėktuvu. Ne šiaip sau patinka, o iškrypėliškai patinka. Aš susijaudinu, kai būnu oro uostuose.

Kai normalūs žmonės nori skristi tiesiogiai, man patinka kuo daugiau kartų persėsti. Tai mane atvedė į daug įdomių oro uostų visame pasaulyje.

Tas įprotis liko iš tų laikų, kai buvo Lietuvos valstybinė oro bendrovė, „Lietuvos avialinijos“, kuri buvo brangi ir veikė labai blogai, organizuota maždaug taip, kaip Nacionalinio stadiono statybos (dar jų lėktuvus dažnai areštuodavo užsienio oro uostuose už skolas). Mano jaunystėje ten keleivius geriau aptarnaudavo, kai kalbėdavai angliškai – tai ir darydavau, o paskui nusibodo tas, bet tarp Londono ir Vilniaus keliauti reikėjo. Todėl keliaudavau bet kaip, kad tik ne lietuviška valdiška kompanija (ir dar priedo buvo smagu, kad aplink buvo mažiau tautiečių, nes jiems visada jausdavau drungnus jausmus).