Alternatyva pavargusiems nuo turkijų ir egiptų: lietuvaičių pamiltas Marokas sugrįžta, ir kol kas – su mažesnėmis kainomis

Na ką, pasaulis po truputį, bet nenumaldomai atsidarinėja. Įvairios šalys viena po kitos komunikuoja pranešimus apie švelninamus apribojimus bei kvietimus sugrįžti. Vos prieš porą savaičių rašydamas apie Tunisą sakiau, kad atvykti į šią šalį reikalingas ir skiepas, ir testas, bet štai jums ir prašom – prieš kelias dienas ši valstybė pranešė, jog skiepytiems keliautojams testas nebebus privalomas. Dar viename savo tekste apie Jordaniją paminėjau, kad ši irgi ima busti iš letargo miego ir gaivinti turizmą.

Jei jau prisilietėme prie musulmoniško regiono, prisiminkime dar vieną ypatingai populiarią šalį, į kurią prieš pandemiją kildavo pilni lėktuvai iš Vilniaus. Tai yra Marokas. Manau, Marokas buvo tarsi tolimesnis žingsnis keliautojų, kurie atbuvę visko įskaičiuoto kelionėse, panorėdavo pakeliauti kiek savarankiškiau, tačiau nuo egiptų ir turkijų formato dar pernelyg nenutoldami. Jie rinkosi Maroką, kuris tarsi buvo kažkiek pažįstama ir komfortiška teritorija, tačiau jau reikalaudavo ir šiokio tokio savarankiško planavimo. Marokas buvo iš tų šalių, į kurią lietuvaičiai buvo įsibėgėję keliauti, tačiau pandemija visą tai nutraukė.

Bet ne amžiams juk. Ši šalis taip pat ima krutėti, nes nenori praleisti momento, kai atostogų ir ateinančio pavasario ištroškę Meksikos neįpirkę europiečiai plūstels atostogauti. Jau teko matyti ir žinučių sakančių – Marokas grįžta, grįžkite į Maroką ir jūs.

Kvietimas, aišku, malonus, bet ar Marokas vertas grįžimo? Remdamasis savo patirtimi, šiame tekste parodysiu Maroką, ne per rožinius aikčiojančių damučių akinius, o koks jis realiai yra. Tada galėsite patys nuspręsti, ar tai ką perskaitysite jums patiks ir ar norėsite į tą šalį sugrįžti.