Jau porą mėnesių keliaujanti šeima aplankė net 8 šalis – Lenkiją, Slovakiją, Vengriją, Rumuniją, Bulgariją, Turkiją, Sakartvelą, o šiuo metu vieši Armėnijoje ir keliauja link Irano.
Kaip šeimai sekasi išsitekti nedideliuose namuose be ypatingų patogumų, kodėl ne kartą teko keisti kelionės planą ir kiek galima sutaupyti keliaujant su namu ant ratų? Apie tai Delfi kalbėjosi su intensyviai keliaujančia šeima.
Išvykdami iš Lietuvos Ragauskai planavo iki Naujų metų nuvažiuoti iki Dubajaus, tačiau pandemijos metu šalių ribojimai nuolat kinta ir tai gana stipriai koreguoja pirminį kelionės planą.
„Didžiąsias metų šventes mes sutikome Gruzijoje, į kurią planavome važiuoti antroje kelionės pusėje. Taip nutiko todėl, kad pirmas porą savaičių ir pirmas šalis mes „pravažiavome“ ieškodami geresnių orų. Galima sakyti, bėgome nuo sniego, o kai pasiekėme Rumuniją mus pasitiko šilti orai ir mes pradėjome pamažu atsipalaiduoti. Jau Turkijos pietrytinėje pakrantėje sulėtinome tempą ir pradėjome labiau dairytis. Mus labai sužavėjo neturistinė Turkija – savo kelių platumu, gamtos grožiu ir vietinių paprastumu. Iš Turkijos mes norėjome persikelti į Kipro salą, o tada į Izraelį. Tačiau kaip tik tuo metu Izraelis turistams užsidarė, nors jau derinome keltą į Kiprą. Pasikeitus planams nutarėme važiuoti link Irano „per aplinkui“. Pasiekėme Gruziją, Batumi – ten Irano konsulate sužinojome, kad Iranas užsidaręs šventiniu laikotarpiu… vėl teko laukti. Dabar esame Armėnijoje. Žmonės čia kitokie, atrodo svetingi, bet ne per daug tarsi jaučia tam tikrą ribą, kai jau tas svetingumas taps įkyrus. Bet jau gavome Irano vizas ir esame visai netoli tikslo!“
Su mažametėmis dukrytėmis keliaujanti šeima teigia, jog vaikai kelionėje jaučiasi taip pat kaip ir suaugusieji – kai pavargsta irzulys ir pyktis ima viršų. Vis dėlto, mergaitės laimingos, jog tėvai visada šalia, o prie kasdienio keliavimo jau priprato.
„Pirmame kelionės etape visiems viskas buvo smagu, viskas nauja ir visi turėjome daug energijos, jėgų. Vėliau, antrajame etape, vaikai pamatė, kad iki to „pasaulio krašto“ ne taip jau ir arti. Taip, vaizdai keičiasi, bet „Karamėlės“ viduje sėdi tie patys asmenys, kurie nieko naujo nepapasakoja. O tada atėjo suvokimas, kad laikas įvesti rutiną. Kad vaikai ir mes žinotume ko tikėtis iš dienos. Jeigu reikia nuvažiuoti nemažą atstumą – ryte atsikeliame, papusryčiaujame, pažaidžiame lauke, ir kai jau ateina pietų miego metas – važiuojame. Prabudę vaikai dar turi energijos pasėdėti su užkandžiais, knygelėmis, audio pasakomis. Kai tik matome vietą, kur galėtume smagiai sustoti – būtinai stojame, pasimankštiname. Tokių dienų būna nedaug, bet būna… ir tuoj jų bus daugiau, kai įvažiuosime į Iraną – ten laukia daug kelio iki pajūrio ir dykumos.“
Sutuoktiniai Oksana ir Paulius mėgstantiems pramogas automobiliais yra gerai žinomi, nes jau trečius metus organizuoja pigių automobilių lenktynes RatRace.lt bekelėmis ir yra surinkę nemažą autofanų bendruomenę. Jų organizuojamame ralyje-festivalyje, kuris dažnai vyksta ne po vieną dieną, dalyviai sunkiai pravažiuojamus miškų keliukus turi įveikti senais ir kuo mažesnio biudžeto automobiliais. Nenuostabu, kad ir patys nuotykių ieškotojai į šią kelionę leidosi ne vieną dešimtmetį skaičiuojančiu mikroautobusiuku. O vienas iš pagrindinių ekspedicijos tikslų – sudaryti žiurkių lenktynių maršrutą jau už Lietuvos ribų ir taip išvežti RatRace.lt dalyvius į užsienį.
Tiesa, šeima į kelionę leidosi ne tik pasaulio pamatyti ir maršrutų sudarinėti, bet ir parodyti kitiems, jog be didelio biudžeto galima išties smagiai pakeliauti. Gyvenant namelyje ant ratų galima nemažai sutaupyti – nereikia išlaidauti viešbučiams, maistą galima pasiruošti patiems, tačiau kainuoja kuras, kelių mokesčiai, kempingai. Bet ar tikrai taip keliauti pigiau?
„Vasaros metu tikrai pigiau. Turkijoje sutikome panašią į mus vokiečių šeimyną – 2 jų vaikai dar neina į mokyklą. Jie turi jau gerokai rimtesnį kemperį su dušu, virtuve, lovomis, ir kitais patogumais. Jie mums pasakojo, kad viešbučiuose nestoja, valgo tik savo pagamintą maistą ir tuo metu kai su jais kalbėjome per 2 savaites buvo išleidę tik 150 Eur su „viskuo“ – kuras, maistas, pramogos. Mūsų biudžetas „iki 100 Eur dienai“ manau, nėra mažas, bet mes pakankamai dažnai stojame kažkur, kur yra dušas. Kiekvienoje šalyje ragaujame tos vietovės patiekalus. O ir pramogaujame su vaikais maksimaliai kiek leidžia jėgos.“
Paklausti, ar savo naujajame būste pastebi kokių nors trūkumų, kurių neapgalvojo projektuodami namą ant ratų, Ragauskai juokauja, kad vis dar nepakabino užuolaidėlių.
„Kodėl? Nes langai tamsinti ir mūsų nesimato! Be to, čia taip mažai vietos, kad jei jas ir pakabinsime jos visada klius. Kitas dalykas – tik du varantieji ratai. Mes nuvažiuotume į dar didesnius užkampius jeigu mūsų automobilis pavežtų mūsų norus. Be to, Karamėlės trauka neįspūdinga. Bet ji užtikrintai ir tvarkingai mus veža įvairiomis kryptimis. Bet turime ir kuo pasidžiaugti – labai patinka LED apšvietimas automobilio priekyje – nors ir esame auto entuziastai, bet tokį LED barą ant savo automobilio turime pirmą kartą. Tamsiuoju paros metu jis nepamainomas dalykas.“
Vienas pagrindinių „Karamelės“ trūkumų tai, jog automobilis nėra pritaikyta šalčiams. „Čia, Kaukaze, šiuo metu yra pakankamai šalta. Nors ir turime vebastą – naktį viduje šalta. Taigi šiuo metu stojame nuomotuose apartamentuose. O ten kur šilta nakvynei stojame, kur mums pasirodo gražu, kur tiesus pagrindas, ten, kur pakankamai saugu išlipti. Neieškome skardžių.“
Dar vienas iššūkis, kurį įvardija Oksana, tai retesnė galimybė pabūti vienai. „Mūsų šeimoje turbūt man to trūksta labiausiai. Labai mėgstu tai praktikuoti Lietuvoje. Čia sunkiau, bet mes su vyru tariamės – pasidalijame dienomis, valandomis, leidžiame vienas kitam pabūti su savimi. Štai vyras vieną ilgąjį savaitgalį praleido Armėnijos kalnuose – ten susipažino su naujais draugais, grįžo kupinas įspūdžių ir mus palinksmino pasakojimais, ir pats kiek atsigavo.
Bet noriu tik pasidžiaugti, kad mūsų santykiai su vaikais ir tarpusavyje perauga į kažkokį kitą lygį, matau, kaip merginos tarpusavyje pradeda bendrauti visai kitaip, draugiškiau. Nežinau, gal dabar toks laikotarpis, kai ilgesnį laiką gyvenome Jerevane vienoje vietoje niekur neskubėdami, miegojome kiek norėjome, gaminome maistą kartu, darėme įvairias užduotėles. Jaučiu, kad viskas tik į gerą, o kelionės dar liko nei daug, nei mažai – 3 mėnesiai, tai kas ten žino kaip viskas čia pasisuks.“
Šeimos nuotykius galite stebėti „Delfi TV“ laidoje „Į pasaulio kraštą“ kiekvieną ketvirtadienį 21.00 val.
