1. Svetingumas arba pykčiai
Kaip Azerbaidžane iš gerų draugų virsti mirtinais priešais? Pakanka į svečius atėjusiam draugui neparodyti deramo dėmesio. Svečias irgi gali įžeisti šeimininką, jeigu atsisakys kokio nors pasiūlymo.
Svetingumas – vienas iš esminių dalykų Azerbaidžano kultūroje, svečius čia sutinka išskėstomis rankomis. Seniau kiekvienos svečio apsilankymas virsdavo švente – patiesdavo kilimus, jaunimas dainuodavo dainas, o moterys berdavo gėlių svečiui po kojų. Dabar karališką sutikimą rengia tik kaimuose, o miestuose tiesiog pavaišina saladumynais.
2. Motinų diktatūra
Ši taisyklė apsunkina jaunų azerbaidžaniečių gyvenimą – bent jau jie patys taip sako. Motinos rūpinasi bet kokio amžiaus vaikais – ieško jiems žmonų ar vyrų, parenka, ką studijuoti, perka butus, namus, įtaiso į darbą. Net ir suaugęs vyras negali vesti patinkančios moters, jeigu motina nepritaria jo pasirinkimui. Beje, tėvai kur kas mažiau dalyvauja vaikų gyvenime.
3. Duonos garbinimas
„Šis žmogus ištikimas duonai“, – sakoma Azerbaidžane apie gerus žmones. Duoną šioje šalyje ne šiaip gerbia – jai lenkiasi, nepjauna peiliu ir niekada neišmeta. Jei su žmogumi susipykstama, o vėliau pasidalinama su juo gabalėliu duonos, tai laikoma nesantaikos pabaiga.
4. Arbatos gėrimas
Azerbaidžaniečiams arbatos gėrimas – šventas reikalas. Vakarais į arbatines susirenka žmonių aptarti paskutinių naujienų, pabendrauti su kaimynais. Prie arbatos patiekiama uogienės, saldumynų, o arbata pilstoma į kriaušės formos stiklinaites, kuriose ilgiau išsilaiko šiluma.
Yra ir įdomi vestuvių tradicija, susijusi su arbatos gėrimu. Jei vyras ateina pirštis ir gauna merginos tėvų sutikimą, šeimos galva demonstratyviai įdeda į arbatą cukraus. Jeigu per visą piršimosi viešnagę cukraus į arbatą neįdėjo, vadinasi, vestuvių nebus.
5. Socialiniai tinklalapiai – nepadorus dalykas
Islamiškame Azerbaidžane manoma, kad jaunoms merginos nepadoru naršyti socialiniuose tinkluose. Žinoma, miestų gyventojų tai tikrai nesustabdys, tačiau merginos iš provincijos gali sulaukti artimųjų pasmerkimo.
6. Čouganas
Čouganas – viena iš seniausių sporto šakų, daugiau nei 1 000 metų senumo. Jis įtrauktas UNESCO nematerialiojo kultūrinio paveldo sąrašą. Čougano varžybos – kvapą gniaužiantis reginys: dvi raitelių komandos ant žirgų stengiasi įvaryti kamuolį į priešininkų vartus.
Senovėje čouganą žaidė tik jaunimas iš kilmingų šeimų. Manyta, kad šis žaidimas lavina vikrumą, todėl jį įtraukė į pasiruošimo karinei tarnybai programą.
7. Naujagimių maudymas sūriame vandenyje
Azerbaidžane naujagimius maudo sūriame vandenyje. Maudymo metu į vonelės dugną padeda kokį sidabrinį daiktą – tikima, kad jis saugo mažylį nuo nužiūrėjimo. Iki šiol pirmas 40 dienų naujagimio nerodo pašaliniams.
