1. Spjauti į burną

Senovėje kazachai tikėjo, kad narsių karžygių ir iškilių visuomenės veikėjų talentas ir sėkmė perduodami vaikams su sielių lašeliu. Kad vaikas užaugtų stipriu, drąsiu ir talentingu žmogumi, tėvai prašydavo iškilios asmenybės spjauti į burną jų atžalai. Šis paprotys gyvavo daugelį šimtmečių ir išliko iki šių dienų – kazachų garsenybės pasakoja, kad jų nuolat prašo pasidalinti savo gebėjimais ir sėkme, pasitelkus minėtą ritualą. Dažniausiai ritualas įgyvendinamas simboliškai, bet pasitaiko ir išimčių – kazachas dainininkas Toregali Toreali pasakojo, kad po vieno koncerto spjovė berniukui į burną, ir paaiškino: „Mūsų kaime visada taip daro.“

Tiesa, yra ir ne toks radikalus būdas užtikrinti atžaloms laimingą ateitį – vaikus pasodindavo į vietą, kurioje sėdėjo garbingas svečias, nes manyta, kad taip mažajam pereina dalis jo sėkmės (apsieinant be seilių).

Foto: Shutterstock

2. Atgaivinti senutę

Populiari vestuvių tradicija – tariama senutės mirtis. Vestuvių šventėje vyresnio amžiaus nuotakos giminaitė staiga parkrenta ant grindų išskėtusi į šalis rankas ir guli, nerodydama jokių gyvybės ženklų. Kitos moterys ima šaukti: „Vajė, senutė numirė!“ Bet vos jaunasis įdeda tariamai mirusiai moteriai į ranką dovaną, ji stebuklingai atgyja, atsistoja, ir šventė tęsiasi.

3. Perkirpti vaikui pančius

Viena iš svarbiausių kazachų tradicijų – pančių perkirpimas. Simbolinė šio papročio prasmė – padėti vaikui atsistoti ant kojų, užtikrintai žengti per gyvenimą ir niekada nesuklupti. Ceremonija vyksta, kai vaikui būna maždaug metai laiko amžiaus, kai jis pradeda vaikščioti.

Iš pradžių mažylio kojas apsuka plona virvele, supinta arba iš juodų ir baltų gijų (juk gyvenime būna ne tik šviesių, bet ir tamsių laikotarpių), arba iš spalvotų gijų (balta simbolizuoja švarą, žalia – tvirtą sveikatą, raudona – turtus).

Manoma, kad vaikas perima virveles perkerpančio žmogaus charakterį, todėl šį ritualą patiki tik labiausiai gerbiamiems, sėkmingiems žmonėms. Po ritualo vyksta šventė su šventiniais pietumis, dainomis, žaidimais. Anksčiau vaikui, kuriam rengdavo pančių perkirpimo ritualą, dovanodavo arklį ir balną, dabar dovanoja pinigų, brangių dovanų.

Foto: Shutterstock

4. Patepti sviestu durų staktą ar slenkstį

Persikraustymą į naujus namus kazachai pažymi specialiu ritualu – naujo būsto šeimininkams lauko durų staktą ar slenkstį patepa sviestu, dažniausiai taip daroma, kai jaunavedžiai įsikelia į savo naujus namus arba pradeda gyventi atskirai nuo tėvų. Taip daroma tam, kad jauniesiems viskas eitų kaip per sviestą, kad namuose vyrautų santarvė, gerovė ir kad būtų daug svečių. Tam, kuris atlieką sakralų veiksmą, dovanoja dovaną ar surengia šventinę vakarienę. Senovėje šią apeigą atlikdavo kiekvieną pavasarį – kol pirmo sumušto sviesto dar niekas nebūdavo paragavęs, juo patepdavo staktas, duris, slenksčius ir kitas jurtų dalis.

Foto: Shutterstock

5. Grįžusi iš kelionės pavolioja ant žemės

Pagal seną kazachų tradiciją, po ilgos kelionės į tėvynę grįžusį žmogų sutikdavo šiltai, bet tuo pačiu savotiškai – jį pargriaudavo ir pavoliodavo žemėje, kad prisimintų, kur gimė ir užaugo. Kazachai tikėjo, kad tik gimtoji žemė palaiko žmogų, suteikia jam jėgų, stiprybės. Žinoma, dabar šio ritualo jau neatlieka, o ilgai lauktam svečiui surengia gausią vakarienę, sukviečia į susitikimą visus giminaičius. O senovėje žeme netgi gydydavo ligonius – saulei leidžiantis išvesdavo negaluojantį žmogų iš namų ir paguldydavo ant žemės, kad ji perimtų ligą ir apdovanotų sergantįjį sveikata.

Foto: Shutterstock