„Oetker Collection“. Lengva atsiminti šį prekės ženklą – matėte jį ant milijonų kepimo miltelių pakelių ir kitų virtuvės produktų. Dr. Augustas Oetkeris savo kepimo produktų kompaniją Vokietijoje įkūrė XIX amžiuje, ji išaugo iki konglomerato su 13 mlrd. eurų metinėmis pajamomis. Pirmiausia kompanija įsigijo viešbutį ikoniškąjį „Hôtel du Cap-Eden-Roc“ Žydrojoje pakrantėje, vėliau Paryžiaus elegancijos ir prabangos simbolį „La Bristol“. „Oetker Collection“ sako kuriantys perlų vėrinį (toks ir yra tinklo logotipas), į kurį veria tik viešbučius šedevrus. Dabar grandinė turi devynis viešbučius, tikras šio verslo ikonas. Beje, Šv. Bartolomėjaus saloje esantis „Eden Rock“ prieš porą metų buvo suniokotas uragano ir šį sezoną atvėrė duris tviskėdamas visiškai nauju stiliumi ir dizainu. Oetkeriai, nors ir yra viena iš penkių turtingiausių Vokietijos šeimų, asmeniškai, nors ir labai konfidencialiai, rūpinasi viešbučių interjero dizainu, skolina viešbučiams savo meno kūrinių kolekcijas. Pavyzdžiui, Paryžiaus „La Bristol“ veikia nuolat besikeičianti meno paroda.

„Aman“. Tai vardas, kuris pirmiausia asocijuojasi su ramybe, sveikatinimusi ir privatumu. Tinklo viešbučiai paprastai pasižymi unikaliomis vietomis – Juodkalnijoje jiems priklauso visa Sveti Stefano sala, Venecijoje – vieni gražiausių rūmų Palazzo Papadopoli su vaizdu į Didįjį kanalą, o Arizonos dykumoje – lodžija „Amangiri“. Dažnai viešbučiuose dirba vietiniai gyventojai iš aplinkinių kaimelių, todėl čia visada justi vietos autentika. Nedideli, vos keliasdešimties kambarių viešbučiai dažnai būna toliau nuo didmiesčių, bet nebūtinai, pavyzdžiui, „Aman“ 2023 metais ketina atidaryti pirmąją rezidenciją Bankoke. Sutapimas – tinklo istorija prieš 32 metus prasidėjo nuo viešbučio Tailande, pavadinto „Amanpuri“, arba taikos vieta. Dabar tinklas turi 32 viešbučius, poilsio kompleksus ir apartamentus dvidešimtyje šalių, net privatų lėktuvą ir jachtų Indonezijoje. Tinklas priklauso Rusijos milijardieriui Vladislavui Doroninui, išgarsėjusiam dėl savo draugystės su bene žinomiausiu pasaulio modeliu Naomi Campbell.

„Belmond“. Didžiausia prabangaus turizmo grandinė su viešbučiais, traukiniais, jachtomis, baržomis, laivais ir restoranais. Be abejonės, garsiausias kompanijos pirkinys – tai legendinis Rytų ekspresas, arba „Venice Simplon Orient Express“, prabangos ant ratų, Auksinio kelionių amžiaus simbolis, apipintas paslaptimis ir intrigomis. Šio garsiojo traukinio vardas iki šiol traukia filmų kūrėjus – prieš porą metų pasirodė nauja būtent šiame traukinyje nufilmuota „Žmogžudystės Rytų eksprese“ ekranizacija. „Belmont“ grandinė turi viską, kas geriausia pasaulyje, net savininkus – ją įsigijo garsusis Prancūzijos prabangos koncernas LVMH – tas pats, kuriam priklauso ir Louis Vuitton, ir Henessy, ir „Moët & Chandon“. „Belmond“ kompanija buvo įkurta 1976 metais, kai, beje, pernai miręs amerikiečių verslininkas Jamesas Sherwoodas iš aludarių Guinnessų šeimos įsigijo garsųjį „Hotel Cipriani“ viešbutį Venecijoje, o paskui ėmė ieškoti garsiojo Rytų ekspreso traukinio pėdsakų, supirko legendinius vagonus, o apie tinklo sukūrimą parašė knygą.
„Como“. Jeigu reikėtų pasirinkti kelis žodžius, kurie apibūdintų „Como“ viešbučių grandinę, tai būtų sveikatinimasis ir natūrali gamta. Ar jų viešbučiai būtų įsikūrę atogrąžų miške, ar pliaže, Maldyvų bungaluose ant vandens, Terkso ir Kaikoso salose, ar Balyje, tose vietose kompanija bus išsaugojusi pirmapradį gamtos grožį. Būtent viešbutis Balyje pradėjo pasaulinę sveikatinimosi turizmo istoriją su sveikatos programomis ar jogos mokytojais, kurią paskui pasičiupo kitos grandinės. Dabar kalbama, kad visas turizmas pasaulyje greitai bus sveikatinimosi – per keliones žmonės norės gydyti kūną ir sielą. Tvarumas – dar viena sąvoka, kuri tinka „Como“. Balyje esantis „Uma Ubud“ viešbutis perka anakardžius ir kinrožes iš vietinės bendruomenės, Butano viešbutis padėjo vietinei verslininkei įsteigti pirmąjį šalyje maldos vėliavų spausdintuvą. Kiti viešbučiai didžiuojasi savo bananų ir kokosų plantacijomis, kuriose mažiausi viešbučio svečiai gali pasodinti sodinuką.
„Four Seasons“. Tai pati didžiausia grupė iš šio dešimtuko, ją sudaro net 117 viešbučių. Dažniausiai būtent „Four Seasons“ įvairiose vietose išrenkami populiariausiu viešbučiu. Ir ne tik todėl, kad jie dažniausiai būna gana dideli, balsuotojų daug ir orientuojamasi į laisvalaikio, o ne verslo segmentą. Paprastą slidinėjimo namelį Kolorade jie pavers tikra žiemos pasaka, o viešbutį Bora Boroje – atogrąžų svajone. Be to, „Four Seasons“ pastaraisiais metais keičia kryptį iš prabangaus į labai prabangų segmentą. Ji viena pirmųjų savo svečiams pasiūlė privatų lėktuvą, kuris gali nuskraidinti į vieną iš jos viešbučių pasaulyje. Maža to, „Four Seasons“ turi nuosavą verslo klasės „Boeing 757“, kuriuo rengiamos kelionės aplink pasaulį, apsistojant tik „Four Seasons“ viešbučiuose. Tarp unikaliausių grupės viešbučių paminėjimo vertas „Four Seasons Resort Chiang Mai“, įsikūręs Tailando džiunglėse ir orientuotas į sąmoningą patyriminį poilsį. O viešbutis Čiang Rajuje, ko gero, yra prabangiausias ir unikaliausias palapinių viešbutis pasaulyje. 12 kolonijiniu stiliumi įrengtų palapinių įrengtos džiunglėse ant kalno, nuo kurio atsiveria vaizdas į Auksinį trikampį, kuriame susikerta trys valstybės.
„Bvlgari“. Visų pirma, tai vienas žinomiausių juvelyrikos ženklų. Jo įkūrėjas, graikų kilmės juvelyras Sotiriosas Voulgaris devynioliktojo amžiaus pradžioje Neapolyje atidarė pirmąją Italijoje aukso dirbinių parduotuvę. Vėliau kompanijai vadovavo jo sūnūs, pamažu „Bvlgari“ kompanija tapo pripažinta visame pasaulyje ir pirmiausia asocijuojasi su kokybe. Į viešbučių verslą kompanija žengė 2001-aisiais ir po kelerių metų, bendradarbiaudama su „Marriott International“, atidarė pirmuosius viešbučius Balyje bei Londone. Dabar kompanija turi šešis „Bulgari“ viešbučius, pandemija pakoregavo plėtros planus ir Paryžiaus viešbučio atidarymas perkeltas į 2021-uosius, vėliau ketinama atidaryti viešbučius Romoje, Maskvoje ir Tokijuje.
„Mandarin Oriental“ startavo Honkonge, bet antrasis grupės viešbutis Bankoke yra tikra legenda, tai „The Oriental“, pirmas Tailando viešbutis, ir įsteigtas dar tais laikais, kai karalystė vadinosi Siamo vardu. „Mandarin Oriental“ yra tinklo žvaigždė: čia buvo filmuojamas legendinis Džeimso Bondo filmas „Žmogus su auksiniu pistoletu“ – būtent šiame viešbutyje įvyko dviejų M16 agentų susitikimas, o Bondą tuomet vaidino Rogeris Mooras. Pats tinklas neišsiplėtė dramatiškai – valdo 33 viešbučius, kuriuose – XXI amžiaus prabanga, persmelkta egzotiška Rytų dvasia. Ilgą laiką laikiusis strategijos būti miestų centrų viešbučiais, grupė kryptį pakeitė – štai Bodrume, Rojaus įlankoje, privačiame pliaže atvėrė atostogų kompleksą su stulbinančiu vaizdu Egėjo jūrą. Prieš porą metų – viešbutį ant vaizdingojo Komo ežero kranto, XVIII amžiaus neoklasikinėje viloje, su ant ežero plūduriuojančiu baseinu.

„Rosewood“. Arba raudonmedis. Tai – viešbučių grupė, itin susijusi su moterimis. Ją įkūrė vienu metu turtingiausia Amerikos moterimi buvusi Caroline Rose Hunt, o dabar jai vadovauja Sonia Cheng, Honkongo milijardierių šeimos dukra, kuri viešbučių grupės vadove tapo vos trisdešimties. Naujieji savininkai puoselėja „Rosewood“ vertybes – Sonia Cheng neslėpė susijaudinimo, prieš keletą metų atidariusi naują grupės viešbutį gimtajame Honkonge, giminei svarbiame sklype, kuris jos seneliui priklausė keturis dešimtmečius. Kiekviena „Rosewood“ vieta yra unikali, nes atspindi vietos kultūrą. Grandinės žvaigždė Europoje – „Rosewood“ viešbutis Londone, karaliaus Edvardo VII laikais pastatytas namas viešbučiu tapo prieš septynerius metus. Čia išties įspūdinga – jau vien septynių aukštų marmuriniai laiptai, kurių vertė, skaičiuojama, sudaro apie 60 milijonų eurų.
„Rocco Forte“. Nors ir skamba itališkai, tai anglams priklausanti viešbučių grandinė, o kadangi įkūrėjų senelis turėjo itališkų šaknų, visi „Rocco Forte“ viešučiai persmelkti angliškai itališkos dvasios – nuo Londono iki Romos, nuo Sicilijos iki Šanchajaus. Slapti vidiniai sodeliai, Sicilijos dvasia įrengti SPA ir pasaulinio lygio restoranai – tai yra tai, kuo didžiuojasi „Rocco Forte“. Viešbutis Sankt Peterburge veikia nuo 1912 metų ir mena laikus, kai jame lankėsi garsioji Isadora Dunkan, o kurdamas eiles arbatą gurkšnodavo Sergejus Jeseninas.

„Soho House“ istorija – visai kitokia. Visų pirma, grupė vienija tik uždaro klubo narius. Viskas prasidėjo Londone, Greek gatvėje, 1995 metais, kai Nickui Jonesui, restorano „Cafe Boheme“ savininkui, pasiūlė išsinuomoti patalpas virš jo restorano. Į jas buvo galima patekti tik pro mažytes duris ir tai įkvėpė Nicką patalpas paversti uždaru menininkų ir aktorių, kurie pietaudavo ar vakarodavo apačioje, klubu. Dabar „Soho House“ turi restoranų, SPA, kino teatrų ir stilingų jaunatviškų vietų apsistoti, kurias vadina tiesiog namais – houses. Jie sukūrė atskirus klubus, kuriuose narystės yra suteikiamos pagal specializaciją: yra „Soho house“, skirti architektams, dizaineriams ir kitiems menininkams. „Mūsų nariai – tai kūrybingos sielos, atvykstančios pas mus linksmintis, susitikti ir augti“, – sako „Soho House“. Naujas tinklo viešbutis atidarytas Mikono saloje.