Prieš dvejus metus savo 24-ąjį gimtadienį sutikęs išties netradicinėje vietoje – ant Agungo ugnikalnio kraterio briaunos, Balio saloje, – vaikinas „užsikrėtė“ meile vulkanams. Šiemet jis ketino grįžti į Indoneziją ir ten įkopti į TOP10 aktyviausių ugnikalnių, tačiau dėl pandemijos šalis turistams vis dar uždara.

„Dėl Indonezijoje galiojančių ribojimų teko ieškoti kitų valstybių, kuriose daug ugnikalnių, ir taip mano akiratyje atsirado Čilė. Čilėje dažni žemės drebėjimai, daug aktyvių ugnikalnių, per kelis mėnesius ketinu iš arčiau susipažinti su 13 iš jų“, – pasakoja 3 mėnesiams į Čilę išvykęs Aurimas Valujavičius ir priduria, kad tai bus viena trumpiausių jo kelionių.

Vis dėlto, prieš kopiant į ugnikalnius ir atsiduriant arčiau dangaus, Aurimui teks įveikti nemažai žemiškų sunkumų, kurių pandemijos metu neišvengia nė vienas keliautojas. Atvykusieji į Čilę privalo turėti neigiamą COVID-19 testą ir 10 parų izoliuotis, bet po 7 parų leidžiama pakartotinai atlikti testą ir jeigu jis neigiamas, izoliaciją galima nutraukti ir pradėti kelionę.

Foto: Asmeninis archyvas

Adrenalino troškulys

Planai kopti į aktyvius ugnikalnius daugeliui primena liūto tampymą už ūsų, bet adrenalino trokštančiam keliautojui tai – nė motais. Jis tikina, kad pažvelgęs į kraterio vidų pradedi dar labiau gerbti gamtą ir jos galybę.

„Taip, man trūksta adrenalino. Ugnikalniai yra viena iš nedaugelio gamtos jėgų, kuri visiškai nepažabota ir neprognozuojama. Prieš trejus metus, kai buvau Balio saloje ir įkopiau į aktyvų ugnikalnį Agungą, pajutau, kas yra laukinė gamta. Jaučiausi labai menkas, kaip skruzdėlytė, prieš tokią gamtos galią. Norisi ir vėl pajusti tą gamtos galybę. Todėl kopiu ne į šiaip kažkokius kalnus, bet į ugnikalnius, kurie yra aktyvūs, visą laiką veikiantys. Ten vėl galėsiu pajausti tą adrenalino jausmą“, – pasakoja vaikinas.

Anot keliautojo, kopti į aktyvius ugnikalnius Čilėje yra legalu, niekas to neriboja. Be to, nepatyrusiems turistams kelionių agentūros siūlo privačių ekskursijų su lydinčiais gidais. Vis dėlto vaikinas ketina keliauti vienas, nes taip – smagiau.

„Gali kopti vienas, gali kopti su įvairiomis organizacijoms, su gidais – ne viena agentūra siūlo savo paslaugas. Čilėje tai gana populiari pramoga. Pandemijos metu vietinės kelionių agentūros gaudo kiekvieną potencialų klientą, nes turistų labai mažai, kaip ir visur kitur. Man irgi nebūtų sunku rasti lydintį asmenį, bet noriu tai padaryti visiškai vienas, be jokios palydos, be vietinių pagalbos. Man buvimas vienam labiau pagelbėja, nei trukdo. Taip geriau susikoncentruoju į kelionę, nereikia derintis prie kito žmogaus, vertinu savo nepriklausomybę ir vienišumą.“

Foto: Asmeninis archyvas

Skaičiuojama, kad Čilėje yra beveik 100 aktyvių ugnikalnių, todėl rinkdamasis aktyviausius lietuvis turėjo atlikti namų darbus ir ieškoti informacijos, kada vyko paskutiniai jų išsiveržimai. A. Valujavičius šioje kelionėje nepraleis ir aktyviausio Čilės ugnikalnio – Viljarikos. Iš jo viršūnės nuolat rūksta balti dūmai, o šalia įsikūręs Pukono miestelis yra nuolat pasirengęs evakuacijai.

„Vienas aktyviausių Čilės ugnikalnių – Viljarikos – buvo išsiveržęs prieš mėnesį, kiti, į kuriuos ketinu kopti, driokstelėjo prieš metus ar kelerius, yra gana švieži ir aktyvūs. Kopiant į juos, nelaimės dažniausiai įvyksta ne dėl pačių ugnikalnių, o dėl keliautojų neatsargumo. Viršūnės paprastai būna apsnigtos ar apledijusios, tad jeigu žmonės kopdami ledynu elgiasi neatsargiai, pasitaiko ir nuslydimų, ir kritimų. Mano viešnagės metu Čilėje bus vasara, todėl nemažai viršūnių turėtų būti nutirpusios. Be to, yra keletas tinklalapių, kur galima stebėti, pasitikrinti ugnikalnių aktyvumo informaciją. Pavyzdžiui, Balio saloje aktyvūs ugnikalniai yra tiesiogiai filmuojami ir bet kada gali pasitikrinti, ar jie ramūs, ar ruošiasi išsiveržti.“

Foto: Asmeninis archyvas

Kelionė į aukščiausią planetos ugnikalnį

Ugnikalniai, į kuriuos kops lietuvis, yra skirtingo aukščio, todėl ir kopimo trukmė labai skirtinga. Į vienus galima įkopti ir nusileisti per vieną dieną, kitiems prireiks 2–4 dienų. Taip pat jis ruošiasi įkopti į aukščiausią planetos ugnikalnį Ochos del Saladas, kurio aukštis siekia beveik 7 km, todėl prireiks maždaug 2 savaičių pasiekti jo viršūnę ir nusileisti.

„Visas naktis leisiu palapinėje, tad ugnikalnio papėdėse miegoti nebus didelio diskomforto. Aukštieji ugnikalniai, į kuriuos kopti reikės kelias dienas, turi bazinių stovyklaviečių. Specialiai žygiui nesiruošiu, reikia tik įrangos bei tinkamos aprangos. Fiziškai kūnas pats adaptuosis prie žygiavimo, o psichologiškai visada jaučiuosi pasiruošęs iššūkiams.“

Foto: Asmeninis archyvas

Pasak kauniečio, pasiruošimas kopti į ugnikalnius panašus kaip ir į ledynus, tik ugnikalnių danga dažniausiai būna biresnė, daugiau skaldos.

„Techninio lipimo nėra daug, nes jei ugnikalnis nebuvo išsiveržęs prieš tūkstantį metų, o yra šviežesnis, aktyvesnis, tai suformuotas reljefas gana patogus lipti. Techninis skirtumas tarp ugnikalnių ir kitų kalnų tik tas, jog nežinai, ar jis išsiverš, ar ne. Dėl visa ko nusipirkau tarptautinį draudimą, į kurį įtrauktos apsaugos, susijusios su COVID-19 ir alpinizmu iki 5 km aukščio, taip pat apdrausta mano elektronika, automobilis, sveikata, o draudiminė suma siekia 10 milijonų. Tiesa, bus 2–3 ugnikalniai, kurie aukštesni nei 5 km, ten draudimas negalios.“

Foto: Asmeninis archyvas

Iš „Youtube“ kanalo, socialinių tinklų ir kelionių filmavimo užsidirbančiam vaikinui tris mėnesius truksianti kelionė kainuos maždaug 9–10 tūkstančius eurų. Anot jo, daugiausia pinigų „suvalgys“ skrydžių bilietai ir transporto nuoma Čilėje.

„Nakvosiu palapinėje, tad apgyvendinimo paslaugomis naudotis nereikės. Kelionėje daugiausia kainuos automobilio nuoma, degalai, kelių mokesčiai ir maistas. Draudimą taip pat nusipirkau gana pigiai – mokėjau virš 200 eurų, nors, kai ieškojau jo čia, Lietuvoje, tai tokiam laikotarpiui ekstremalų draudimą pasiūlė už daugiau nei 2000 eurų“, – pasakoja A. Valujavičius.

Visą kelionę Aurimas filmuos ir paruoštus vaizdo įrašus kels į savo „Youtube“ kanalą, o nuo kovo mėnesio vaikino nuotykius išvys ir Delfi TV žiūrovai.