Lapkričio pabaigoje – dar tada, kai atrodė, jog už Europos esančioje pasaulio dalyje viskas rimsta, – Robertas su drauge įsigijo bilietus į Panamą, tačiau ribojimams griežtėjant paskutinę minutę teko keisti planus ir rinktis kitą kryptį.

Supratę, kad Panamoje laisvai keliauti negalės, jiedu nusipirko bilietus į Kolumbiją, mat ten susirgimų statistika šiek tiek geresnė. Tiesa, pandemijos diktuojami nesklandumai gerokai padidino šios kelionės kainą – lietuvių porai vien visi lėktuvo bilietai kainavo apie 900 eurų asmeniui.

„Įprastu metu jie būtų kainavę iki 600 eurų. Dar po 40 eurų mums atsiėjo koronaviruso testai. Nakvynė Kolumbijoje dviviečiame kambaryje vidutiniškai kainavo 25 eurus (už kambarį), Panamoje ir Varšuvoje – šiek tiek daugiau. Dar reikėtų priskaičiuoti maistą ir vidaus transportą – šios paslaugos Kolumbijoje šiek tiek pigesnės nei Lietuvoje. Perkant bilietus pandemijos laikotarpiu, ypač iš anksto, tikėtina, kad kelionė gerokai pabrangs, – gali prireikti naujų skrydžių, taip pat papildomų testų. Perkant bilietus likus mažiau kaip dviem savaitėms iki kelionės, nenumatytus kaštus galima sumažinti, tačiau patys bilietai tuo metu tikriausiai bus brangesni“, – Delfi pasakoja 12 dienų Kolumbijoje praleidęs keliautojas ir priduria, kad dėl pandemijos šiek tiek atpigusios nakvynės, bet, viską susumavus, kelionė išėjo brangesnė. – Nemažų nuolaidų siūlo aukštesnės kategorijos viešbučiai. Tuo pasinaudojome Varšuvos oro uoste – apsistojome „Marriott“ tinklo viešbutyje vos už 43 eurus. Panamoje aukštesnės klasės viešbučiai taip pat gerokai atpigę, nes nėra klientų.

Vis dėlto kelionė mums gerokai išbrango dėl sutrikusių skrydžių – prireikė pirkti brangius jungiamuosius bilietus paskutinę minutę. Todėl, bendrai paėmus, kelionė išėjo brangesnė, negu planavome. Kita vertus, pavyko du kartus nemokamai pasikeisti grįžtamąjį skrydį: kartą pasinaudojome lanksčia skrydžio datos keitimo politika pandemijos laikotarpiu, o kitą kartą, kai pati bendrovė atšaukė numatytą skrydį iš Panamos, išprašėme galimybę grįžti tiesiogiai iš Kolumbijos į Europą.“

Tiesa, nervų kelionės organizavimas pandemijos laikotarpiu taip pat kainavo nemažai. Robertas įsitikinęs, jog jei būtų žinojęs, kad iškils tiek sunkumų, turbūt būtų nepirkęs skrydžio bilietų.

„Kuo labiau artėjo kelionė, tuo daugiau informacijos ateidavo apie griežtinamus reikalavimus, atšauktus ir sutrikusius skrydžius... Galiausiai teko perplanuoti pačią kelionės kryptį, pirkti naujus bilietus daliai kelionės“, – sako keliautojas, plačiau viską aprašęs „Facebook“ bendruomenės „Mokėk keliauti“ puslapyje.

Foto: Robertas Pogorelis

Anot keliautojo, Kolumbijoje visur privaloma nešioti kaukes, nors ne visi vietos žmonės tai daro, ypač paplūdimiuose. Taip pat beveik visose įstaigose pastatyti dezinfekcinio skysčio buteliukai. Tuo daugiausia ir apsiribojama.

„Nors formaliai taikoma daugiau priemonių: dalis paplūdimių paskelbti uždarytais, į kai kuriuos kitus reikia užsiregistruoti internetu iš anksto ir per dieną turėtų būtų įleidžiama iki tūkstančio lankytojų. Realybėje to dažnai nepaisoma: arčiau miestų esantys paplūdimiai savaitgaliais prigrūsti, kontrolės nėra. Formaliai visi atvykstantys telefone privalo turėti koronaviruso sekimo programėlę, tačiau ji neleido įrašyti lietuviško telefono numerio, todėl mums buvo betikslė“, – apie karantino ribojimus Kolumbijoje pasakoja jis.

O Panamoje priemonės daug griežtesnės ir jų laikomasi. Draudžiama įvažiuoti į kai kuriuos šalies regionus ar iš jų išvažiuoti, Kalėdų laikotarpiu išvis uždrausta lankytis paplūdimiuose, o tam tikru laiku – ir vaikščioti gatvėmis. Būtent dėl šios priežasties šventiniu periodu į Panamą keliavusi pora nusprendė po vienos dienos persikelti į Kolumbiją.

„Panamoje, kai vaikščioti galima, vienomis savaitės dienomis į parduotuves gali užeiti tik vyrai, o kitomis – tik moterys (tiesa, į turistus žiūrima atlaidžiai). Turizmas šalyje beveik sustojęs, neveikia muziejai, lankytojų centrai. Kad Kalėdų dieną nuvyktume į oro uostą, turėjome užsisakyti specialų viešbučio mikroautobusą, jis mus vežė visiškai tuščiomis gatvėmis. Du kartus pakeliui sustabdyti policijai privalėjome parodyti skrydžio bilietą. Šioje šalyje pandemijos mastai daug didesni, todėl rimtai vertinamos jos įveikimo priemonės. Tiesa, ir čia neišvengiama korupcinių skandalų – pavyzdžiui, paaiškėjo, kad oro uoste koronaviruso testus atliekanti bendrovė nėra sertifikuota šalies Sveikatos ministerijoje, ji įregistruota kaip... statybų ir galvijų auginimo įmonė. Prieš atvykdami vietos žiniasklaidoje prisiskaitėme baisių kitų keliautojų patirčių, kaip jie buvo prievarta kartu su sergančiaisiais nugabenti į griežto režimo ligoninę ir ten užkrėsti. Laimė, mūsų Lietuvoje atlikti testai buvo pripažinti ir vietoje testuotis nereikėjo“, – džiaugėsi Robertas.

Foto: Robertas Pogorelis

Kolumbijoje oficialūs sergančiųjų skaičiai vienam gyventojui mažesni. Ten jau buvo kilusi nemaža epidemija prieš pusmetį, todėl kai kuriuose miestuose pusė gyventojų persirgę koronavirusu, tačiau padėtis dar nėra itin gera.

„Pastaruoju metu padėtis Kolumbijoje vėl blogėja, bet griežtesnės priemonės taikomos tik didmiesčiuose ir dėl jų sprendžia miestų ar atskirų jų rajonų valdžia. Tačiau net ir šių priemonių nelabai laikomasi. Mums susidarė įspūdis, kad šalies valdžios nestabilumas ir nepasitikėjimas ja nulemia prastą pandemijos valdymą. Regionų ir vietos valdžia nepasitiki centrine, ypač jei valdo skirtingos partijos, o daugelis žmonių apskritai linkę nepaisyti valdžios autoriteto. Iš dalies taip yra dėl nesenos skausmingos praeities, kai daugelį šalies regionų kontroliavo narkomafijos grupuotės“, – apie padėtį Pietų Amerikos valstybėje pasakoja lietuvis.

Anot jo, su vietinių baime, pamačius turistus, teko susidurti tik kelis kartus: „Porą kartų vietos žmonės išsigando mūsų, užsieniečių, manė, jog galime juos užkrėsti. Kartą viena autobuso keleivė, mus pastebėjusi, demonstratyviai persėdo toliau, o kitą kartą parduotuvės kasininkas mano įteiktą banknotą išpurškė dezinfekciniu skysčiu. Vis dėlto Kolumbijoje nejautėme tiek įtampos dėl pandemijos, kiek Europoje ar Panamoje, ir galėjome šiek tiek atsipalaiduoti.“

Foto: Robertas Pogorelis

Nors saulėtoje šalyje pora jautėsi saugiau nei Lietuvoje, saugotis nuo galimų užsikrėtimų taip pat nepamiršo. Patyrę keliautojai po šalį klajojo lėčiau, nei jiems įprasta, nes pervargus po intensyvios kelionės susilpnėja imunitetas.

„Šįkart sąmoningai keliavome lėčiau negu įprastai, per dieną įveikdavome mažesnį atstumą, kad nepavargtume ir nenusilptume. Daug kur važiavome privačiu transportu, o ne viešuoju ar autostopu. Vengėme minios, laikėmės atstumo, neidavome į žmonių pilnas parduotuves ar renginius. Daugiausia laiko praleisdavome atvirose erdvėse, gamtoje“, – kitokį keliavimo būdą prisiminė Robertas.

Ir nors po Kolumbiją dabar daugiausia keliauja vietiniai, pora sutiko nemažai užsieniečių. „Sutiktų turistų geografija įvairi – nuo Pietų Afrikos iki JAV ir Vokietijos. Sutikome ir europiečių, įsikūrusių Kolumbijoje ilgesniam laikui. Mūsų reisu į Panamą skrido dar du lietuviai keliautojai.“

Ketinantiems apsilankyti Kolumbijoje Robertas Pogorelis „Facebooke“ suburtos bendruomenės „Mokėk keliauti“ puslapyje pasidalijo naudinga informacija:

KLIMATAS mūsų lankymosi laiku buvo idealus: prie jūros nuo 26 iki 34 laipsnių, lietaus buvo tik šiek tiek netoli Taironos (Tayrona) parko, daugiausia naktimis. Kuo arčiau kalnų – tuo jo daugiau. Bogotoje buvo apie 20 laipsnių ir gana lietinga, Medeljine turėtų būti panašiai.

MAISTAS. Pajūryje daugiausia – šviežios žuvys, kainuojančios nuo 6 iki 17 Eur priklausomai nuo rūšies. Garnyras – kokosais pasaldinti ryžiai, patakonai iš platanų, šiek tiek kopūstų salotų. Yra ir vištienos, jautienos bei šiek tiek kiaulienos. Geresniame restorane pavalgyti kainuoja maždaug 5–6 eurai žmogui. Gatvės maistas daug pigesnis: pyragėliai su maltos mėsos ar sūrio įdaru kainuoja apie 30–50 euro centų, ledai – panašiai, šviežiai spaustos įvairiausių egzotinių vaisių sultys – nuo 60 centų gatvėje iki 2 eurų restorane. Gatvėje parduodama kava kainuoja 15–30 euro centų.

Foto: Robertas Pogorelis

KAINOS dėl kritusio valiutos kurso Kolumbijoje tikrai nesikandžioja. Kortelės kursas yra maždaug 4100 pesų už 1 eurą arba 3300 pesų už 1 JAV dolerį. Keityklose tiek už eurą negausite – daug labiau apsimoka keisti dolerius negu eurus.

Turistinių paslaugų (turų, geresnių restoranų) ir transporto kainos yra panašios į lietuviškas, o vietinių parduotuvių ar gatvės maisto – gerokai mažesnės. Padorios nakvynės kainuoja nuo 15 iki 33 eurų už dvivietį kambarį (aišku, yra ir brangesnių). Visur galima šiek tiek pasiderėti (iki 20 proc.).

Porą kartų mus apgavo turizmo agentai, pardavinėjantys įvairius turus už gerokai didesnę kainą. Kartą taip nutiko netgi Kartachenos laivų uosto kasoje. Svarbu iš anksto pasiteirauti vietinių, kiek kas turi kainuoti, ir vengti tarpininkų. Jei norite mokėti tik už nuplukdymą kateriu į pliažą – eikite tiesiai pas valtininkus. Jei reikia tik nuvežti į kitą miestą – tiesiog eikite į gatvę ir derėkitės su taksi, išeis dukart pigiau nei kelionė agentūros autobusiuku.

SKRYDŽIAI Kolumbijos viduje nebrangūs: veikia kelios pigių skrydžių bendrovės – „Viva Colombia“, „EasyFly“, „Wingo“, taip pat nebrangūs ir Kolumbijos „vėliavnešio“ „Avianca“ skrydžiai. Į atokesnius regioninius oro uostus skraidina bendrovė „Satena“. Perkant iš anksto galima nuskristi ir už 30 Eur, mes už skrydį Kartachena–Bogota sumokėjome 60 Eur.

Foto: Robertas Pogorelis

TARPMIESTINIO TRANSPORTO Kolumbijoje nemažai, bet mažiau nei kaimyniniame Ekvadore. Mūsų aplankytame regione didžiausios autobusų bendrovės – „Expreso Brasilia“ ir „Unitransco“. Autobusas pasitaikė senesnis ir lėtesnis, išvažiavo pusvalandžiu vėliau, nei nurodyta biliete, ir labai neskubėjo. Taip pat veikia kelios kokybiškų autobusiukų bendrovės, jos veža brangiau, bet ne tarp stočių, o priveža arčiau miesto centro, tai „MarSol“ ir „BerlinasTur“. Nuvažiuoti tarpmiestiniu autobusu 100 km kainuoja apie 8 eurus (yra ir pigesnių).

Miestuose veikia taksi ir „Uberis“ (pastarasis veikia nelegaliai ir dažnai būna brangesnis nei taksi). Taksometrų nėra – reikia derėtis. Ilgesnį atstumą gerokai pigiau išeina nuvažiuoti naudojantis „InDriver“ programėle – nurodai, kur nori važiuoti, ir vairuotojai patys pasiūlo savo kainą. Kai kur važinėja priemiestiniai kolektyviniai taksi, tuktukai ir mototaksi.

KĄ APLANKYTI?

Mūsų kelionės „vinys“ buvo Taironos nacionalinis parkas ir jo apylinkės, taip pat Kartachenos miestas su kolonijiniu senamiesčiu ir netoliese esančiu „baltuoju paplūdimiu“.
Jei reikėtų rinkis dar ir trečią kryptį, daugelis pataria aplankyti Medeljino miestą ir netoliese esantį Gvatapės ežerų regioną (ežerus ten galima pamatyti užlipus laiptais ant įspūdingo dydžio uolos). Bet šitą palikom kitam kartui.

Foto: Robertas Pogorelis

TAIRONA IR APYLINKĖS. Į Taironos nacionalinį parką, garsėjantį džiunglėmis apaugusia gražia smėlėta Karibų jūros pakrante, galima patekti sausuma arba laivu. Sausuma yra du galimi įėjimai ir jie nesusisiekia. Iki abiejų įėjimų atvykstama priemiestiniu autobusu, kursuojančiu tarp Santa Martos ir Palomino.

Dauguma renkasi antrąjį įėjimą, nes ten daugiau pliažų. Įėjimas į parką užsieniečiui kainuoja apie 15 eurų, šiuo metu dar privalomas medicinos draudimas, kainuojantis 1,20 Eur už kiekvieną buvimo parke dieną. Vėliau niekas išbūtų dienų skaičiaus netikrina, taigi galite drąsiai sumokėti tik už vieną. Mokama prie įėjimo vartų. Per dieną šiuo metu į parką įleidžiama tik 1000 lankytojų, todėl svarbu prie vartų atvykti kuo anksčiau. Vasarį parkas bus uždarytas mėnesiui, kad atsigautų gamta (taip būna kasmet).

Formaliai į parką negalima įsinešti plastikinių butelių ir maišelių, bet labai griežtai to nežiūri, kuprinės nekrausto. Nuo parko vartų iki pajūrio už 1,20 Eur veža autobusiukai. Tuomet dar reikia apie valandą eiti džiunglių takeliu iki garsiausių pliažų.

Kadangi parko vartai šiuo metu atidaryti tik nuo 8.30 ryto iki 16 val., labai verta vieną naktį pernakvoti parke, kad patirtumėte jį ryte ir vakare be turistų antplūdžio. Tam svarbu nakvynę užsisakyti pačiame parke. „Booking.com“ ar „Airbnb“ jos neužsisakysite – visi jų siūlomi variantai yra ŠALIA parko įėjimo, bet už parko ribos (dažnai tai nebūna aiškiai parašyta!). Daugelis jų įsikūrę gražiose džiunglėse ir verti potyrio, bet neplanuokite ten pernakvoti ir vėl grįžti į parką kitą dieną, nes tuomet turėsite iš naujo mokėti už įėjimą į parką.

Pačiame parke galima apsistoti kempinge (palapinėse arba nameliuose) už 23–25 eurus. Dar pigiau galima išsinuomoti hamaką nakvynei. Aš suradau kempingą su nameliais maps.me programėlėje, susirašiau tiesiogiai „Whatsapp“ ir užsakiau nakvynę. Paprašė pervesti 30 proc. sumos iš anksto, bet parašius, kad esame keliautojai, ne kolumbiečiai, sutiko užsakyti be avanso. Dauguma turistų apsistoja kitame kempinge palapinėse – jis užsakomas vietoje.

Foto: Robertas Pogorelis

Kitas variantas patekti į parką yra greitaeigiu kateriu iš Tagangos miestelio. Kainuoja 17 eurų į vieną pusę, 34 į abi. Yra vienas reisas per dieną – iš Tagangos išplaukia apie 10 val. ryto, o atgal – 16 val. Jei jums dar neteko plaukti jūra greitaeigiu kateriu, įspėju, kad plaukti gali būti baisoka dėl didelių bangų. Kiek klausiau, atvykus laivu jokios kontrolės nėra ir parko įėjimo mokesčių mokėti nereikia (bet panašiai sumokate už laivą). Susitarus laivas gali pakeliui užsukti ir į kitas nuostabaus grožio įlankas, prie kurių yra įrengtos (nepigios) lodžijos, puikiai tinkamos poros dienų meditacijai, bet iš jų pėsčiomis nepateksite į garsiausius parko pliažus, turėsite vėl plaukti.

Nelabai toli nuo Taironos parko yra Palomino miestelis su hipiška atmosfera, nemažai kokybiškų svečių namų (hostelių) ir restoranų. Jo pliažas per pastaruosius porą metų gerokai susiaurėjo, bet juo galima nueiti iki upės žiočių ir ten išsimaudyti. Taip pat populiari pramoga yra tubing – plaukimas žemyn upe sėdint ant sunkvežimio padangos kameros (kainuoja 10 eurų žmogui įskaitant nuvežimą motociklu). Iš ten galima susiorganizuoti pusdienio kelionę pas kalnuose gyvenančius čiabuvius, taip pat – 4–5 dienų žygį džiunglėse į čiabuvių statyto „užmirštojo miesto“ griuvėsius. Galima nuvykti į lagūną su flamingais, esančią už 65 km (važiavome – neverta, flamingus pamatėme tik iš tolo).

Dar netoliese kalnuose yra Mincos miestelis su gražiomis panoramomis ir saulėlydžiais, kriokliais ir kavos bei kakavos ūkiais. Mes ten nespėjome, bet daugelis rekomenduoja. Apsistokite ten bent 2 naktims ir numatykite laiko kalnų žygiams.

Taganga yra netvarkingas žvejų miestelis – neypatingas, bet autentiškas, su pigiausiomis mano matytomis nakvynėmis Kolumbijoje (dvivietis – nuo 8 eurų), nebrangiu maistu, turais kateriu į netolimus pliažus bei Taironos parką.

Foto: Robertas Pogorelis

KARTACHENA garsi puikiai restauruotu kolonijiniu senamiesčiu, apjuostu siena, taip pat netoliese, Baru saloje, esančiu „baltuoju paplūdimiu“.

Kartachenos senamiesčio pašonėje esančiame Centenario parke gyvena mažos beždžionės, iguanos ir tinginiai (matėme tik iš tolo – dėl pandemijos parkas uždarytas).

Arti Kartachenos yra sala „Tierra Bomba“, į kurią nuplaukti pirmyn ir atgal kainuoja nuo 5 eurų, bet neverta (nešvaru), nebent dėl iš ten atsiveriančios miesto panoramos. Tačiau verta aplankyti Bokagrandės rajoną-pusiasalį, iš kurio plaukia kateriai į „Tierra Bombą“. Sakyčiau, Bokagrandės pliažai geresni nei Tierra Bombos“, o vakare ten veikia daug gerų restoranų ir apskritai labai jauki atmosfera. Ten butus turi nemažai turtingesnių kolumbiečių.

Dar Kartachenos mieste yra Popos vienuolynas ant aukšto kalno (nebuvome) bei ispanų statytos pilies griuvėsiai. Yra ir autentiškas (bet ne dailus) Bazurto turgus – vietos Gariūnai.

Iš Kartachenos dar siūlomi brangesni turai į toliau esančias Rosarijaus salas, bet, kiek matėme nuotraukų, „baltasis paplūdimys“ geresnis. Ir dar yra turas, skirtas išsimaudyti mažo vulkano kraterio purve, bet daugelio atsiliepimai neigiami dėl žmonių grūsties ir vietinių uždarbiautojų įkyraus noro turistus tepti purvu.

Foto: Robertas Pogorelis

„BALTAJAME PAPLŪDIMYJE“, esančiame Baru saloje, maždaug valanda kelio automobiliu arba pusvalandis – kateriu, verta praleisti 1 arba 2 naktis. Prie pat pliažo yra galybė svečių namų (hostelių)-pašiūrių su rudimentine nakvyne (tipiška dviviečio kaina – 25 eurai nakčiai; galima pasiderėti, kad į kainą įeitų pusryčiai).

Viena iš paplūdimyje siūlomų atrakcijų – vakare nuplaukti kateriu į gretimą lagūną paplaukioti su planktonu, kuris rankomis iriantis vandeniu šviečia. Turas kainuoja 6 eurai žmogui.
Netoli pliažo, toje pačioje Baru saloje, yra Kolumbijos nacionalinis paukščių parkas (aviario) su daugybe egzotiškų paukščių. Užsieniečiui įėjimas kainuoja 15 eurų, bet tikrai labai verta. Iš arti pamatysite flamingų, tukanų, kondorų ir dar daugybę kitų egzotiškų paukščių, taip pat iguanų.

Foto: Robertas Pogorelis

Automobiliu nuvažiuoti iš Kartachenos iki „baltojo paplūdimio“ kainuoja nuo 13 eurų naudojantis „InDriver“ ir užtrunka valandą. Kelionė kateriu iki paplūdimio kainuoja 6 eurus žmogui į vieną pusę – laivas pirmyn išplaukia 8.30 iš Kartachenos senamiesčio prieplaukos, o atgal plaukia 15.30.

Vienas dalykas, kuris gali „užknisti“ „baltajame paplūdimyje“, – daugybė pardavinėtojų. Kas minutę prieina žmonės, siūlantys užkandžių, gėrimų, papuošalų ir dar daugybę dalykų. Bet jei būsite išalkę ar ištroškę, tai gali ir praversti. Dėl visko derėkitės. Daugelis šių siūlytojų yra arba pabėgėliai iš Venesuelos, arba Baru salos juodaodžių kaimų gyventojai. Pastarieji būna labai įkyrūs ir bando uždirbti iš visko (pavyzdžiui, pribėgę parodo kelią į automobilių stovėjimo vietą arba savavališkai užtveria išvažiavimą).

Jei reikėtų konkretesnių patarimų ar kontaktų, mielai patarsiu, kreipkitės.