Čia – tūkstančiai kilometrų dar kolonijiniais laikais nutiestų bėgių, kuriais rieda prabangūs traukiniai. Viktorijos laikų šlovę menančiais traukiniais galima pasiekti pačias gražiausias Afrikos vietas – Viktorijos krioklius, Namibijos kopas, didžiausią pasaulyje skylę ir, be abejo, deimantų kasyklas.

„Rovos Rail“

Šeimos kompanijai „Rovos rail“ priklausantis traukinys „Pride of Afrika“ – „Afrikos pasididžiavimas“ – jus nukels į Viktorijos laikus. Ne tik savo prabanga, bet ir atmosfera. Šis traukinys neretai vadinamas pačiu prabangiausiu traukiniu pasaulyje. Traukiniu vienu metu daugiausia gali keliauti vos 72 keleiviai. Traukiniai važiuoja dešimtimis skirtingų maršrutų, kurie trunka nuo trijų iki keliolikos dienų.

Vienas populiariausių maršrutų – į Keiptauną iš Pretorijos, paskendusios neįtikėtiname mėlynume, žydint palisandramedžiams (jei keliausite nuo rugsėjo pabaigos iki lapkričio vidurio), driekiasi per Stalo kalną, kuris pripažintas naujuoju pasaulio stebuklu ir įrašytas į UNESCO saugomų objektų sąrašą.

Foto: Belmond

Traukinys sustoja Kimberlyje, turėjusiame didžiausią pasaulyje deimantų kasyklą. Rinkdamiesi kitus maršrutus, keliautojai gali aplankyti Viktorijos krioklius, egzotiškąjį Svazilandą (Esvatinį), Tanzaniją ar net Namibiją, garsėjančią didžiausiomis smėlio kopomis pasaulyje. Naujausias maršrutas, startavęs praėjusiais metais, trunka net 15 dienų ir driekiasi per Tanzaniją, Zambiją, Kongą ir Angolą. Pirmą kartą pasaulio istorijoje keleivinis traukinys įveikė tokį maršrutą Afrikoje – nuo Indijos vandenyno iki Atlanto, nuo Tanzanijos iki Angolos. Artimiausia išskirtinio maršruto data – 2021m. liepos 13-oji, tądien traukinys pajudės iš didžiausio Tanzanijos miesto Dar es Salamo.

Bet, atminkite, čia – ne laukinė Afrika. Traukinyje – jokių telefonų. Jokių radijo imtuvų ir televizorių. Mobiliaisiais telefonais ir nešiojamaisiais kompiuteriais keleiviams leidžiama naudotis tik savo numeriuose. Vakarais vyriškiai turi būti pasipuošę švarku ir kaklaryšiu, o moterys – kokteilinėmis suknelėmis. Puošiamės? Pradėkime. Pavyzdžiui, nuo deimantų.

Skylė Žemėje

Deimantinė Afrikos istorija prasidėjo labai proziškai: pas kaimynus užėjęs ūkininkas pastebėjo, kad jo vaikai žaidžia su kažkokiu ryškiu akmenuku. Jis paprašė savininkų parduoti jam patinkantį žaisliuką, į ką šeimininkė atsakė: „Viešpatie, imkite dykai, jei tik jis jums patinka.“ Taip penkiolikmečio Erasmuso Jacobso 1867 metais prie Oranžinės upės rastas permatomas akmenėlis oficialiai tapo pirmuoju Pietų Afrikos Respublikos deimantu, vėliau pavadintu „Eureka“ – nuo jo ir prasidėjo visa deimantinė karštinė.
Deimantų atradimas Pietų Afrikoje atliko esminį vaidmenį pasaulio deimantų istorijoje. Kol deimantai nebuvo atrasti Kimberlyje, pasaulyje jie buvo itin reti – nedideliais kiekiais jų buvo randama tik Indijoje ir Brazilijoje.

Ir kai traukinys sustos deimantų mieste Kimberlyje, išvysite unikalų dalyką – miesto centre yra giliausia pasaulyje žmonių rankomis išrausta duobė. Įsivaizduokite, čia iškasta daugiau nei 22 milijonai tonų žemės ir rasta maždaug trys tonos deimantų. Taip radosi Big Hole, arba Didžioji skylė, kuri pasauliui per tris dešimtmečius dovanojo daugiau deimantų nei Indija per 2 tūkstančius metų. Prieš daugiau nei šimtą metų uždaryta Didžioji skylė dabar yra turistų traukos vieta. Sunku patikėti, bet karjeras buvo iškastas naudojant tik kirtiklius ir kastuvus. Kai buvo uždarytas, jis buvo 240 metrų gylio ir beveik pusės kilometro pločio. Dabar „Didžioji skylė“ pamažu pildosi vandeniu. Maždaug prieš 100 milijonų metų jo vietoje buvo ugnikalnio krateris.

Foto: Shutterstock

Iš PAR – į Anglijos karalienės karūną

Didžiosios skylės kasyklai priklauso daug pasaulio rekordų. Čia buvo rasti visame pasaulyje žinomi deimantai – tarp jų „De Beers“, pavadintas žemių, kuriose įkurtos kasyklos, savininkų brolių De Beerų vardu, mėlynasis „Porter Rhodes“ deimantas ir vienas didžiausių pasaulyje geltonųjų deimantų „Tiffany“ – visi jie vėliau buvo parduoti aukcionuose už pasakiškus pinigus.

Šiandien Kimberlio muziejuje eksponuojamas vienas didžiausių deimantų, kuris sveria 616 karatų, oficialiai vadinamas „616“. Taip pat po ilgų klajonių muziejuje atsidūrė ir pirmasis šalies deimantas „Eureka“, dėl kurio mažas Kimberlio kaimelis pritraukė net 50 tūkst. deimantų ieškotojų ir tapo tuo metu antru pagal dydį šalies miestu. Šimtą metų „Eureka“ praleido Didžiojoje Britanijoje, kol galiausiai deimantinė „De Beers“ kompanija jį atpirko ir padovanojo visiems PAR žmonėms.

Netoli Pretorijos buvo atrastas ir didžiausias iki šiol pasaulyje deimantas, 3 106 karatų „Cullinan“, ar galite įsivaizduoti, net dešimties centimetrų dydžio! Ir sakoma, kad jis nuskilo ir kažkur egzistuoja jo antra pusė. Milžiniško deimanto vertė buvo tokia didelė, kad jo niekas nenupirko per dvejus metus. Tuomet vietinė valdžia nusprendė jį nupirkti ir padovanoti Anglijos karaliui Eduardui VII. „Cullinan“ buvo padalytas į devynis brangakmenius, kurių du stambiausi – „Didžioji Afrikos žvaigždė“ ir „Mažesnioji Afrikos žvaigždė“ – puošia Didžiosios Britanijos skeptrą ir karūną. Kiti septyni brangakmeniai priklauso karalienei Elžbietai II privačiai. Ji juos paveldėjo iš savo senelės karalienės Marijos. Manoma, kad ji juos paliks būsimojo karaliaus, anūko Williamo, žmonai Kembridžo hercogienei Catherine. Žodžiu, briliantų kelionė vis dar tęsiasi, kaip ir „Rovos Train“ bėgiai. Tad sukime Viktorijos krioklio link.

Foto: Kruger Shalati

Griaudžiantis stebuklas

Pasirinkus keturių naktų kelionę, traukiniu galima pasiekti ir garsųjį Viktorijos krioklį. Traukinys išvyksta iš privačios Rovos traukinio stoties Pretorijoje. Tai – įspūdinga kelionė viena tiesiausių geležinkelio bėgių pasaulyje – tiesus kelias siekia net 114 kilometrų! Tuomet kirsite didžiausią Zimbabvės nacionalinį parką Hvangę, kuris plotu sulig Belgija. Kelionė baigsis prie Viktorijos krioklio, vieno pasaulio gamtos stebuklų, tokių kaip Everestas ar Didysis kanjonas.

Viktorijos krioklys, arba vietine tongų kalba Griaudžiantis rūkas yra Zambezės upėje, krinta iš daugiau nei šimto metrų aukščio ir yra 1,6 km pločio. Viktorijos krioklys yra pasienyje tarp Zambijos ir Zimbabvės, šniokštimas girdimas maždaug 40 kilometrų spinduliu. Pirmasis europietis, aptikęs krioklį XIX amžiuje, buvo anglų keliautojas Davidas Livingstone’as, todėl nenuostabu, kad jam davė tuometės Anglijos karalienės vardą.

Foto: Belmond

Užpustytas vaiduoklių miestas

Pasak išskirtinių kelionių dizainerės, „Boutique Travel“ įkūrėjos Ajos, pasirinkus kitą prabangų traukinį „Shongololo Express“ galima dar giliau panirti į Afriką, traukinys juda įspūdingai romantišku maršrutu „Kopų ekspresas“. Iš Pretorijos keliaujama dvylika dienų iki Svakopmundo Namibijoje. Traukinio keleiviai galės aplankyti miestą vaiduoklį Kolmanskopą, kurio pribloškianti sėkmė ir liūdnai pasibaigusi istorija taip pat susieta su blizgančiais akmenėliais.

Elly Jurelly, Foto Alibi
Foto: Elly Jurelly, Foto Alibi

1908 metais vietos darbininkas Zacharias Lewala rado deimantą ir parodė jį savo vadovui, Vokietijos geležinkelių inspektoriui Augustui Stauchui. Kai vokiečiai suprato, kad vietovėje gausu deimantų, ėmėsi milžiniškos deimantų kasybos. Vos per dvejus metus Vokietijos kalnakasiai pastatė miestą pagal vokišką stilių, čia radosi ligoninė, elektrinė, boulingas, kino teatras, net, sakoma, ir pirmais rentgeno aparatas Pietų pusrutulyje, taip pat pirmasis tramvajus Afrikoje. Čia net atvykdavo gastrolių Europos operos teatrai.

Tačiau deimantų atsargos išseko, buvo atrasti nauji klodai ir miestas ėmė tuštėti. Galiausiai dykuma pasiglemžė tai, kas jai priklausė. Dabar kopose paskendę autentiški namai yra tikra turistų atrakcija, čia, tokioje siurrealioje vietoje, mėgsta dirbti fotografai. Žinomas madų fotografas Timas Walkeris čia sukūrė įspūdingą fotosesiją britų „Vogue“. Čia, Namibijos dykumoje, fotografavosi ir Angelina Jolie, duodama interviu žurnalui „Harper’s Bazaar“ jo 150-mečio proga. Saulės ir vėjo nugairinti namų fasadai susilieja su juos praryjančia gamta, bet, įžengę į vidų, vis dar galite pajusti senąją deimantų karštligės epochos dvasią – kambariai išlikę spalvingi, su skirtingais tuomečiais tapetais kaip 1956-aisiais.

Foto: Shutterstock

Sustok, traukiny

Afrikoje ne tik važiuojantis traukinys veža. Net ir amžiams sustojęs traukinys gali tapti traukos objektu, ypač jei jis virs prabangiu viešbučiu – traukiniu ant tilto.

„Kruger Shalati“ – viena laukiamiausių ir įdomiausių garsiojo Pietų Afrikos Kriugerio nacionalinio parko – gausiausio laukinių gyvūnų pasaulyje parko – naujienų. „Tai sensacingiausias 2020 metų projektas“ – taip jį vadina tarptautinė spauda. Šis neįprastas viešbutis turėtų būti oficialiai atidarytas gruodžio 14-ąją. „Kruger Shalati“ atidarymas paminės Kriugerio nacionalinio parko įkūrimo šimtmetį – viešbutis bus įkurtas toje pačioje vietoje, kurioje prieš šimtmetį sustodavo ir nakčiai pasilikdavo keliautojus į parką atvežęs traukinys.

Neįtikėtina, bet viešbutyje ant nebenaudojamo tilto bėgių bus įkurdintos sūkurinės vonios ir net baseinas. Svečiai galės maudytis ir stebėti keliolika metrų savo įprastą gyvenimą gyvenančius krokodilus, begemotus, buivolus ar dramblius. Kaip teigia architektų komanda, traukinio vagonai visiškai atnaujinami, standartines sienas pakeičiant stiklu, ir iš kambarių atsivers didingas Sabio upės kraštovaizdis.

„Kruger Shalati“ pavadinimą įkvėpė legendinė Afrikos karių karalienė Shalati, kuri, pasak legendos, buvo viena pirmųjų moterų karių Limpopo upės krante. „Kruger Shalati“ atidarymas – dar vienas įrodymas, kokia prabangi ir ekscentriška, arba afrocentriška, yra Afrika, - sako išskirtinių kelionių dizainerė Aja.