– Pernai metų pabaigoje dalijotės įspūdingais kelionių planais. Ne vienos šalies bilietas jau buvo jūsų kišenėje. Papasakokite, kaip pandemija pakeitė jūsų kelionių planus.

– Gyvenime esu turėjęs nemažai subliuškusių kelionių planų, esu tikrai ne vieną skrydį, kai jau turėjau bilietus, praleidęs dėl neapskaičiuoto laiko, netikėtai atsiradusių darbų, tiesiog dėl žioplumo ar kitų priežasčių, todėl nustojau dalytis savo ateities planais iki tol, kol jau sėdėsiu lėktuve žinodamas, kad kelionė tikrai įvyks. Tačiau pandemija katastrofiškai sugriovė tą kortų namelį, kurį buvau pastatęs. Turėjo būti rekordiniai kelionių metai, bet išėjo taip, kaip išėjo. Visiems ta pati situacija. Nuplaukė kelionės į Pietų Korėją, Tunisą, Grenlandiją, Armėniją, Kijevą, Indiją ir, labiausiai gaila, į… Antarktidą. Ačiū Dievui, kad prieš pat užsidarant šalims buvau išsilakstęs ir turėjau turbūt įspūdingiausią bei egzotiškiausią gyvenimo kelionę po Okeaniją – Tasmaniją, Samoa, Fidžį, Vanuatu. Grįžome likus dviem dienoms iki karantino.

– Po paskutinės šių metų kelionės turėjote nemenką pauzę – ar sunku buvo ją tverti, kas padėjo?

– Įdomumo dėlei net paskaičiavau, ta pauzė truko 216 dienų. Turbūt rekordinis laikas, kurį praleidau neiškėlęs kojos iš Lietuvos nuo pat 2013 metų, kai pirmą kartą susikroviau kuprinę ir iškeliavau. Nepasakyčiau, jog buvo labai sunku, nes nesu mėgėjas keliauti vasarą: ir Lietuvoje man gera tokiu metu, o ir pats darbymetis būna. Tačiau jau rugsėjo mėnesį nebūdavo dienos, kai neįsijungdavau pasižiūrėti vis atnaujinamo šalių ribojimų sąrašo. Esu toks žmogus, kuriam įdomu ne tik keliauti, bet ir domėtis kryptimis, planuotis. Tad, galima sakyti, jau tuomet mintimis keliavau. Padėjo ištverti tai, kad pats tiek instagrame, tiek feisbuke nemačiau daug keliaujančių, tad ir pavydo seilė ne taip varvėjo (juokiasi).

Foto: Asmeninis albumas

– Dabar, kai pasaulis vėl pamažu įveda karantiną, pakėlėte sparnus ir išvykote į Meksiką. Kodėl būtent šią šalį pasirinkote?

– Viskas labai natūralu – jeigu seniau tu rinkdavaisi šalis, kurias nori aplankyti ir į kurias rasdavai pigesnių bilietų, tai šiais laikais šalys renkasi tave. Nėra taip jau daug krypčių, kur galima be didesnių ribojimų nuskristi. Sąraše dar turėjau Ekvadorą, Kosta Riką, tačiau Meksika dabar yra atviriausia šalis, kalbant apie reikalavimus, norint į ją patekti. Nereikalingas nei privalomas karantinas atvykus, nei neigiamas molekulinis PGR testas, nei vizos reikia, o ir skrydžiai pasitaikė patogūs: iš Vilniaus į Kankuną – tik su vienu persėdimu Frankfurte. Juolab kad ir ten nesu buvęs, klimatas lepina, o sergamumas panašus kaip Lietuvoje. Tai ko daugiau reikia? Pirmyn į Meksiką!

Foto: Asmeninis albumas

– Koks jūsų šios kelionės planas?

– Būsiu atviras – nėra jokio didesnio, detalesnio kelionės plano. Pirmiausia tiesiog noriu keleto dienų pasyvaus poilsio, todėl pasirinkau dvi dienas praleisti populiariausiame šalies kurorte Kankune, taip pat aplankyti kitus šalia esančius kurortinius miestelius, tai – Plaja del Karmenas (Playa del Carmen) ir Tulumas (Tulum). Tai kol kas vienintelis mano planas. Net sąžinės negraužia dėl nieko neveikimo. Užtenka puikaus oro, arbatinio Karibų jūros vandens, skanaus maisto, gyvos muzikos pliažuose bei plačių žmonių šypsenų, kurių jau buvau tikrai pasiilgęs.

Be to, yra planas Heloviną (spalio 31–lapkričio 2 d.), arba kaip čia jį vadina „Day of Dead“, sutikti Meksikos sostinėje Meksike. Tai viena iš pagrindinių šalies švenčių. Galbūt dar aplankysiu pačiu pavojingiausiu pasaulio miestu tituluojamą Tichuaną (Tijuana), kuris įsikūręs prie pat sienos su JAV. Daugiau kokių nors konkretesnių planų nėra, leisiu spontaniškumui juos kurti.

– Pandemijos metu daugelį keliautojų sustabdė baimė įstrigti svečioje šalyje. Kodėl jūs neatsisakėte kelionių? Ar nejaučiate baimės įstrigti?

– Daug labiau bijau įstrigti Lietuvoje, kai vėl viskas bus uždaryta ir liks tik sėdėti namuose. Kam sėdėti namuose, jeigu galima sėdėti šiltuose kraštuose. Aišku, aš suprantu, kad ne visi turi tokių galimybių. Ne visi dirba darbus, kurie nereikalauja sėdėti biure, todėl man lengva apie tai šnekėti. Ir aš tai labai vertinu, kad turiu tokį šansą keliauti ir negalvoti, jog galiu prarasti savo darbo vietą.

Pavasarį situacija buvo visiškai kitokia, nes dar nežinojome, su kuo susidūrėme. Antroji banga šiek kiek skiriasi. Tikiu, jog nebus taip, kad visas pasaulis vėl ims ir užsidarys, o tu kur nors būsi įstrigęs, juolab kad Meksikoje ar Pietų Amerikoje užsikrėtimų po truputį mažėja. Nemažai šalių ar regionų ekonomikų laikosi iš turizmo, jos negali sau leisti visus metus būti užvėrusios sienas.

Tačiau yra vienas „bet“ – reikia paminėti tai, kad pirkau bilietą tik į vieną pusę. Būtent dėl to, kad šiais laikais sunku ką nors iš anksto planuoti, nežinai, pro kurią pusę bus geriau grįžti atgal. Tokios jau tos kelionės 2020-aisiais. Skrydžių bilietams nepritaupysi ir netgi išleisi daug didesnius pinigus nei prieš pandemiją, tačiau atsigriebsi su kritusiomis viešbučių kainomis, jos sumažėjo 20-30 proc.

Foto: Asmeninis albumas

– Keliaujate vienas. Ar tikrai Meksika yra pakankamai saugi šalis taip keliauti?

– Taip, iškeliavau vienut vienutėlis, tačiau, kol atsakinėju į šio interviu klausimus, link manęs skrenda taip pat šia kryptimi susidomėjęs bičiulis, kelionių maniakas, „PravalTuro“ direktorius Vytautas Mikaitis. Jam jau irgi taip pabodo būti namuose, kad atsibelsti iki Meksikos nesutrukdė net lūžęs pirštas. Nežinau, kuri šalis vaikinui nebūtų tinkama keliauti vienam. Gal po kokią Centrinę Afriką nesiryžčiau taip drąsiai keliauti, bet Meksikoje tikrai jaučiuosi saugiai.

Aišku, kol kas dar esu turistiniuose kurortuose, kur iš esmės visada būna saugu. Niekas nenori pjauti šakos, ant kurios patys sėdi. Tai, kad gatvėse be jokių užuolankų siūlo marihuanos, kokaino ar hašišo, nelaikyčiau nesaugumo ženklu. Tokia situacija yra daugelyje skurdesnių valstybių ar didesniuose miestuose. Praeini šaltu veidu pro juos, ir viskas.

Taip, yra nemažai rajonų, kur nerekomenduojama kelti kojos arba vaikščioti vienam sutemus. Ypač ten, kur vis dar veši narkotikų prekybos karteliai. Bet, kaip aš sakau, – mes patys esame atsakingi už problemas, kurias prisišaukiame. Jeigu elgiamės adekvačiai, išlaikome budrumą, šaltą protą bei mokame tinkamai bendrauti su įvairiais žmonėmis, tuomet tų problemų ir nebus.

– Kaip Meksika tvarkosi su pandemija? Kokie jūsų įspūdžiai?

– Būdama 10-oje vietoje pagal bendrą užsikrėtusiųjų skaičių, Meksika natūraliai skiria nemažą dėmesį pandemijai bei apsaugos priemonėms. Lietuvoje visur būna padėta dezinfekcinio skysčio rankoms, o čia stovi žmonės, kurie tą skystį jums papurkš. Kad nebūtų jokių noriu ar nenoriu. Nesutinki dezinfekuoti rankų – nepateksi ten, kur pageidauji. Tad galima iš dalies ir padėkoti pandemijai – kiek naujų darbo vietų sukūrė šitas virusas, ir netgi naują profesiją – dezinfekuotojo. Taip pat visur yra matuojama temperatūra – tiek uždarose patalpose, tiek atvirose, taip pat – būtinai visuose įėjimuose į viešbučius, didesnes aikštes, prekybos centrus ar geresnius restoranus. Atstumo žmonės gal ir nelabai laikosi, tačiau didelė dalis vietinių nešioja apsaugines kaukes, net ir lauke. Aišku, išskyrus paplūdimyje.

– Ar pajutote, kad yra pasikeitęs požiūris į keliautojus? Nesulaukėte priešiškumo iš vietinių?

– Kokio nors esminio skirtumo nepajutau, nes neįsivaizduoju, kaip čia būdavo anksčiau. Kalbant apie priešiškumą, pasakysiu atvirkščiai – vietiniai net dar labiau vertina turistus, nes vis tiek jų skaičiai ne tokie patys, kokie buvo pernai tuo pačiu metu. Nors Meksika po karantino, kuris truko vos iki liepos pradžios, atsidarė gana greitai, žmonių pasitikėjimo kelionėmis taip greitai nesugrąžinsi. Tam prireiks laiko.

Kiek spėjau susidurti, vietiniai tikrai viską geranoriškai paaiškina, jeigu žioplinėji. Pavyzdžiui, bandydamas viešbučio bufete pats įsidėti valgyti, greitai gavau pamoką, kad šiais laikais tu prie maisto rankų nekiši. Ateis darbuotojas ir įdės už tave. Jokio savivaliavimo. Teks priprasti prie naujų įpročių.

Foto: Asmeninis albumas

– Kelionės kaina – visada įdomi tema. Ar pajutote, kad dabar kelionės pigesnės?

– Ir taip, ir ne. Aišku, čia priklauso nuo kiekvieno žmogaus asmeniškai, nuo jo mėgstamo keliavimo būdo. Šnekėsiu už save. Man visada geriausia būdavo pamatyti žiauriai pigų kelionės pasiūlymą, įsigyti bilietą prieš 2–4 mėnesius ir keliauti. Kryptis nebūdavo labai svarbi – svarbiausia, kad ten nebūčiau buvęs. Dabar viskas kiek kitaip. Dėl besikeičiančios situacijos Lietuvoje ir svetur negali iš anksto planuotis kelionės. Geriausia pirkti prieš 1–2 savaites, nes tikrai nesinori karantinuotis nei nukeliavus, nei grįžus atgal. Todėl reikia kasdien sekti epidemiologinę situaciją.

Kaip žinia, paskutinės minutės bilietai ne visada būna pigiausi. Šitas bilietas man buvo rekordiškai brangus. Į vieną pusę nusipirkau už maždaug 500 eurų. O mano kolega, kurį minėjau prieš tai, Vytautas Mikaitis, pagriebė už 470 eurų į abi puses savaitei. Tad nėra jau toks „kosmosas“ palyginus. Tačiau vis tiek, manau, kad šiais naujais laikais nereikia bandyti taupyti skrydžių bilietams. Tą skirtumą atgausite kritusiomis kainomis apgyvendinimo, paslaugų sektoriuje. O vietiniai skrydžiai pačioje Meksikoje „nesikandžioja“ – galima nesunkiai rasti paskutinės minutės bilietų už 50–70 eurų.

– Kaip vertinate kainas Meksikoje? Kiek kainuoja poilsis šioje šalyje?

– Nemaniau, kad čia viskas taip pigu. Vis dėlto kurortas. Galima rasti visko, ko norite, pagal jūsų piniginės storį (aišku, čia išvis nerekomenduoju nešiotis piniginės, geriau įsimesti pakankamą kiekį grynųjų į kišenę, o piniginę saugiai palikti viešbutyje). Patys taupiausi praleisti naktį prie pat paplūdimio gali ir už 10 eurų nakčiai. Jeigu norisi šiek tiek daugiau komforto ar patogumų, tikrai galima rasti už 50 eurų su įskaičiuotais pusryčiais. Pavakarieniauti mieste įmanoma ir už 5 eurus, ir už 20. Turbūt geriausias kainų rodiklis yra alus. Čia už bokalą teks pakloti vos 50 pesų, o tai yra maždaug 2 eurai. Bilietas iš Kankuno į už valandos kelio esantį kitą kurortą Plają del Karmeną – apie 3 eurai. Kainos tikrai „nesikandžioja“, o ir paslaugų bei maisto kokybe skųstis negaliu.

Foto: Asmeninis albumas

– Ar pasikeitė jūsų paties požiūris į keliones? Gal pradėjote kitaip jas vertinti?

– Labai geras klausimas. Būtent, kas labiausiai pasikeitė, tai požiūris. Seniau viskas buvo labai natūraliai priimama. Dar viena kelionė, ir tiek. Per šitą pandemiją pradėjau daug nuoširdžiau vertinti kiekvieną kelyje sutiktą žmogų, kiekvieną saulėlydį, saulėtekį, kiekvieną maisto kąsnį, kiekvieną veiksmą ar net kiekvieną nuotrauką, kurią padarau. Galbūt tai skamba per daug saldžiai, bet viso šito pasiilgau ir viskas dar atrodo neįprasta.

Aišku, tokią būseną kažkiek lemia tai, kad dar tik pirmos kelionės dienos ir viskas šviežia, nauja ir karšta, paskui gal dings tas vaikiškas džiaugsmas. Turiu gana unikalią galimybę keliauti po naująjį koronos pasaulį, tad labai tikiuosi, jog nedings.

Manęs niekas neerzina šioje kelionėje. Net ir nesklandumai, prievolė nešioti kaukes ar įkyrūs prekeiviai, pinigų kaulytojai. Viskas man tinka. Jūs tik neatimkite iš manęs progos keliauti.

– Kokių pliusų, minusų įžvelgiate keliaudamas pandemijos metu?

– Faktas, kad dabar daug mažiau turistų tau maišosi po kojomis, yra didžiulis pliusas. Gal net didžiausias. Turbūt atsirado tvirtesnis ryšys tarp turisto ir vietinio: jeigu jau pasirenki jo šalį ir keliauji šiuo sunkiu metu, tai reiškia kažką ypatingo. Lengviau užmegzti pirmąjį pokalbį, nes visada gali paklausti apie COVID-19 situaciją (juokiasi). Minusai… Turbūt tai, jog tenka daug atidžiau sekti kasdien besikeičiančią informaciją, taip pat įvykdyti daugiau visokių reikalavimų, norint keliauti. Nuo įvairių klausimynų pildymų, sveikatos draudimo paieškų iki PGR testų. Kai kurios šalys reikalauja pristatyti neigiamą testą, darytą ne seniau nei 48 ar 96 valandos iki atvykstant. Taigi greičiausias būdas – darytis testą privačiai, o tai kainuoja nemažus pinigus. Gali būti, kad reikės Meksikoje ieškoti, kur daro tuos testus, jeigu norėsiu keliauti toliau, į kitą valstybę. Dar minusas tas, jog lėktuvuose visą laiką reikia būti su kaukėmis. Patikėkite, 12 valandų išbūti su ja nėra pats maloniausias dalykas (šypsosi).

– Jei nepažįstamas žmogus jūsų paklaustų, ar dabar verta keliauti, ką jam atsakytumėte?

– Tik keliaukite, jeigu nepriklausote rizikos grupėms ir nesergate lėtinėmis ligomis. Dabar šiais niūriais laikais, kai ateina antra banga ir po truputį vėl grįžta „dėdė karantinas“, tai yra kaip niekada svarbu, turint omeny tiek psichologinę būklę, tiek asmenybės augimą. Gal reikia daugiau žinių ir orientacijos, bet, kaip ir minėjau, keliones ir kiekvieną atostogų dieną pradėsime vertinti kitaip. Senatvėje galėsite pasakoti anūkams, kokie buvo įdomūs laikai ir kaip teko per pasaulį keliauti.