Kaip ir visas aplinkinis regionas, Libanas turi Viduržemio jūros pakrantei būdingą klimatą. Šalis neoficialiai yra padalinta į keturias dalis. Jas sudaro plynės ir žalumos, kalnai ir slėniai. Nors šalis yra šešis kartus mažesnė už Lietuvą, tačiau gamtos įvairovė gali labai stipriai nustebinti. Prieš aplankydamas gražiausias šalies vietas Jokūbas Laukaitis nuvyko į Libano sostinę Beirutą, kur nuolat vyksta protesto akcijos.
„Norėjau kuo daugiau sužinoti apie protestus, taigi kalbinau gatvėse sutiktus žmones, o jie visi noriai su manimi bendravo. Visi atrodė taikūs, tačiau vaikščiodamas po miestą aptikau vietų, kurios atrodė gana baugios. Man nebuvo aišku, kodėl prasidėjo protestai, kokia jų reikšmė Beirutui ir apskritai visam Libanui, tad nusprendžiau leistis į dienos kelionę su šauniu gidu Shawe“, – dokumentiniame filme apie Libaną pasakoja J. Laukaitis.
Shawe – 26 metai ir jis yra tikra Beiruto legenda. Jis neseniai baigė mokslus universitete, laisvai kalba trimis kalbomis, turi merginą iš Paryžiaus, remia LGBT judėjimą arabų šalyse ir atrodo kaip tikra roko žvaigždė.
„Kelionę pradėjome automobiliu – važiavome į pirmą mūsų objektą, o aš tuo metu užverčiau jį klausimais, kodėl kilo protestai. Pasirodo, žmonėms nepatiko, kad vyriausybė apmokestino benziną, tabaką ir skambučius „What’sApp“ programa, todėl prasidėjo protestai. Pasiūlytus įstatymus iš karto atmetė, tačiau protestai tęsėsi, greitai išplito po visą šalį, žmonės piktinosi dėl ekonominio sąstingio, nedarbo, bazinių dalykų – elektros, vandens, sanitarinių įrenginių – nebuvimo“, – apie neramumus kalbėjo libanietis.
Gidas Jokūbui papasakojo, kad žmonės nepatenkinti valdžia dėl Libane įteisintos specialios konfesionalizmu vadinamos sistemos. Libano politinėje sistemoje politinė galia turi būti padalinta tarp skirtingų religinių grupių. Prezidentas privalo būti maronitas, ministras pirmininkas – sunitas, parlamento pirmininkas – šiitas, viceministras pirmininkas ir parlamento vicepirmininkas – stačiatikis. Parlamente yra 128 vietos, lygiai padalintos tarp krikščionių ir musulmonų.
Tokią sistemą sudarė, siekdami, kad valdžioje dalyvautų visos 18-a Libano religinių grupių. Tačiau sistema pasirodė esanti neefektyvi – ne visada pareigas gaudavo joms tinkamiausi žmonės.
Shawe teigimu, nors protestuotojai reikalavo iš esmės reformuoti Libano politinę sistemą, o į protestus įsitraukė visa šalis, protesto akcijos buvo taikios. Protestuotojai nėra ginkluoti, jie nekovoja su policija. Po protesto akcijų jie sutvarko aplinką ir nori paskatinti kitas regiono šalis sekti jų pavyzdžiu.
Papasakojęs apie esamą padėtį Libane, Shawe aprodė stulbinamo grožio vietų regione.
„Jeita Grotto – garsieji 9 km ilgio urvai yra tiesiog pasakiško grožio. Pasigrožėję urvais, nusikėlėme kelis tūkstančius metų į praeitį ir aplankėme Biblą – miestą, įtrauktą į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Šis unikalus miestas buvo gyvenamas jau prieš 7 000 metų. Po tokių vietovių supratau – Libanas iš tiesų labai graži šalis, kupina protu sunkiai suvokiamų kontrastų“, – susižavėjimo Libanu neslepia Jokūbas.
Prieš vykdamas į Libaną, Jokūbas nesakė nei tėvams, nei draugams, kur keliauja, nes visi žinojo, kad šalyje vyksta masiniai protestai, ir būtų jaudinęsi dėl jo saugumo.
„Apvažiavęs apie tūkstantį kilometrų po šalį, konstatuoju – nė karto nesusidūriau su problema. Priešingai – visi sutikti žmonės buvo be galo draugiški ir svetingi. Jie pademonstravo – nereikia smurto, norint kovoti už savo teises, bet kokius nesutarimus įmanoma išspręsti taikiai. Ačiū nuostabiems Libano gyventojams, kuriuos sutikau keliaudamas, linkiu jums sėkmės!“
