Sunkiai prieinamos teritorijos parenkamos ne veltui: taip šventos vietos apsaugomos nuo atsitiktinių prašalaičių ir tampa pasiekiamos tiktai labiausiai pasišventusiems lankytojams. Nuošalumas, aišku, turi ir kitą, su vienuolių gyvenimui būdinga askeze siejamą paskirtį: pasaulio šurmulio netrikdomoje ramybėje vienuoliai gali pasijusti priartėję prie Dievo.

Vis dėlto šiandien daugelis vienuolynų atviri turistams. Net pasirūpinta, kad į juos pakilti būtų galima virvėmis ir laiptais. Aišku, nepaisant šių patogumų, daugeliu atvejų vis tiek tenka kopti bemaž statmenais keliais.

Sakoma, kad norint aplankyti kurį nors iš toliau suminėtų vienuolynų, privalu būti išties tvirtų kojų savininku.

Meteoros vienuolynas Graikijoje

Meteora (gr. kybančios uolos) yra šešių vienuolynų kompleksas Graikijoje. Tai – vienas iš didžiausių ir svarbiausių Rytų stačiatikių vienuolynų visoje šalyje. Vienuolynai pastatyti ant smiltainio uolų. Architektūrinė transformacija natūralų peizažą šioje vietoje paverčia atskirties, meditacijos ir maldos buveine.

Vienuolynai yra iškilę į 400 metrų aukštį virš Peneas slėnio ir Kalambakos miestelio Tesalijos lygumoje. XIV amžiuje, garsėjusiame kaip politinių neramumų metas, vienuolynai buvo sąmoningai statomi sunkiai pasiekiamose viršukalnėse. Iki XV amžiaus jų skaičius siekė 24. Metą iki XVII amžiaus derėtų vadinti jų klestėjimo laikotarpiu. Šiandien tik keturiuose vienuolynuose – Šv. Stepono, Švenčiausiosios Trejybės, Šv. Barlaamo ir Didžiojo Meteorono, arba Jėzaus Kristaus Atsimainymo, – ir dabar glaudžiasi religinės bendruomenės.

Kelias iki vienuolynų iš pat pradžių buvo sudėtingas. Norint iki jų nusigauti, prireikdavo surišti kelias kopėčias arba naudotis didžiuliais tinklais, kuriais būdavo keliami ir daiktai, ir žmonės. Pastarieji turėjo būti ypač tvirto tikėjimo asmenybės, kadangi virvės, anot pasakojimų, buvo keičiamos tik tada, kai Dievas leisdavo, kad jos nutrūktų. 3-iajame praeito amžiaus dešimtmetyje patekimo į kompleksą sąlygos buvo ganėtinai pagerintos – uoloje iškirsti laiptai ir nutiestas tiltas, leidžiantis pasiekti vienuolynus iš gretimos plynaukštės.

Foto: Shutterstock

„Taung Kalat“ vienuolynas, Mianmaras

„Taung Kalat“, arba Popos kalno, vienuolynas pastatytas ant vadinamojo vulkaninio kamščio viršūnės. Jis pakilęs į 737 metrų aukštį. Vienuolynas įkurtas centriniame Mianmaro regione, maždaug per 50 kilometrų į pietryčius nuo Bagano miesto, visiškai šalia užgesusio ugnikalnio – Popos kalno. Iki vienuolyno galima užkopti laiptais. Jų yra tiksliai 777. Tie, kurie įveikia šį atstumą, gali pasigėrėti įspūdingu reginiu.

Žvelgiant į šiaurės vakarus matyti tolumoje dunksančios Bagano šventyklos, o pasisukus į rytus kvapą užgniaužia miškais apaugusi Taung Ma-gyi viršukalnė. Toje vietoje yra didžiulė kaldera – sprogus užsikimšusiai vulkano stemplei susidariusi stačiašlaitė dauba. Jos plotis – 610, o gylis – 914 metrų. Dėl šios priežasties žiūrint iš skirtingų pusių kalnas įgauna vis kitokį pavidalą ir gali pasirodyti, kad turi daugiau nei vieną viršūnę. Miškuose gausu makakų, ypač dominančių „Taung Kalat“ susiviliojusius turistus.

Foto: Shutterstock

Taktšango vienuolynas, Butanas

Taktšango, arba Tigro Irštvos, vienuolynas stovi stataus skardžio viršūnėje, maždaug 900 metrų aukštyje, virš Paro slėnio Butane. Vienuolyno pastatai kone įsiterpę į beveik vertikalius uolų šlaitus. Nors gali susidaryti įspūdis, kad į šventyklą patekti neįmanoma, ji yra pasiekiama net iš kelių pusių: šiaurės vakarų kryptimi besidriekiantis kelias veda per mišką, einančiu iš pietų naudojasi maldininkai, o tą, kuris atveda iš šiaurės, galima pasiekti einant mulų keliu, palei kurį auga pušys ir plaikstosi maldininkų vėliavėlės. Kompleksą dažnai gožia debesys, todėl į jį žiūrint apima keistas atskirties jausmas.

Foto: Shutterstock

Sumelos vienuolynas, Turkija

Sumelos vienuolynas yra įsiterpęs į Altinderės slėnyje, Turkijoje, stūksančios uolos skardį. Maždaug 1,2 tūkst. metrų aukštyje kybantis statinys – pagrindinis turistų traukos objektas Altinderės nacionaliniame parke. Vienuolynas buvo įkurtas 386 metais, imperatoriaus Teodosijaus I Didžiojo valdymo laikotarpiu (379–395 metai). Anot legendos, vienuolyną šioje vietoje pradėjo statyti du vienuoliai, radę kalno oloje stebuklingą Mergelės Marijos ikoną. Per ypač ilgą savo gyvavimo istoriją vienuolynas ne kartą buvo virtęs griuvėsiais ir skirtingų imperatorių nurodymu vėl atstatytas. Dabartinę išvaizdą jis įgavo XIII amžiuje. Kaip tik tada, valdant Aleksijui III, vienuolynas įgavo reikšmingo objekto statusą.

Po Pirmojo pasaulinio karo vienuolynas ištuštėjo: prasidėjus žmonių judėjimui tarp Graikijos ir Turkijos, maždaug 2 mln. graikų ir turkų buvo priversti palikti nuo seno Turkijoje arba Graikijoje tarpusias gimtąsias bendruomenes ir grįžti į tėvynę. Kelis dešimtmečius pastatai merdėjo, bet vėliau buvo iš dalies atstatyti ir paversti muziejumi.

Foto: Shutterstock

Kabantis vienuolynas, Kinija

Kinijos Šansi provincijoje esantis Kabantis vienuolynas, arba šventykla, pasislėpęs Hengšano kalno papėdėje esančiame tarpeklyje. Šventykla įkurta maždaug 75 metrų aukštyje. Ji iškilusi ant uolų ir į jas įkaltų medinių atramų. 152,5 kvadratinio metro teritorijoje įrengta daugiau nei 40 salių, kambarių ir paviljonų. Juos jungia koridoriai, tiltai ir lentiniai takai. Patalpų išdėstymui būdingas tolygus paskirstymas ir subalansuotas aukštis. Šventykloje yra daugiau nei 80 iš bronzos ir geležies nulietų statulų, molinių skulptūrų ir akmens raižinių, atsiradusių čia skirtingų dinastijų valdymo laikotarpiais.

Dėl ypatingos vietos šventykla yra apsaugota nuo potvynių, liūčių, sniego ir saulės kaitros. Šiandien tai – vienas įstabiausių turistų traukos objektų ir istorinių paminklų Datongo teritorijoje.

Foto: Shutterstock