JAE miestas nuolat pristato įspūdingas reklamas, kuriose filmuojasi garsiausi planetos žmonės. Taip pat, Dubajaus valdžia kviečia Holivudo prodiuserius ir režisierius, kad jie čia filmuotų savo būsimus filmus. Tiems kas susivilioja – taikomos ypatingos sąlygos, todėl nieko keisto, jeigu jūsų pasąmonėje Dubajus yra svajonių vieta. Jį tikrai vertą aplankyti ir pamatyti savo akimis.
Bet ir šis gražus miestas turi ką slėpti. Tai vieta, kurioje turistų niekada nebūna.
Sonapur – taip vadinasi didžiausias ir skurdžiausias šio miesto rajonas, esantis visai šalia tarptautinio Dubajaus oro uosto. Hindi kalba, kuria daugiausiai kalbama Indijoje – Sonapur reiškia „aukso miestas“. Šis gražus žodis turėjo privilioti kuo daugiau imigrantų iš Indijos ir kitų vargingiausių pasaulio šalių.
Tokiose šalyse skelbiama, kad Sonapure, prie Dubajaus – laukia naujas, tobulas gyvenimas. Kad čia visi gaus darbo, gerai uždirbs, lyg tikro aukso būtų atradę. Ši reklama labai gerai veikia, neturtingi žmonės tiesiog plūsta.
Sonapur ir kiti panašūs priemiesčiai skirti juodadarbiams darbininkams, kurie diena iš dienos stato naujus Dubajaus dangoraižius. Tuos, kurie vėliau tampa žinomi visame pasaulyje. Taip pat čia apgyvendinami fabrikų darbininkai, gatvių šlavėjai ir visi tie, kas dirba pačius sunkiausius darbus JAE.
Jokios paslapties nėra – kadangi šie vyrai atvyksta iš labai vargingų vietų, Dubajuje dėl jų niekas per daug nesistengia ir ypatingų sąlygų nesuteikia. Jiems moka žymiai mažesnius atlyginimus nei čia dirbti atvykusiems europiečiams. Darbo valandos jiems ilgesnės, poilsio dienų nebūna. O ir niekuo skųstis negalima.
Apie tai, kas čia vyksta, kaip gyvena šie žmonės – Dubajuje niekas nekalba ir žiniasklaida neskelbia.
Ankštuose kambariuose stovi daugybė lovų, čia pat vyrai ruošia ir maistą. Sunku patikėti – daugelis lovų turi po du šeimininkus. Kol vienas dirba, kitas gali ilsėtis, o tada atvirkščiai. Tokie lovos draugai niekada nesusitinka.
Kambariuose galioja griežtos taisyklės. Negalima bet kur išmėtyti daiktų, negalima palikti nė vienos šiukšlės. Viskas turi tikslias savo vietas ir niekam nevalia elgtis kitaip.
Iš skurdžiausių pasaulio kampelių į Dubajų dirbti atvažiavę vyrai džiaugiasi, kad skirtingai nei gimtuose namuose – čia jie turi normalų tualetą ir net dušą. O tai, kad nėra karšto vandens – jiems nusispjauti.
Nors daugelis rajone gyvenančių darbininkų tikrai ne agresyvus – vis tik turistams, o ypač turistėms čia sukiotis nepatartina.
Visą reportažą žiūrėkite laidoje „Orijaus kelionės“.
