Pilname lėktuve į Saudo Arabijos sostinę Rijadą skrenda vos keli europiečiai, nors turistines vizas šalis išduoda nuo rudens. Leidžiamės jau gerokai po vidurnakčio, praeinu patikrą ir jau matau plačiai besišypsantį Jazidą iš Informacijos Ministerijos, rankose laikantį kortelę su mano vardu.
Paaiškėja, kad jis nešneka angliškai, todėl tenka bendrauti per vertimo programėlę. Tuoj pat paaiškėja ir dar vienas dalykas – mano kelionės organizatoriai nepasirūpino viešbučiu, kaip buvo žadėję. Jazidas skambina ir ilgai šnekasi, kol prie mūsų privažiuoja du juodi visureigiai tamsintais langais. Jazidas atidaro dureles ir nieko nepaaiškinęs mosteli ranka lipti į vidų. Kiek sudvejojusi sėdu ant užpakalinės sėdynės.
Rijadas naktį šviečia – plačios gatvės, futuristiniai pastatai, pramogų parko atrakcionai, viešbučių ir prekybos centrų iškabos. Eismas čia intensyvus naktį, o dieną galima strigti ne vienai valandai. Stebėtis nereikėtų – praeito dešimtmečio viduryje Saudo Arabijos sostinėje gyveno apie 50 tūkstančių žmonių, dabar jų nei daug, nei mažai – 7,5 milijono. Ir visi jie juda automobiliais, nes megapolyje yra vos 6 viešojo transporto linijos (pavyzdžiui, Vilniuje daugiau nei 100).
Galiausiai, sukame iš šviesių bulvarų į tamsias tuščias gatves. Prisimenu matytus filmus, o kai įsivaizduoju, kaip už mane bus prašoma išpirkos, atvažiuojame prie viešbučio, kuriame maloniai pasitinka kukliai besišypsantys vietiniai. Per kelias savaites prieš kelionę vaizduotė buvo gerokai įaudrinta – pažįstamiems buvo sunku patikėti, kad keliauju į vieną uždariausių pasaulio valstybių.
Ką pamatyti Rijade?
Nors miestas įkurtas seniai, daug istorinių objektų jame rasti nepavyks. Visgi veiklos kelioms dienoms tikrai yra (ypač turint omenyje, kad nemažai laiko teks praleisti važiuojant iš vienos vietos į kitą). Norint suprasti šalį – gamtą, žmonijos ir šalies istoriją, religiją, – tikrai verta užsukti Nacionalinį muziejų. Po modernias ekspozicijas įdomiausia vaikščioti su gidu, angliškai ir labai išsamiai ekskursijas veda gidas Ali. Tęsiant istorinę temą galima užsukti į Al Masmak tvirtovę, pastatytą 1865 m. ir sužinoti apie Saudo Arabijos tautos iškilimą ir valstybės susidarymą.
Šalia tvirtovės yra Suq al Zel turgus, kuriame parduodami kilimai, drabužiai, kavinukai ir tikras Saudo Arabijos kvapas – aliejuose mirkyti maži medžio gabalėliai, vadinami bakhoor. Deginami jie skleidžia nepaprastai malonų tabako, odos ir medaus aromatą (deginimui skirtas specialus puošnus indas, vadinamas mubkhara), kurį galima nesunkiai užuosti gatvėse, kavinėse, parduotuvėse ir vietinių namuose.
Beje, šalies gyventojai dažnai kvapą gamina namuose maišydami įvairius aromatus, kurie ne tik pasklinda po namus, bet ir susigeria į drabužius, suteikdami vietiniams ypatingą kvapą. Tame pačiame turguje yra ir sendaikčių pardavėjų. Bevaikštinėdama pastebiu vietinį, besiderantį dėl senovinio šautuvo, mane pamatęs plačiai nusišypso ir pozuoja nuotraukai.
Kiek toliau vyksta sendaikčių aukcionas. Ant kėdžių susėdę seni vyrai šūkauja kainas už keistus ir kaži kam reikalingus rakandus. Beje, turgaus pardavėjai įkyriai nesiūlo savo prekių, pasisveikinus tik kukliai nusišypso, ir tik drąsesni sušunka „Welcome to Arabia!“ ir pasiūlo nusifotografuoti.
Dar vienas turgus vadinamas „Princess Market“. Jame saudžių žymiai daugiau palyginus su al Zel turgumi. Čia jie atvažiuoja pirkti aukso ir abajų. Ir išties, auksinių papuošalų parduotuvės sausakimšos. Specialiose abajų (plačių, dažniausiai juodų, pėdas siekiančių suknių) parduotuvėse taip pat pilna pirkėjų – vyksta išpardavimai, todėl tradicinį drabužį kai kur galima įsigyti vos už 20–30 eurų.
Galiausiai, dar viena pramoga – pažvelgti į Rijadą iš viršaus. Tai padaryti galima pakilus į 300 m aukščio „Kingdom Center“ dangoraižį (2002 m. jis buvo aukščiausias šalyje, dabar užima 5 vietą) ir pasidairyti nuo šiurpuliukus keliančio „Skybrigde“. Apžvalginis tiltas įrengtas pačiame dangoraižio viršuje – po juo atsiveria tuščia erdvė, o pro didžiulius langus matyti nesibaigiantis, dulkėse, smoge ir vakaro saulės spinduliuose skęstantis miestas. Iš čia puikiai matyti ir kitas dangoraižis su didžiuliu stikliniu rutuliu viršūnėje – tai pirmasis Saudo Arabijos dangoraižis „Al Faisaliyah Center“, o rutulyje veikia restoranas.
Šalies ateities vizija
Vos prieš dvejus–trejus metus Saudo Arabijoje buvo draudžiama muzika, o moterys neturėjo teisės vairuoti, lankytis stadionuose, vienos keliauti ir t. t. Reformų imasi karaliaus Salmano sūnus, 34-erių metų princas Muhamedas. O jis, sakoma, ne tik studijavo vakarų universitetuose, bet ir bendrauja su žymiais Vakarų pasaulio dainininkais ir aktoriais.
Tiesa, vietiniai pabrėžia, kad dabar Saudo Arabijos tikslas – pralenkti Jungtinius Arabų Emyratus ir kitas kaimynines laisvesnes šalis, į kurias šalies gyventojai važiuoja linksmintis ir leisti pinigų. O pastarųjų išleidžia nemažai, apie 6 proc. bendrojo vidaus produkto, t. y. kelias dešimtis milijardų dolerių per metus, kurie galėtų likti Saudo Arabijoje kiek atleidus draudimų vadeles. Kalbinta moteris prisipažino, kad labiausiai iš visų reformų džiaugiasi teise vairuoti ir galimybe iš namų išeiti be palydovo vyro. Nepaisant to, žmonių teisių padėtis išlieka viena prasčiausių pasaulyje.
Kiek toliau nuo dabartinio miesto centro kyla naujas Karaliaus Abdullah finansų centras – kelios dešimtys dangoraižių ir juos apjuosianti aukštai virš žemės iškelta geležinkelio linija. 2020 metų G20 valstybių susitikimas numatytas būtent čia. Kitoje miesto dalyje įsikūręs „Riyadh Boulevard“ – didžiulis pramogų parkas su karuselėmis, parduotuvėmis, renginių erdvėmis ir net žiemos karalyste. „Riyadh Park“ prekybos centre yra ir kino teatras – iki 2018-ųjų balandžio jie šalyje buvo draudžiami. Beje, prekybos centrų Rijade tikrai daugybė, juose – prabangiausių prekių ženklų parduotuvės.
Saudo Arabijos sostinė – ne vienintelė naujų projektų paliesta vieta. Raudonosios jūros pakrantėje planuojama prabangus kurortas, sudarytas iš 50 salų, apie valanda kelio nuo Rijado dykumoje iškils daugiau nei 300 kv. km ploto pramogų ir vandens parkai, lenktynių trasos, golfo laukai, prabangus gyvenamasis rajonas.
Visa tai – ir didžiulės apimties programos „Saudi Vision 2030“ dalis, kuria siekiama sumažinti karalystės finansinę priklausomybę nuo naftos. Joje numatyta per ateinančius 10 metų įgyvendinti 80 didžiulių projektų. Didžiulės pajėgos mestos ir renginiams organizuoti – nuo Dakaro ralio iki techno muzikos festivalių dykumoje, žymiausių dainininkų koncertų, oro balionų festivalių ir t. t.
Gyvenimas „narvelyje“
Nors turistinės vizos atsirado vos prieš kelis mėnesius, užsieniečiai Saudo Arabijoje galėjo lankytis ir anksčiau – musulmonai atlikti chadžo ir umros, o vakariečiai – dirbti (dalis didžiausios naftos gavybos įmonės „Saudi Aramco“ anksčiau priklausė JAV). Užsieniečiai paprastai įsikurdavo ir įsikuria dabar uždaruose, saugomuose rajonuose, vadinamuose „compounds“.
Juose gyvenantys vakariečiai tokius rajonus dažnai vadina „auksiniais narveliais“ – į juos Saudo Arabijos piliečiai patekti negali, o atmosfera primena Europą ar Ameriką nuo namų stiliaus iki kavinių, baseinų, mokyklų ir t. t.
Tokių uždarų rajonų Rijade yra ne vienas, o paklausa šiuo metu tokia didelė, kad statomi vis nauji ir vis didesni. Atpažinti juos nesunku – aukštos sienos ir patikros punktas prie įvažiavimo. Tiesa, „compounds“ vadinamuose rajonuose gyvena ir į Saudo Arabiją atvykstantys dirbti pakistaniečiai ir kitų mažiau išsivysčiusių šalių gyventojai. Bet tai jau kita istorija.
Rijado pakraštyje yra ir diplomatinis rajonas, kuriame veikia įvairių šalių ambasados. Prie įvažiavimo į jį laukia ginkluota patikra – tačiau kariai tikrina ne mane, o vietinį taksi vairuotoją ir jo automobilį. Į mane jiems pakako tik žvilgtelėti pro pravirą langą. Dauguma ambasadų taip pat turi ginkluotą apsaugą ir sunkiai įveikiamas tvoras. Tačiau čia yra kavinių ir restoranų, kuriuose nėra atskirų (vyrams ir moterims ar šeimoms) įėjimų, tad vakariečiai gali pasijusti kiek laisviau.
Kelionę į Saudo Arabijos Karalystę organizavo šios šalies Medijų ir Informacijos Ministerijos. Turiniui įtakos tai neturėjo.
