Vienas iš fotografų – Kenkou Hoshis. Jis daugiausiai iš visų fotografavo ir pats vienas iš pagrindų ėmėsi gaivinti turizmą regione.

Atradęs apžvalgos aikštelę ant kalvos netoli Tadamio upės, jis įtikino vietos valdžią pastatyti laiptelius, kad būtų lengviau į ją užlipti. Dabar jis pateikė pasiūlymą įrengti liftą vyresniems žmonėms, rašo cnn.com.

Kai 9.05 val. pūškuodamas pasirodo traukinys, pasigirsta fotoaparatų spragsėjimas, lyg išvydus garsenybę.

„Sunku pritraukti naują industriją, o turizmas – puikiausias būdas paskatinti plėtrą“, – per vertėją pasakojo K. Hoshis.

Žinodamas, kad dauguma į Fukušimą atvykstančių turistų – taivaniečiai, norintys pamatyti rudenį ir žiemą, kurių savo šalyje neturi, K. Hoshis suorganizavo Taivane „Tadami Line“ geležinkelio nuotraukų, darytų nuo apžvalgos aikštelės, konkursų ir taip išreklamavo Mišimą.

Jis pradėjo rengti žygius Tadamio upe plokščiadugnėmis valtimis, primenančiomis jo vaikystės valtis, kuriomis keldavosi per upę. Žygio metu plaukiama iki tos vietos, kur kadaise stovėjo jo kaimas iki 1964 m., kol jo neužvertė nuošliaužos.

Foto: Shutterstock

K. Hoshis aistringai trokšta atgaivinti Fukušimą.

Daugelis verslų čia perduodami iš kartos į kartą. Bet pritraukti lankytojų į Fukušimą nebuvo lengva. Fukušima – vieną iš šešių prefektūrų, sudarančių Tohoku – didelį, nuošalų regioną šiaurės rytų Honšiū salos dalyje. Japonijoje šis regionas sulaukia mažiau nei 2 proc. užsienio turistų skaičiaus.

Nuo Fukušimos atominės elektrinės avarijos, kurią sukėlė didžiulis žemės drebėjimas ir cunamis Tohoku pakrantėje, praėjo aštuoneri metai, tačiau žmonės vis dar baiminasi dėl galimo radiacijos poveikio. Gal dėl šios priežasties 2018 m. tik 120 000 turistų nakvojo Fukušimos prefektūroje, nors radiacijos paveikta zona, iš kurios evakavo žmones, sudaro vos 2,8 proc. Fukušimos prefektūros.

Tiems, kurie jau matė Kiotą, ar norintiems laikinai pabėgti nuo žmonių minių, Fukušima – puiki atokiau esanti alternatyva, bent jau kol kas.

Fukušimoje, trečioje pagal dydį Japonijos prefektūroje, gyvena mažiau nei 2 mln. žmonių. Ją daugiausia sudaro kaimo vietovės, kalnų keliai, miškai, upės, kriokliai, pelkynai ir plokščiakalniai.

Pačioje Japonijoje Fukušima garsėja spalvingais medžiais rudenį, gausiai iškrintančiu sniegu, istorinėmis vietovėmis Aidzuvakamacu, menančiomis samurajų laikus, persikų ir persimonų medžiais, unikalia vietos virtuve, 130 karštųjų versmių kurortų ir daigiau nei 60 sakės daryklų.

Foto: Shutterstock

„Penktą kartą lankomės Japonijoje. Pasiskaitę įrašų socialiniuose tinklalapiuose, pažiūrėję „YouTube“ reportažų, nusprendėme keliauti į Fukušimą, – pasakojo Natalie Meek iš Jungtinės Karalystės. – Išsinuomojome automobilį, praleisime Aidzuvakamatsu regione penkias dienas, nes čia daug lankytinų vietų.“

Japonija taip karštai tiki, kad Fukušima atgis, kad būtent iš šioje prefektūroje esančio futbolo stadiono „J-Village“ išneš olimpinį fakelą.

„J-Village“ stadionas yra vos už 20 km nuo branduolinio reaktoriaus avarijos vietos, tiesa, stovi aukščiau, todėl liko nesunaikintas cunamio. Nelaimės metu stadione gelbėjosi apie 1 000 žmonių, dabar šis futbolo stadionas laikomas atsinaujinimo simboliu.

Iš stadiono olimpinę ugnį neš šiaurės kryptimi, per pakrantės miestelius, kurie sparčiai atsikūrė po 2011 m. vienas iš tokių miestelių – Soma, kuris yra galutinis taškas 1 000 km ilgio naujausiame ir ilgiausiame Japonijoje pėsčių take „Michinoku Coastal Trail“. Šis takas eina per keturias prefektūras. Jį nutiesė, propaguodami sveikatingumą ir siekdami pritraukti lankytojų iš užsienio. Sukant į žemyninę dalį, takas veda per Fukušimos miestą – prefektūros administracinį centrą, garsėjantį karštųjų versmių šaltiniais.

Foto: Shutterstock

Per pusantros valandos kelionę grietuoju traukiniu „Shinkansen“ iš Tokijo atvyksite į Lizaka Onsen kurortą, kuriame jūsų laukia devyni baseinai ir užeigos, kaip antai, „Nakamuraya“, joje septintos kartos užeigos savininkas Hiroshis Abe išdidžiai demonstruoja senus indus ir architektūros detales, židinį svetainėje ir kambarius, kuriuose kadaise apsistodavo samurajai.

Kainos Fukušimoje apie 20 proc. mažesnės nei Kiote ar kituose turistų gausiai lankomuose miestuose.

Į pietus nuo Fukušimos yra Nihonmacu miestelis, garsėjantis sakės darykla „Daishichi“. Joje pagaminama daugiausia sakės iš visų Japonijos daryklų.

1752 m. įkurta sakės darykla šiuo metu priklauso 10-os kartos savininkui Hideharu Ohtai. „Daishichi“ buvo dirbama pagal 1700 m. sukurtą ilgai trunkantį kimoto metodą, bet dabar jo atsisakoma ir pereinama prie greitesnių, modernesnių gamybos būdų. Šioje darykloje sukūrė ir inovatyvų ryžių poliravimo metodą, garantuojantį puikų gėrimo skonį. Taip pagaminama oksidacijai atspari sakė, kuri laikui bėgant bręsta, todėl prilygsta vynui.

Galima užsisakyti ekskursiją su degustacija.

„Perkamiausia – „Minavamon“ sakė (pavadinta pagal Nihonmacu pilies vartus), pasižyminti umami (šio žodžių atitikmens europiečių kalbose nėra) prieskoniu. Ji tinka prie riebių, kreminės tekstūros patiekalų.“

Garsiausias miestas su pilimi Fukušimos prefektūroje – Aidzuvakamacu. Labiausiai į vakarus nutolusiame prefektūros regione Aidzu esantis miestas skelbiasi samurajų miestu.

Foto: Shutterstock

Nuvertus Tokugavos šogunatą (režimo), kuris valdė Japoniją apie 250 metų, ir imperatoriui atgavus valdžią, tarp šogunatui ištikimų samurajų ir imperatoriaus karinių pajėgų kilo Bošino karas. Būtent Curugajo pilyje garsusis Aidzu klanas pralaimėjo paskutinį mūšį samurajams. Jame žuvo tūkstančiai, taip pat ir samurajų moterų, o Baltųjų tigrų pajėgas sudarę paaugliai pamatė liepsnų apimtą Curugajo pilį ir nusižudė.

Dabar Curugajo pilyje įrengtas istorijos muziejus, o šalia jo – tradicinis sodas, arbatos namelis, pasodinta 1 000 vyšnių.

Netoliese yra Aidzu Bukeyašiki – čia gyveno Aidzu klano vadas Saigo Tanomo su šeima, tarnais ir kareiviais. Pilis su 38 kambariais atspindi prabangų gyvenimo būdą, tragiškai pasibaigusį Bošino karo metu – Saigo žmona nužudė tris jauniausius vaikus, o paskui pati nusižudė kartu su paauglėmis dukterimis, seserimis ir kitais šeimos nariais. Po karo S. Tanomo liko gyvas ir sulaukė aštuoniasdešimt metų.

Aidzuvakamacu garsėja sakės daryklomis, karštųjų versmių sanatorijomis, vietos virtuve, kozuyu – sriuba vestuvėms ir kitoms progos, gaminama iš šakninių daržovių, džiovintų geldelių, grybų ir kt. produktų.

Foto: Shutterstock

Wappameshi – gana paprastas patiekalas iš ryšių ir kitų komponentų, troškinamų garuose kedro puode. Padažas šiam patiekalui katsudon gaminamas iš kiaulienos kotletų tirštame padaže, jis pilamas ant ryžių ir kopūstų troškinio.

Ramenas – garsus japoniškas patiekalas. Kitakatoje yra 120 rameno užeigų, šiame mieste jis valgomas net pusryčiams.

Į pietus nuo Aidzuvakamacu yra lankomiausias Fukušimos prefektūroje Oučijukas. Tai senas pašto miestas, jame sustodavo pašto karietos, pakeliui tarp Aidzu ir Niko. Tokiais keliais veždavo ryžius, jais keliaudavo feodalai didikai, kuriuos tuometiniai įstatymai įpareigojo kas antrus metus praleisti Ede (šių laikų Tokijuje).

Įdomu tai, kad išliko 48 originalūs namai su nendrių stogais iš Edo laikotarpio (1603–1867), stovintys abipus seno kelio, kuriuose dabar įrengti restoranai, suvenyrų parduotuvės ir keli nakvynės su pusryčiais namai.

Foto: Shutterstock

Į vakarus nuo Aidzuvakamacu, Tadamio upės pakrantėje įsikūręs janaidzu – karštųjų versmių kurortas su septyniais bendrųjų vonių namais ir 3 400 gyventojų. Čia ant uolos stovi ir garsi Fukumankokuzobosatsu Enzo-ji šventykla, kurioje kasmet vyksta vienas iš Nuogalių festivalių Japonijoje. Festivalyje gali dalyvauti tik vyrai. Vien juosta klubus apsirišę vyrai ir vaikinai sustoja pagrindinėje šventyklos salėje, kurioje yra vienintelė šventyklos gongo virvė. Visi rungiasi, kad galėtų paskambinti gongu, nes tikima, kad tai garantuoja sėkmingus ateinančius metus.