Epekveno ežeras panašus į daugumą kalnų ežerų, bet vienu aspektu absoliučiai unikalus – druskingumu nusileidžia tik Negyvajai jūrai. Jo druskingumas – 10 kartų didesnis už visų vandenynų.

Gydomosios Epekveno ežero vandens ypatybės žinomos jau seniai. Pasak legendos, ežerą priverkė Didysis vadas, gedėdamas savo mirusios mylimosios. Sakoma, kad Epekveno, kurio pavadinimas reiškia „amžinas pavasaris“, vanduo gydo depresiją, reumatą, odos ligas, anemiją, netgi diabetą.

20 a. pabaigoje kalnuose ėmė vis dažniau lyti, ir Epekveno ežere pradėjo kilti vandens lygis. 1985 m. lapkričio 10 d. ežeras patvino, lūžo užtvanka ir 1,2 m vandens sluoksnis užpylė miestelį. Vanduo vis kilo, ir 1993 m. miestelį sėmė jau 10 m vandens sluoksnis.

Foto: Scanpix / Reuters

Praėjus beveik 25 metams, oras ėmė keistis, o vanduo – slūgti. Vila Epekveno miestelis vėl tapo matomas. Tiesa, gyventi į jį grįžo tik vienas žmogus – 81 m. Pablo Novakas.

„Man čia gera. Gyvenu vienas. Skaitau laikraščius ir vis prisimenu auksines miestelio dienas septintą ir aštuntą dešimtmetį“, – pasakojo P. Novakas.

Foto: Scanpix / Reuters

AFP fotografas Juanas Mabromata apsilankė Villa Epekveno griuvėsiuose, pabendravo su vieninteliu miestelio gyventoju ir padarė nuotraukų.