Hamar gentis
Nekantriai laukiau nakvynės Hamar gentyje. Gavę vyresniųjų leidimą suderiname su vietiniais, kad pas juos statysimės palapinę. Gentis draugiška, todėl čia galiu praleisti daugiau laiko. Pagrindinė jų veikla – bitininkystė, o gyvenimo prasmė – gyvulininkystė. Medų jie renka labai įdomiai. Pakabina pailgus avilius, kurie panašūs į kibirus, ant medžių ir ten veisia bites.
Ši gentis gyvena ir statosi namus ten, kur yra žolės galvijams. Dažnai šeimos sujungia savo bandas, kad išgyventų. Vyrai kelia avilius į medžius ir rūpinasi galvijais, o moterys yra atsakingos už vaikus, namus ir vandenį. Jo į namus kartais tenka tempti kanistrais ant nugaros daug kilometrų.
Gentis labai draugiška, todėl dažnai mainais į maistą ar alkoholį vieni kitiems padeda statyti namus. Tuokiasi tik su savo genties atstovais, tačiau vardus ar šukuosenų stilių gali pasiskolinti ir iš kitų. Tai gausiausia ir daugiau nei 40 000 žmonių jungianti gentis Etiopijoje.
Būtent ji garsėja įvairiomis ceremonijomis ir tradicijomis. Moterys tepasi plaukus moliu, dengiasi ožkų kailiais. Sausuoju periodu išgyvena gerdami galvijų pieną ir kraują. Merginos dažniausiai išteka iki 17 metų. Už nuotaką jaunikio tėvas jaunosios šeimai duoda 30 ožkų ir ginklą.
Jeigu šeimai gimsta dvyniai(-ės), tai laikoma didele nesėkme. Jie mano, kad Mingi dvyniai gali būti apsėsti piktųjų dvasių. Vienas iš dvynių „pašalinamas“ ritualine mirtimi. Genties vyriausieji baiminasi, kad neatlikus minėto ritualo Mingi vaikams gali užklupti sausra, ligos ar mirtis.
Taip pat Mingi vaikais tapdavo tie, kuriems pirmiausia išdygdavo viršutinis, o ne apatinis dantis. Genties valdymas yra decentralizuotas, todėl Etiopijos valdžiai sunku su tuo kovoti. Taip pat vyrauja daugpatystė. Pirmoji žmona gauna storą metalinį antkaklį, kuris reiškia garbę. Jis nuimamas, kai atliekama pareiga ir apvesdinamas užaugintas sūnus.
Šokinėjimo per jaučius ceremonija
Hamar genties šeima mus pakvietė kavos. Iš upės atneštą vandenį pakaitino moliniame puode, įbėrė kažkokių lukštų, kuriuos vadino kava, ir patiekė iš moliūgo žievės išskobtame dubenyje, kuris jiems atstoja puoduką. Skonis panašus į nuvirtas neaiškias žoles. Išgėriau tik truputį, iš mandagumo.
Tikėjausi, kad vandenį užvirino, nes naktį nuo namuko neplanavau toli eiti. Juk visur apstu kadagių. Ėjau į išdžiūvusią upės vagą, kurioje bus genties šventė. Ši gentis garsėja ceremonija, per kurią vyras prieš susituokdamas šokinėja per jaučius, o moterys plakamos rykštėmis.
Kai jaunuolis tampa pasiruošęs vesti, jis turi perbėgti per 10 jaučių nuogas ir tai pakartoti 4 kartus. Į šventę susirinkusios moterys prašosi būti nuplaktos, kad parodytų, jog yra geros žmonos ir gimdo vaikus be skausmo. Plakamos jos nerodo skausmo ir sako, kad didžiuojasi savo randais. Švęsdami šią ceremoniją vyrai ir moterys geria naminį alų dvi dienas.
Valdžia bandė uždrausti šią smurtinę ceremoniją, tačiau gentis prieštaravo. Jie teigia, kad tai labai svarbi jų tradicija ir jos neatsisakys. Man per kūną perbėgo šiurpuliai, kai žiūrėjau, kaip jas plaka ir kaip vėliau kraujuoja nugaros. Moterys ant kojų užsikabinusios barškučius šoka, dainuoja ir pučia dūdeles. Morališkai palaiko šoklį. Ant visų jų nugarų galima pamatyti daugybę gilių randų. Kiti vyrai sustato jaučius ir juos laiko, kol nuogalius per juos bėga.
Lauke labai karšta, todėl palindau po šalia esančiu medžiu. Ir spėkite, ką ten radau? Ogi lietuvių! Pakalbėjęs išsiaiškinau, kad porelė atvyko į Etiopiją tik dėl genčių. Jie troško pasisemti patirties ir pamatyti, kaip bendrauja vietinis vyras ir moteris. Įdomu, panaudos grįžę ar ne.
Karo gentis
Nuvykęs pas Karo gentį apsistojau labai gražioje vietovėje ant kalno. Nuo jo matyti Omo upės vingis. Pasivaikščiojau po kaimelį, stebėjau, kaip smaginasi vaikai ant smėlėto kalno šlaito. Buvo baisiai karšta, visą dieną kepino 40 laipsnių karštis. Todėl susigundžiau įlįsti į krokodilų knibždančią upę.
Kitame krante kaip tik ilsėjosi 2,5 m ilgio gražuolis. Kadangi mane supo vaikų būrys ir masalo nemažai, tad laimėti loterijoje tikimybė sumažėja. Vieni vaikai šokinėja į vandenį, kiti per šlapią molį čiuožinėja.
Labai gera buvo pasimaudyti, nors visą laiką galvojau apie draugus kitame krante. Šiam genties kaimeliui labai pasisekė, nes šalia turi vandens telkinį, iš kurio geria nevirintą vandenį. Iš pradžių ateina ožkelės gerti, paskui – ir vietinės moterys bei vaikai. Visą dieną buvau apsuptas vaikų. Jie man leido fotografuoti, o aš jiems telefone rodžiau lietuviškas linksmybes sniege. Žiūrėjo išplėtę akis ir vis prašė parodyti dar.
Norėdamas nuveikti ką nors įdomaus, sugalvojau nuplaukti pas krokodilus į kitą krantą. Susitariau dėl valties ir irkluotojo. Valtis dar nestabilesnė nei Turkanos ežere, nuolatos virsta ant šono. Teko ir pačiam atsigulti į valtį, kad būtų lengviau išlaikyti pusiausvyrą.
Pagąsdinau krokodilus, suvariau juos į vandenį ir pasukau kaimelio link, nes pradėjo temti. Pasivaikščiojau ir susibičiuliavau su vietiniais vyrais, išgėrėme po butelį alaus. Tikimybė būti naktį suvalgytam turėjo sumažėti. Kaip tyčia, gidas su vairuotoju miegojo automobilyje ir turbūt užsirakino.
Atsigulus į palapinę apėmė nežmoniškas karštis, o prakaitas pradėjo tekėti upeliais. Per visą dieną įšildyta žemė veikia kaip šildytuvas. Prasisegti palapinės, kad įpūstų vėjelio, nenorėjau, nes čia maliarinė zona. Išsimiegojęs pirtyje ryte apsižiūrėjau, ar viskas vietoje, ar neapkramtytas. Vietinių pilvai dar vis įkritę, tad draugystė prie butelio padėjo.
Mingi tradicija
Karo gentis nedidelė. Ją sudaro apie 2000 žmonių. Šios genties atstovai sėja sorgų kruopas Omo upės krantuose. Jų teritorijas supa turtingos gentys. Kadaise ir jie statydavo didelius bei galingus namus, bet dabar, kai prarado savo gyvulius paplitus musei cėcė, stato mažus ir kompaktiškus. Visos šeimos turi po du namukus. Vienas skirtas miegoti, o kitas – šeimininkauti.
Gentis labiausiai garsėja savo piešiniais ant veido ir kūno. Moterys labai mėgsta puoštis randais. Odą prapjauna peiliu ir įtrina pelenais, kad susiformuotų iškilimas bei kuo didesnis randas. Merginos darosi randus, kad būtų patrauklios vyrams. Jos tikisi, kad kuris nors ją išsirinks. Vyrai taip pat darosi randus, kurie simbolizuoja nukautus priešus ar pavojingus žvėris.
Gentis praktikavo ritualinę vaikų mirtį Mingi – į ne santuokoje gimusio kūdikio burnytę prikišdavo purvo ir palikdavo mirti. Tai grįsdami bjauriausiu pažeminimu ir didele gėda moters tėvams. Karo gentis to nedaro jau nuo 2012 m., kai valdžios įstaigų atstovai pradėjo šviesti vyriausiuosius. Tačiau Hamar gentis dar vis tai praktikuoja ir nužudo apie 250 vaikų per metus (filmas apie kovą prieš Mingi tradiciją).
Toliau vykome kalnuota vietove link Arbore genties. Pakeliui miškeliuose stūksojo keleto metrų aukščio termitų pilys. Sustojome apžiūrėti, tačiau arti nėjome. Juose mėgsta tūnoti gyvatės…
Naujausius autoriaus įrašus ir filmus rasite kelionių tinklaraštyje. „Facebook“ autorių galite sekti ČIA.
