Naujasis Orleanas atsirado kiek kitaip nei dauguma JAV miestų. XVIII a. pradžioje jį įkūrė aplink besitrinantys prancūzai. Luiziana tuo metu buvo prancūzų kolonija. Jie pradėjo statyti miestą tokį, kokį mes šiandien matome populiariausiame jo rajone – Prancūzų kvartale. 1760 m. Luizianos valdymą perėmė ispanai, bet vietiniai gyventojai neišsižadėjo nei prancūzų kalbos, nei kultūros.
Ispanai iš esmės tik prisidėjo prie kolonijinės miesto architektūros. Minėto amžiaus pabaigoje, Luiziana vėl trumpam grįžo prancūzų valdžion. Vis dėlto šis faktas šviežiai susikūrusiai naujai ir didelei valstybei – JAV – nebuvo priimtinas, nes ji turėjo savo aiškią ir nekeičiamą teritorinę viziją – nuo jūros iki jūros. JAV nekariavo. Ji tiesiog nupirko Luizianą iš prancūzų, neleisdama net pagalvoti, kad gali būti dar kažkaip kitaip. Į Naująjį Orleaną ėmė keltis angliškai kalbantys naujakuriai.
Anglakalbiai pradžioje nelindo į Prancūzų kvartalą ir telkėsi kitoje, svarbiausios miesto gatvės Canal street pusėje. Žmonės iš skirtingų rajonų mėgo susitikinėti toje gatvėje laikydami ją neutralia teritorija. Ši gatvė ir dabar yra centrinė ir svarbiausia miesto gatvė.
Netrukus miestą pamėgo ir į jį ėmė keltis laisvamaniai muzikantai, menininkai, hipiai ir visokie nestandartinio mąstymo veikėjai. Mieste susikūrė džiazo ir bliuzo kultūros. Negana to, iš vakarinės Afrikos gausiai gabenami juodaodžiai vergai mieste įskiepijo ir vudu apeigų kultūrą, kuri yra populiari ir dabar. Apie vudu mes jau kalbėjome, todėl dabar labiau prisilieskime prie Naujojo Orleano, kuris visada švenčia.
Kaip nuvykti į Naująjį Orleaną? Paprastai. Atskristi iš bet kurio didesnio JAV miesto. Atvykti tiesiai iš Europos gali būti sudėtinga ir brangu, todėl geriausia naudotis vidiniais JAV skrydžiais.
Taigi, jei trumpam grįžtume prie JAV kainų, tai vidinių skrydžių kainos yra aukštos. Nepatinka nepatogios pigių Europoje skraidančių avialinijų kėdės ar aptarnavimas? Prisiminkite, kiek mokėjote už bilietą. Tokios skrydžių bilietų kainos kaip 10, 20, 30 ar 40 eurų į vieną pusę JAV net neegzistuoja. Net ir skrisdami trumpus atstumus amerikiečiai moka daug ir nesiskundžia, nes dauguma jų nežino, kokios niekinės lėktuvo bilietų kainos laikosi Europoje. Kita vertus, skųskis kiek nori, vis tiek nieko nepakeisi. Bet kokiu atveju, šis faktas yra dar vienas niuksas tikintiems, kad JAV yra pigi šalis.
Mes į Naująjį Orleaną skridome iš Bostono ir dvipusis bilietas mums kainavo 140 JAV dolerių. Tai buvo neįtikėtinai gera kaina, kurią pasiūlė vienos iš pigiomis save vadinančių JAV avialinijų „Spirit airlines“, kurios Europoje būtų laikomos brangiomis. Jei ieškote bent kiek pigesnių vietinių skrydžių bilietų, siūlau pirmiausia peržiūrėti šių avialinijų pasiūlymus.
Miesto muzikalumą liudija ir Naujojo Orleano oro uosto pavadinimas. Tai Tarptautinis Luiso Armstrongo oro uostas. Pamenate dainą „What a wonderful world“? Aišku, pamenate. Netikiu, kad šiais laikais egzistuoja tokie muzikiniai analfabetai, kurie nežino šios dainos. Labai gera daina, paklausykite ją dar kartą kai pabaigsite skaityti šį straipsnį. Tai štai, šią dainą atliko juodaodis vaikinas Luisas gimęs Naujajame Orleane, siaubingai skurdžioje šeimoje, o vėliau tapęs bene žymiausiu džiazo atlikėju pasaulyje.
Oro uoste džiazo alsavimas nelabai jaučiamas. Labiau jaučiama betvarkė, sovietines įstaigas primenantis interjeras ir bevielis internetas, kuris tai veikia, tai ne. Tada ir įsitikini, kad tikrai atvykai pietus. Pamenate JAV istoriją su šiaure ir pietumis, „Dėdės Tomo trobele“, vergų kovomis? Pietūs visada buvo skurdesni, pigesni, lėtesni, tingesni, mažiau civilizuoti ar išsimokslinę, labiau atsilikę, juose vėliau panaikinta vergija. Išskyrus kelias išimtis, visa tai dar jaučiama ir šiais laikais.
Bet mums nuo to tik linksmiau, juk laukia niekada nenutylanti fiesta. Autobusas iš oro uosto į miesto centrą veža už 1,5 dolerio, o tai yra neįtikėtinai pigu.
Populiariausia miesto vieta, be konkurencijos, yra Prancūzų kvartalas. Tai tarsi mūsiškai suprantamas senamiestis, kurio kolonijinė architektūra yra likusi nuo prancūzų ir ispanų valdymo. Amerikiečiai sako, kad čia galima pasijusti kaip Europoje. Šį neteisingą faktą ypač kartoja tie, kurie nėra buvę Europoje. Jiems atrodo, kad jei gatvėse stovi maži seni namukai, tai jau Europa. Mano akimis Prancūzų kvartalas ir kiti senesni miesto rajonai primena tiesiog kolonijinius pietus, o ne Europą. Ir tai yra gerai, nes Europą mes ir čia turime, man jos visai nereikia už Atlanto.
Gatvė, kurioje vyksta didžioji dalis linksmojo gyvenimo yra Bourbon street. Nuostabus pavadinimas, 100 proc. atitinkantis gatvės veidą. Išsilavinę ir alkoholiui neabejingi žmonės žino, kad burbonas yra viena amerikietiško viskio rūšių. Tiesa, gatvė garsi ne kokiu nors specialiu burbonu, o ištisa alkoholio upe. Gatvė yra visiškai unikali tuo, kad joje leidžiama svaigintis alkoholiu ir lauke. Tai, berods, vienintelė gatvė JAV, kur jūsų nenubaus už išgėrinėjimą viešoje vietoje. Tiesa, gerti lauke leidžiama tik iš plastikinių stiklinių. Skardinės ir buteliai yra draudžiami. Čia kiekviename bare galima pasiimti gėrimo, kurį jums įpils į plastikinę stiklinaitę ir eiti su juo į gatvę.
Viešėjome Naujajame Orleane tris dienas ir visą tą laiką nepaisant paros meto Burbono gatvėje marširavo minios žmonių. Mačiau čia ir žioplinėjančių turistų, ir girtų mergvakarių, ir visokių keistuolių apsirengusių „kuo nenormaliau, tuo geriau“ stiliumi. Visus juos vienijo noras linksmintis. Barai čia įkurti kas antrame name. Jei prisimenate Palangos Basanavičiaus gatvę prieš daugiau nei dešimtmetį, kai kiekvieno baro scenoje stengdamiesi perrėkti vienas kitą plyšavo (dažnai rusiškai) įvairūs liaudies dainorėliai ir viskas atrodė per triukšminga, reiškia mes dar nebuvome apsilankę Naujajame Orleane. Čia kiekviename bare džiazuojama taip garsiai, kad ausų būgneliai pradeda realiai judėti.
Kai su bičiuliais nueidavome pasiklausyti džiazo ir išgerti, aš būdavau tas, kuris atlaikydavo trumpiausiai, nes nebegalėjau ištverti garso, jau nekalbant apie kokį nors pasikalbėjimą, nors bičiuliai teigė, kad prie triukšmo priprantama. Man nelabai norėjosi prie to priprasti savo potencialaus apkurtimo sąskaita. Gerai bent tiek, kad triukšmadariai drebina tik savo barų pamatus, nes dainuoti gatvėje naudojantis garsą didinančia aparatūra niekam negalima. Gatvėje pasirodymus mėgsta rengti vietiniai paaugliai, kurie kartais uždainuoja taip kokybiškai, kad atrodo, kiekvienas jų yra būsimas Luisas Armstrongas.
Siūlau per daug neprisiragauti burbono ir neprarasti kontrolės. Nepamirškite, kad Naujasis Orleanas nėra saugi Europa. Čia yra JAV ir be to – JAV pietūs. Nusikalstamumo rodikliai Orleane yra daug didesni už JAV vidurkį. Nesigąsdinkite anksčiau laiko – nusikalstamumas labiau išplitęs priemiestiniuose rajonuose, kur santykius aiškinasi gaujos. Prancūzų kvartalas ir Downtownu vadinamas miesto centras yra saugios teritorijos, nebent, kaip sakiau, prisigersite ir prarasite savo ar savo daiktų koordinaciją, galbūt šia situacija pasinaudos nesąžiningi piliečiai.
Viešint mieste automobilio nuomotis nereikia. Čia galima patogiai naudotis viešuoju transportu arba vaikštinėti pėsčiomis. Mes gyvenome apie pusvalandį kelio pėsčiomis nuo Prancūzų kvartalo, tad tik vieną kartą dėl smagumo pavažiavome žymiuoju Naujojo Orleano tramvajumi, kad būtume pavažiavę.
Kaip ir bet kuriame populiaresniame JAV mieste, nakvynė Naujajame Orleane nėra pigi. Ji ypač pabrangsta per kokius nors masinius linksmybių renginius. Mes nakvynę išsinuomojome privačiame triviečiame hostelio kambaryje, kuris kainavo 36 JAV dolerius žmogui per parą ir tai buvo bene pigiausia įmanoma kaina mieste.
Smagu vis dėl to buvo tame Naujajame Orleane. Rekomenduoju visiems viešintiems JAV įtraukti šį miestą į savo maršrutą. Tai yra unikali vieta šioje šalyje.
