Šardžos miestas glūdi Šardžos emyrate. Tai – trečias pagal dydį emyratas Jungtiniuose Arabų Emyratuose (JAE). Šis emyratas vienintelis yra šalia dviejų pakrančių – sostinė Šardža yra prie Persijos įlankos, o keli mažesni miestai – prie Indijos vandenyno. Vasaros laikotarpiu temperatūros stulpelis įkaista ir virš 40 laipsnių, tad daugiausia turistų čia sulaukiama žiemos laikotarpiu, nuo lapkričio iki vasario, kuomet temperatūra svyruoja apie 30 laipsnių.

Laukia turistų, bet prašo laikytis taisyklių

Kadangi miestas siekia tapti tikra arabų kultūros sostine, taisyklių čia laikomasi daug griežčiau nei kituose emyratuose. Nors šiuose kraštuose įprasta matyti rūkančius kaljaną, Šardžoje tai draudžiama. Tačiau labiausiai Šardža garsėja tuo, kad čia laikomasi „sausojo įstatymo“. Tai reiškia, kad alkoholio nerasite nei oro uoste, nei parduotuvėse, nei restoranuose ar baruose, nei viešbučiuose. Kitaip tariant, niekur. Net ir veždamiesi alkoholį savo bagaže rizikuojate, kadangi pačiame Šardžos oro uoste, atvykus, bagažas yra dar kartą tikrinamas.

Tiesa, vos už 13 kilometrų nuo Šardžos miesto – Dubajus. Ten šios taisyklės negalioja.

Be „sausojo įstatymo“ visų atvykusiųjų prašoma laikytis ir tinkamos aprangos taisyklių. Vyrai negali vaikščioti atvira krūtine ar dėvėti labai trumpus šortus viešose vietose. Moterims taisyklės dar griežtesnės – rūbai, kurie apnuogina pilvą, nugarą, pečius bei yra aukščiau kelių, laikomi nepadoriais. Pavyzdžiui, marškinėlius dėvėti galima tuo atveju, jei jie nėra berankoviai. Aptempti ir permatomi rūbai taip pat laikomi nederamais.

Viešuosiuose paplūdimiuose turistai taip pat raginami rengtis konservatyvesniais maudymosi drabužiais, neapnuoginti per daug kūno. O paliekant paplūdimį būtinai prisidengti. Priešinga situacija privačiuose paplūdimiuose prie viešbučių ar viešbučių baseinų erdvėse – čia turistės drąsiai rengiasi ir dviejų dalių maudymosi kostiumėlį.

Su taisyklėmis susidurs ir keliaujančios poros. Šardža pristatoma kaip kryptis, skirta šeimoms. Tad viešoje vietoje porų prašoma laikytis nustatytų normų. Pavyzdžiui, už rankų laikytis galima, bet bučiuotis ne.

Vyrai taip pat turėtų apsidairyti, ar netyčia neįžengia į draudžiamą zoną. Mat Šardžoje tam tikros zonos skirtos tik moterims ir vaikams iki 10 metų. Dažniausiai tokios zonos yra parkuose, baseinuose, sporto klubuose. Kai kuriose vietose gali būti nustatytas tam tikras laikas, kuomet zona skirta tik moterims.

Privilioti bando muziejais

Jei gretimais įsikūręs Dubajus gali pasigirti dangoraižių jūra ir net aukščiausiu dangoraižiu pasaulyje Burdž Chalifa, tai Šardža bando privilioti ir pasigirti daugybe muziejų. Muziejai išties modernūs, interaktyvūs. Kaip pati gidė pabrėžia, viskas pritaikyta šeimoms ir vaikams. Pavyzdžiui, Atradimo centre užsiėmimai sukurti taip, kad vaikai išmoktų, kaip reikia elgtis gatvėje, kaip naudotis bankomatu ir apsipirkti maisto prekių parduotuvėje.

Daugelio muziejų kainos išties mažos – suaugusiam įėjimas į Islamo Civilizacijos muziejų, Klasikinių automobilių muziejų, Mokslo muziejų, Archeologijos muziejų ar Laivybos muziejų kainuos apie 2,5 Eur, vaikams nuo 2 iki 12 metų – 1,2 Eur, o vaikams iki 2 metų bei vyresniems asmenims nei 60 metų – nemokamai.

Šardža
Foto: DELFI

Kai kurie muziejai, pavyzdžiui Meno muziejus, iš viso nemokamas. Čia taip pat nemažai parkų – mažoje saloje įkurtas drugelių namas, yra nedidelis akvariumas.

Šardžoje taip pat įkurtas įspūdingas „Lietaus kambarys“. Tokią nuolatinę instaliaciją galima rasti tik Šardžoje ir Australijoje. Įžengus į kambarį pasitinka tamsa ir lietus, lėtai žengiant vieną žingsnį po kito lietus traukiasi.

Šardža
Foto: DELFI

Šardžoje atkuriamas senamiestis, tik jis visiškai neprimins senamiesčių Europoje. Čia laikantis UNESCO reikalavimų įsikūrė prabangus viešbutis su keliais restoranais, taip pat išsaugota senovinė mokykla bei įrengti vietiniai turgeliai.

Šardža
Foto: DELFI

Norint pažinti vietinę kultūrą galima apsilankyti vietiniuose namuose (angl. local houses). Ne visi jie atviri turistams, yra tam tikros vietos, kur turistai supažindinami su arabiškos kavos gėrimo kultūra, papasakoja apie pačius JAE. Tokių namų duris atvėrė 61 metų Fatima, kuri pasitinka rožių žiedlapiais ir smilkalais, papasakoja ne tik, kad siūlomą arabišką kavą būtina priimti dešine ranka, bet ir papasakoja, kaip keičiasi patys JAE.

Šardža
Foto: DELFI

Fatima pasakoja, kad ji buvo tarp pirmųjų merginų baigusių mokslus šalyje. Kadangi labai mėgo mokslus, jai pavyko įtikinti tėvus bei į vyrus išrinktą vaikiną, kad pirmiausia ji turi baigti mokslus ir tik tada galės tekėti. Ilgą laiką ji dirbo socialinėje srityje, savanoriavo. Anot Fatimos, ji mato, kaip pasikeitė laikai.

Dabar moterys ne tik sėdi namuose, augina vaikus ir rūpinasi vyru. Moterys baigia mokslus, tampa stipria gyvenime, dirba valdžioje, priima svarbius sprendimus. Pasak jos, paskutiniu metu netgi padaugėjo skyrybų, mat jaunoji karta ne taip vertina santuokos įžadus. Skyrybų atveju namas liekai moteriai ir vaikams, o vyrui – vienas kambarys. Vyras taip pat turi mokėti alimentus. Ji taip pat pasakoja, kad vyrui leidžiama vesti daugiau nei vieną žmoną tik tuo atveju, jei sutinka jo pirmoji žmona ir, jei jis gali finansiškai išlaikyti visą šeimą.

Šardža
Foto: DELFI

Įspūdį palieka ir vietinis žuvų aukcionas. Paprastai čia dideliais kiekiais žuvis įsigyja restoranų, parduotuvių savininkai. Iš šalimais esančio uosto gabenamos žuvys, jomis nuklojamos prekyvietės grindys, o tuomet pasigirsta šūkavimai dėl siūlomų kainų – pasiūlęs didžiausią laimi. Viskas vyksta rato centre, jame – tik vyrai. Teigiama, kad moterys į ratą neįleidžiamos, kad nesusižeistų.

Šardža
Foto: DELFI

Statybos Šardžos mieste atrodo kiek chaotiškos. Miestas sparčiai plečiasi, statoma daugybė daugiaaukščių vienas šalia kito, visos gatvės atrodo ganėtinai panašios. Visgi būtent šis emyratas žinomas tuo, kad stengiasi išlaikyti arabų kultūros dvasią, puoselėti tradicijas.

Nuo dykumos iki oazės laukuose

Pavargus nuo miesto lengva pabėgti į gamtą. Štai prie Indijos vandenyno esančiame miestelyje Kalba tvyro tikrų tikriausia oazė – čia sukurtas aplinkai draugiškas prabangių palapinių miestelis „Kalba Kingfisher Lodge“. Prabangių, nes palapinė išties atrodo, kaip namelis, o taip pat įrengti visi patogumai ir net baseinas terasoje. Išėjus laukan vienoje pusėje pasisukus gali matyti kalnus, kitoje – vandenyną. Gidė pasakojo, kad ryte prie baseino galima išvysti gazeles.

Šardža
Foto: DELFI

Tik vieta veikiau skirta tiems, kurie nori ramiai praleisti laisvalaikį, nes veiklos čia ne per daugiausia – galima eiti stebėti vėžlių, krabų, pasiplaukioti baidare, po teritoriją pasivažinėti dviračiu ar tiesiog laiką leisti paplūdimyje. O ir kaina nėra pati draugiškiausia piniginei – naktis dviviečiame namelyje gali kainuoti apie 500 eurų.

Šardžoje taip pat driekiasi ryškiai oranžinė dykuma, kurioje gali sutikti vaikštinėjančių kupranugarių. Dykumoje organizuojami safariai, vakarienė bei žvaigždžių stebėjimas.

Šardža
Foto: DELFI

Dubajų pasiekti net „per lengva“

Miesto gatvėse – chaosas. Vaikščioti pėsčiomis sudėtinga ne vien dėl didelių atstumų, bet ir dėl to, kad nėra pakankamai vietų skirtų pereiti gatvę. Tuomet tenka arba vaikščioti ratais, arba apsidairius bėgti per gatvę. Metro mieste nėra, tad turistams patariama važinėti taksi. Minimalus mokestis siekia apie 3 Eur. Džiugu tai, kad su vairuotojais nereikia derėtis – yra įrengti taksometrai, kuriuose gali stebėti kainą priklausančią nuo nuvažiuoto atstumo.

Labai svarbu pabrėžti tai, kad taksi vairuotojams reikėtų kuo konkrečiau nurodyti vietą, kur norite nuvažiuoti. Arba pasitikrinti, ar vietą jie įsivedė teisingai. Mano atveju, pasakyti vien viešbučio pavadinimą neužteko. Įsitikinau, kad į Dubajų nuvažiuoti išties lengva.

Vairuotojui pasakius viešbučio pavadinimą už pusvalandžio jau atsidūriau netoliese viešbučio, tik privažiuoti vairuotojui prie pat nepavyko, tad pasiūlė apeiti pastatus. Nesunku, taip ir padariau. Tačiau įėjus į vestibiulį supratau, kad tai ne mano viešbutis.

Šardža
Foto: DELFI

Darbuotojai nurodė, kad už 15-20 minučių kelio pėsčiomis yra kitas tokiu pat pavadinimu viešbutis. Mano nusivylimui jį pasiekus vėl pamatau, kad tai ne tas pats viešbutis. O galiausiai paaiškėja, kad aš visai ne tame mieste. Kadangi tokiu pat pavadinimu viešbučių yra ir Šardžoje, ir Dubajuje, mane nuvežė į Dubajų. Tai atsiėjo apie 18,5 Eur.

Kelias atgal į Šardžą buvo daug ilgesnis: 12 kilometrų atstumą teko važiuoti apie 50 minučių. Kadangi Šardžos miestas pigesnis, nemažai žmonių gyvena Šardžoje, o dirbti važiuoja į Dubajų. Tad ryte kamščiai susidaro iš Šardžos į Dubajų, o vakare – iš Dubajaus į Šardžą.

Taksi vairuotojams kertant sieną tarp emyratų prisideda papildomas, maždaug 5 eurų, mokestis. Tačiau čia galioja taisyklės – sieną kirsti ir klientą nuvežti jie gali, tačiau kitame emyrate priimti naujo kliento ne. Šardžos taksi vairuotojai vežioja tik iš Šardžos, Dubajaus – tik iš Dubajaus.

Šardža
Foto: DELFI

Į Dubajų iš Šardžos galima nuvykti ir kitokiu būdu: kai kurie viešbučiai siūlo nemokamus autobusus, yra viešasis transportas – autobusai bei laivas. Su laivu Dubajų galima pasiekti per 30 minučių, aplenkiant ir rytinius kamščius, už maždaug 3,7 Eur. O po Dubajų galima važinėtis metro.