Originali katedra

Po nesėkmingos Napoleono kampanijos prieš Rusiją ir fatališko grįžimo namo atšiaurios rusiškos žiemos vidury caras Aleksandras I pasižadėjo pastatyti katedrą Kristaus Gelbėtojo garbei, nes buvo įsitikinęs, kad Rusiją nuo pražūties išgelbėjo būtent Dievo apvaizda.

Caras norėjo ryškaus neoklasikinio stiliaus su masonų simbolika, ir architektas Aleksandras Lavrentjevičius suprojektavo tokį pastatą. Tačiau Aleksandro I įpėdinis Nikolajus I buvo giliai tikintis stačiatikis, ir jam nepatiko nei neoklasicistinis pastatas, nei masonų simbolika. Jis įsakė pakeisti projektą – naujajame įkvėpimo semtasi iš Konstantinopolio Šv. Sofijos soboro. Pradinės katedros numatytos vietos, Kregždžių kalvos, taip pat buvo atsisakyta, ir statybų vieta perkelta arčiau Maskvos Kremliaus. Ledai buvo pralaužti 1839 m., praėjus beveik 30 metų nuo to laiko, kai Aleksandras I išsakė norą pastatyti katedrą.

Prireikė dar keturiasdešimties metų, kol buvo nuimti paskutiniai pastoliai. 1883 m. naujoji katedra buvo pašventinta.

Kristaus Gelbėtojo katedra buvo įspūdingas statinys. Dekoruoti jos interjerą Nikolajus I pasamdė geriausius Rusijos dailininkus. Tai užtruko dar dvidešimt metų. Vidinį bažnyčios altorių juosė dviejų aukštų galerija, kurios sienos buvo inkrustuotos retų rūšių marmuru, granitu ir kitais akmenimis.
Pirmame galerijos aukšte buvo įrengta galerija, skirta Rusijos pergalei prieš Napoleoną atminti.
Viršutiniame aukšte buvo bažnyčios choras. Didžiulis katedros kupolas buvo dengtas plonu aukso sluoksniu.

Tačiau praėjus 34 metams po pašventinimo, kilo 1917 m. spalio revoliucija, buvo nuversta monarchija, ir po kelerių metų gimė Sovietų Sąjunga. Bolševikai netikėjo religija ir ją kritikavo. Ypač jiems nepatiko tai, kad bažnyčia kontroliuoja valstybę. Tad atėję į valdžią jie visų pirma eliminavo religiją ir ėmė propaguoti ateizmą. Religinių bendruomenių nuosavybė buvo konfiskuota, tikintieji persekiojami, o dvasininkai tūkstančiais tremiami į Sibirą.

Didžioji katedra šalia Kremliaus ėmė badyti akis. Vis dėlto ji išliko dar dešimt metų. Bet 1931 m. Josifo Stalino įsakymu didingasis pastatas buvo išsprogdintas dinamitu.

Kristaus Išganytojo katedra Maskvoje

Tarybų rūmai

Tuo metu buvo rengiamas projektas naujam pastatui. Sovietų vadovybė norėjo naujo, didelio administracinio centro, kuriame galima būtų priimti delegatus iš visų naujų prie Sovietų Sąjungos prijungtų respublikų.

Stalinas norėjo, kad šis pastatas taptų Sąjungos ir komunizmo triumfo simboliu. Pastatas buvo pavadintas tarybų rūmais, jis turėjo būti aukščiausias pasaulyje – siekti 415 m. Viršuje turėjo stovėti 100 m aukščio Lenino statula.

Tarybų rūmus planuota statyti nugriautosios Kristaus Gelbėtojo bažnyčios vietoje. Statybos darbai buvo pradėti ketvirtojo praėjusio amžiaus dešimtmečio pabaigoje: iškasti senieji katedros pamatai, iškasta didžiulė apvali duobė. Iš betoninių plokščių buvo sumūryti nauji pamatai – kiek įgaubtos formos, su koncentriniais vertikaliais apskritimais, ant kurių turėjo stūksoti pagrindinės kolonos.

Vos pradėjus pirmųjų aukštų statybą, į Rusiją įsiveržė Hitleris, ir statybos darbus teko nutraukti. Vėliau jie taip ir nebuvo pratęsti. Plieniniai rėmai, kuriuos spėta iškelti, per karą buvo išardyti ir panaudoti statant Maskvos gynybinius įtvirtinimus ir geležinkelio tiltus.

Vis dėlto sovietai neprarado vilties, kad pastatas bus pastatytas, ypač to tikėjosi Borisas Jofanas – žydų kilmės sovietų architektas, kuris jį suprojektavo. B. Jofanas ir toliau tobulino projektą, po Sovietų Sąjungos pergalės kare integruodamas ir pergalės temą. Galiausiai jo projektai taip ir liko nepanaudoti, o 1958 m. apskritai atmesti.

Maskvos baseinas

Pirmojo partijos sekretoriaus Nikitos Chruščiovo nurodymu nenaudojami apvalios formos pamatai buvo užpilti vandeniu ir paversti viešuoju baseinu. Maskvos baseinas buvo atidarytas 1960 m. Tuo metu tai buvo didžiausias baseinas Sovietų Sąjungoje ir vienas didžiausių pasaulyje.

Unikaliame apvalios formos baseine, kurio skersmuo siekė 130 metrų, galėjo maudytis dvidešimt tūkstančių žmonių. Baseinas veikė visus metus, net žiemą. Vandens temperatūra jame buvo reguliuojama – vasarą vanduo buvo vėsus, o žiemą – karštas. Pačioje pradžioje jis buvo labai populiarus – per pirmąjį dešimtmetį jame apsilankė 24 mln. žmonių.

Kristaus Išganytojo katedra Maskvoje

Naujoji katedra

Prieš pat Sovietų Sąjungos žlugimą politika religijų atžvilgiu ėmė švelnėti ir krikščionių bendruomenės visoje šalyje pradėjo atstatyti savo bažnyčias, ir jose vėl ėmė vykti religinės pamaldos. Žlugus Sovietų Sąjungai, buvo priimtas sprendimas atstatyti didingąją bažnyčią, kuri kažkada stūksojo vietoj baseino. Pinigų projektui paaukojo daugiau nei milijonas Maskvos gyventojų. 1994 m. Maskvos baseinas buvo išardytas ir pradėti bažnyčios atstatymo darbai.

Atstatytoji Kristaus Gelbėtojo bažnyčia buvo pašventinta 2000 m.

Kristaus Išganytojo katedra Maskvoje
Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (63)