Bet tekstas ne apie tai, kur aš dabar konkrečiai esu. Tai – ne esmė. Jūs irgi galite būti, kur tik norite. Straipsnis apie tai, kaip galima pasirinkti antrąją šalį gyvenimui, ir tai nėra nei taip beprotiškai brangu, nei sudėtinga.
Žiemoti Tailande ar Balyje lietuviams seniai nebe stebuklas. Sausį ir vasarį Vilnius ištuštėja, ir restoranų savininkai skundžiasi, kad jų klientai siunčia nuotraukas iš egzotinių kraštų, užuot leidę pinigus Lietuvoje. Tačiau, visgi, pusę laiko leisti Amerikoje daugeliui atrodo, kaip ekstremalus sportas.
Mano draugai kartais sako: „aš irgi norėčiau taip“, žinodami, kad gyvenu dviejose šalyse, ir aš jiems pasakoju, kaip tai darau, ir kaip jie tai gali daryti. Nes tai paprasta, jei tik yra noro. Nesakau, kad tai tinka visiems. Dažnas išvardins daug priežasčių, kodėl jam tai neįmanoma. Įmanoma, jei tai paversite prioritetu. Tačiau pripažįstu, kad gal ne kiekvienam tiesiog to norisi.
Tačiau jei norisi, prašom.
Jums reikės:
1. Lietuvos Respublikos piliečio paso.
2. Tokio darbo ar pajamų šaltinio, kuris nelaikytų jūsų prirakinęs visą laiką prie biuro Lietuvoje ir sudarytų galimybes bent kurį laiką dirbti nuotoliniu būdu.
3. Neblogų anglų kalbos žinių. Geriausi dalykai gaunami aiškiai ir artikuliuotai bendraujant, o ne mekenant dešimčia žodžių be linksnių.
4. Nuoširdaus noro priimti Ameriką su jos taisyklėmis ir suvokimo, kad ji niekada nebus Lietuva. Ji yra pati sau šalis ir nenori, ką ją keistumėte. Jei galite ją priimti tokią, kokia ji yra – prašom, ji taps jūsų namais.
Viskas. Toliau viskas jūsų rankose.
Imigracijos reikalais nekonsultuoju: kiekvieno atvejis skirtingas, ir aš ne specialistas. Visus reikalavimus ir variantus paaiškins JAV ambasada, bet iš esmės beveik kiekvienas Lietuvos pilietis, atvykęs pagal bevizio režimo programą arba pagal turistinę vizą (kai kam jos reikia – pavyzdžiui, jei neseniai buvote tokioje šalyje, kaip Iranas, jums privalu bus gauti vizą), gali būti šalyje kelis mėnesius, ir tai gali daryti dažnai.
Vienintelė sąlyga: JAV imigracijos tarnybos turi būti įsitikinusios, kad jūs veiksite šalyje tai, ką sakote, o ne bandysite nelegaliai uždarbiauti, neturėdami tam leidimo. Jūsų pajamos iš Lietuvos, profesija ir gyvenimo būdas turi būti įtikinami. Sumų ar profesijų nustatyta nėra, bet pareigūnai jus kiaurai mato. Kaip? Tai jų darbas.
Niekas nė antakio nekilstels, kad jūs važiuojate atostogauti dviem mėnesiams. Ketvirtą kartą šiemet. Tik privalote atrodyti, skambėti ir šypsotis, kaip žmogus, kuris tikrai gyvena tokį gyvenimą. Tai pavyks tik nemeluojantiems. Šito nesuvaidinsi.
Taisyklė: jei esate sąžiningi ir nebandote meluoti, Amerika jus pasitiks išskėstomis rankomis ir palinkės gero laiko. „Tardymus“ patiria tie, kas kažką bando slėpti arba nesugeba aiškiai pasakyti tiesos apie savo gyvenimo aplinkybes. Gal blogai angliškai kalba. Gal bijo kažko.
Jums reikės Amerikoje kažkur gyventi, ir ilgoms kelionėms viešbučiai nelabai tinka. Apartamentai, kuriuose bus erdvu, gali kainuoti ir 300, ir 400 dolerių per parą, plius mokesčiai. Tai mėnesiui išeina 9000 – 12000 dolerių, kas daugumai yra brutaliai per brangu. O jei jums ne per brangu, turbūt šis straipsnis nebus jums aktualus.
Žinoma, galima susitarti su kokiu nors moteliu iš anksto, ir jis leis jums gyventi už kokius 1500 arba net 1000 dolerių mėnesiui (nebrangioje valstijoje, nutriušusiame miestelyje), bet tai bus nedidelis motelio kambarys su prastu internetu. Motelis tinka tik pernakvoti keliaujant. Net ir biudžetinis. Bet, jei gyvenate pora mėnesių, ten nebus smagu. Neturėsite nė kur maisto pasigaminti. Bus tik kavos aparatas. Amerikos motelyje gali nebūti stogo, bet kavos aparatas bus visada. Jį amerikiečiams garantuoja Konstitucija ir Nepriklausomybės deklaracija.
Brangesni moteliai ir ilgesnės viešnagės viešbučiai dažnai turi apartamentuose ir virtuvėlę, ir šaldytuvą, bet čia jau mes kalbam apie 100-120 dolerių parai net ir nebrangioje vietoje, plius mokesčiai (JAV neturi pridėtinės vertės mokesčio, bet skirtingos valstijos turi skirtingus pardavimo mokesčius, kurie dažniausiai kainoje nenurodyti).
Tai koks variantas tinka? Tinklalapis airbnb.com, kur žmones nuomoja svečiams savo būstą, nuo sandėliuko iki pilies. Variantų daugybė: vienur yra viskas, ko reikia gyvenimui, ir dar sodas, ir baseinas, ir šampūnas, kitur – viskas minimalu.
Kainos jūsų nepriblokš pigumu, pirmasis įspūdis bus: „čia kaip viešbutyje“, ypač kai pamatysite, kad kai kur užsiprašo dar kelių šimtų už namo valymą po išvykimo, dar kiti nori tūkstantinio užstato.
Tačiau nenusiminkite: čia Amerika, čia viską galima aptarti. Pasirinkite būstus, kurie jums tinka. Ir parašykite šeimininkams: prisistatykite, kas esate, ko atvažiuojate, kuo užsiimate. Ir pabaigoje užduokite klausimą: „Kokią geriausią kainą galite pasiūlyti?“
Kai kas nepasiūlys jokios nuolaidos. Kai kas – minimalią. Bet atsiras tų, kas duos riebią nuolaidą: pavyzdžiui, buvo kaina 3300, šeimininkas siūlo 2000 dolerių per mėnesį. Už visą namą. Su visa elektra, vandeniu, televizija, internetu. Už tiek ir Vilniuje nebūtų labai brangu.
Galingas nuolaidas gauna dažniausiai tie, kurie turi gerą reitingą – kuo daugiau esi taip apsistojęs anksčiau, kuo geresni šeimininkų atsiliepimai, tuo labiau esi pageidaujamas. Patyrę keliautojai brangina reitingą, kaip savo akį. Kaip jį užsidirbti? Elgtis žmoniškai ir padoriai. Su keliais buvusiais šeimininkais esame susidraugavę taip, kad vieni kitus kviečiamės pietų.
Dar jums reikės transporto. Galima, aišku, būti ekstremalais, kaip Vytaras Radzevičius ir Martynas Starkus – kelionės pradžioje automobilį nusipirkti, paskui jį parduoti. Man labiau patinka nuomotis.
Pirmiausia išsiaiškinkite, ar turėsite kur statyti išnuomotą automobilį. Didmiesčių centruose parkavimo vietų yra mažiau, negu višta turi dantų. Ar būsto šeimininkai duos jums vietą kieme arba garaže? Ar galima statytis gatvėje? Viską išsiaiškinkite.
Yra tradicinės nuomos bendrovės: Hertz, Avis, National, Sixt, daugelis kitų. Ten – nauji automobiliai ir patogus atsiėmimas tiesiog oro uoste. Tačiau ilgai nuomai tai nėra palankus variantas: visą nuomos sumą reikia mokėti iš karto, be to, net ir apsidraudus visais įmanomais draudimais, nuomos bendrovė rezervuos kortelėje dar dukart ar triskart tiek, kiek visa nuomos vertė. Tuos pinigus grąžins, praėjus mėnesiui arba daugiau po nuomos pabaigos. Imant automobilį porai mėnesių, gali susidaryti penkiaženklė suma, kurį kelis mėnesius bus įšaldyta.
Mano variantas yra programėlė „Turo“, kur renkiesi automobilius iš privačių savininkų, ir ten yra ko tik nori, nuo limuzinų iki sunkvežimių ir džipų ar kolekcinių sportinių automobilių. Ten pat pridedama draudimo kaina ir aptariamos visos sąlygos – įskaičiuota rida, apribota arba ne, papildomi mokesčiai už papildomas mylias, automobilio pristatymas jums – arba jūs pats nuvykstate pas šeimininką, ar patys išvalysite automobilį po nuomos.
Ir ten apsimoka susirinkti gerą reitingą. Kuo geresni šeimininkų atsiliepimai apie jus, tuo daugiau variantų turėsite. Gerus atsiliepimus galėsite susirinkti gerai elgdamiesi, automobilį grąžindami švarų ir laiku.
Kelionių draudimas (ypač medicinos išlaidų) nėra privalomas, bet jis yra kaip skiepai: tik bepročiai jo atsisako. JAV medicinos kainos nedraustiems yra tokios, kad jums permuš pulsą ir jei dar neturite kokios nors ligos, tai ja susirgsite, gavę sąskaitą iš ligoninės. Pusvalandžio apsilankymas poliklinikoje, su kokia nors paprasta procedūra, kuri užtruks pusvalandį, laisvai gali kainuoti tūkstantį dolerių. Jei reikės tyrimų arba, neduok Dieve, hospitalizavimo stacionare, sumos bus dešimtimis tūkstančių. Todėl sumokėti nuo €50 iki €100 už mėnesį kelionės draudimo Amerikoje yra protinga, ir aš visada taip darau.
Visos kitos išlaidos, gyvenant Amerikoje, yra tokios kaip Lietuvoje arba mažesnės, valdomos arba išvengiamos: kai manęs klausia, kiek, pavyzdžiui, reikia pinigų savaitei Amerikoje, aš visad sakau, kad tai priklauso tik nuo jūsų, ką jūs rinksitės daryti. Dviese be vargo galima pravalgyti du-tris šimtus dolerių restoranuose kasdien, o galima pirkti prekes maisto prekių parduotuvėje, gamintis namie ir dešimties dolerių dienai žmogui užteks per akis. Vynas gali būti už tris dolerius, gali už trisdešimt.
Kitiems gal išvis vyno nereikia. Bilietai į koncertus ar festivalius gali kainuoti šimtais dolerių, o galima susigalvoti krūvas nemokamų pramogų. Degalai automobiliui kainuos maždaug perpus pigiau, negu Lietuvoje (kai kur gal ne perpus, pavyzdžiui, Kalifornijoje jie tik šiek tiek pigesni nei Lietuvoje, dėl valstijos nustatytų didžiulių akcizų).
Vaistai kainuos tiek, kiek Lietuvoje, arba pigiau. Internetas: galite apsieti su belaidžiu ryšiu kavinėse ir namuose, galite pirkti iš Lietuvos operatorių tarptinklinio ryšio paketus. Man reikėjo dar ir amerikietiško telefono numerio, todėl teko nusipirkti iš operatoriaus pigų telefoną su kortele, skambučių, SMS ir interneto paketu – viskas, įskaitant pigų išmanųjį, kainavo 100 dolerių dviem mėnesiams.
Tai nebrangu, ypač turint galvoje, kad JAV namų internetas ir mobilusis internetas – žymiai brangesni nei Lietuvoje, kur mes pratę prie žemiausių kainų Europoje. Amerikietiško telefono numerio reikia tam, kad labai daug kas Amerikoje tvarkoma telefonu, o į lietuvišką jums niekas neskambins ir SMS nesiųs, net dažnai neturės kaip sistemoje įvesti.
Rodos, nieko nepamiršau. Jei turėsite kokių klausimų, rašykite į mano Instagram: @uzkalnis
